Labas,

Tikiuosi gyvuoji gerai ir sveikinu su atėjusiu rudeniu. Man kiekvienas rudenis visada asocijavosi su naujomis pradžiomis, nauju etapu, kuriame aš mokinuosi, skaitau, einu į spektaklius, žiūrių filmus ir atrandu ką nors naujo. Tad šiandien aš tau surinkau savo rudens filmų ir TV show sąrašą, kurį rekomenduoju įsitraukti į savo žiūrėjimo sąrašą.

MANO RUDENS FILMAI TAU

The Red Balloon (1956) by Albert Lamorisse

Tai yra mano visų laikų mėgstamiausias trumpo metro filmas, kuriam šiemet suėjo net septyniasdešimt metų, kuris pasakoja apie vaiko Paskalio draugystę su magišku raudonu balionu.

Labiausia rekomenduoju šį filmą pažiūrėti, jei nori prisiminti ir susitikti su savo vidiniu vaiku. Šis filmas yra absoliutus kino šedevras ir tai yra vienintelis trumpo metro filmas, kuris gavo Oskarą už geriausią scenarijų.

Šis filmas taip pat gavo Palm D’or Kanų Kino Festivalyje, o patį filmą gali pamatyti youtube.

Rushmore (1998) by Wes Anderson

Man tai yra vienas iš mėgstamiausių Wes Anderson’o filmų, vien dėl to, kad jame labai daug atpažįstu savęs mokykloje. Istoriją pasakoja apie paauglį Maksą Fišerį, kuris yra išmetamas iš mokyklos už per prastus pažymius ir per daug sukurtų mokyklos klubų ir veiklų. Jis tai supranta, bet yra viena problema, jis įsimylį lotynų kalbos mokytoją. Filme vaidina taip pat vienas iš mano mėgstamiausių aktorių Bill Murray.

Lost in Translation (2003) by Sofia Coppola

“Pasiklydę Vertime” yra kino klasika jau tapęs filmas, bet kodėl jį įdedu, nes tikiu, kad šis filmas puikiai papasakoja apie du žmones, kurie susitinka kaip pasiklydę gyvenime. Ir gražiausias šio ryšio momentas yra tai, kad jis yra humaniškas ir pagarbus. Aš šį filmą matęs, gal dešimt kartų ir mėgstu vis peržiūrėti vėl, tad labai rekomenduoju vieną lietingą vakarą pažiūrėti ir tau. Šis filmas taip pat režisierės Sofios refleksija į santuoka su tuometiniu vyru Spike Jonze.

Her (2013) by Spike Jonze

Žmonės mano, kad šis filmas iš tikro buvo režisieriaus Spike Jonze atsakas savo buvusiu žmonai Sofiai Coppolai apie skyrybas ir vienatvę, kurią jis jautė po jų santuokos griūties. Bet šis filmas įdomus žiūrėti dėl savo istorijos ir buvimo “pranašu”. Jis analizuoja dirbtinio intelekto ir žmogaus tarpusavio santykį ir kuo jis man nuostabus, kad šis filmas dabar visai kitaip žiūrisi dirbtinio intelekto revoliucijoje.

No Other Choice (2025) by Park Chan Wook

“Kai mes gyvename kapitalistėje visuomenėje, reikia mums dirbti, dirbti, dirbti ir uždirbti pinigus… O kas nutinka, kai nebegalime uždirbti pinigų?” Tad čia iškart turiu rekomenduoti Park Chan Wook satyrą, komediją ir trilerį, taip šeimos, trilerį apie darbą, kuris tapo mano visišku 2025 metų favoritu. Aš neprisimenu, kada paskutinį kartą tiek juokiausi ir baisėjausi tuo pačiu metu, vien dėl to, kad šis filmas pasakoja vyrą Man-Su, šeimos galvos “vyrą”, kuris bet kokia kainą praradęs darbą bando rasti naują darbą, kad nesugriūtų jo gyvenimas. Absoliutus absurdas ir satyra, bei terapija per daug rimtai į darbą žiūrintiems žmonėms.

Subscribe now

Deerskin (2019) by Quentin Dupieux

Deerskin (lietuviškas pavadinimas “Zomša”) yra juodoji komedija, kurioje pagrindinis personažas Georges turi obsesija elnio odai ir jis viską padarys, kad gautų jos stilizuotus kostiumus - net jei reiks padaryti nusikaltimus. Baisiausia ir juokingiausia, kad šis filmas puikiai komentuoja medžioklės ir gyvūnų trofėjų tema, per žmogaus santykį su gyvūnais ir kitais žmonėmis. Labai juokingas filmas, kuris puikiai kalba svarbia tema.

O dabar jei ieškai, ką žiūrėti šį rudenį, tad siūlau…

MANO TV SHOW TAU

Twin Peaks (1990) by David Lynch

Manau Twin Peakso net nereikia pristatyti, bet tai yra genialus TV show prikaustęs milijonus prie TV ekranų. David’as mums leido visiems panirti į pasąmonės pakraščiūs ir pažinti žmones ir jų tamsiausias puses per grožį ir gedulą. Šiaip Twin Peaksą esu matęs gal keturis kartus ir kas penkis metus, kiekvieną rudenį pradedu vėl iš naujo žiūrėt ir vis kitaip pamatau šią istoriją. Tad jei nori jaukiai jaustis namuose tamsų rudenį, nes visa kita baisu po šio TV show - puikus pasirinkimas yra Twin Peaks.

Kidding (2018) by Dave Holstein

Ilgą laiką šis šou nebuvo atrastas Lietuvoje, bet būtent Jim Carrey čia sukuria ypatingą personažą Jeff Pickles, kuris yra vaikų TV laidos legenda, bet kaip iš paskutinių bandantis sutvarkyti savo šeimos gyvenimą ir santuoka, kuri griūva. Kas įdomu, kad šis TV Show mane palietė vien dėl to, kad net už visų kamerų ir nuostabių gyvenimo darbų, nuopelnų, tu turi grįžti į šeimą, bet ką daryti, kai šeima jau pavargo nuo tavęs? Tarp naivaus suaugusio vaiko ir realybės “Kidding” yra vienas iš mano mėgstamiausių TV serialų.

Subscribe now

Cosmos (1980) by Carl Sagan

Ar aš kada pasakojau jums, kad mano hobis yra astronomija? Aš tikiu, kad pažinti visatą yra nuostabi dovana ir būtent, ten kur fizika susiduria su astronomijos mokslu mes galime suprasti labai daug apie mus supanti pasaulį. Carl Sagan “Cosmos” serijos tai mokslinė istorija, kuri pasakoja apie mus supantį pasaulį ir per jį, mūsų žemės santykį su kosmosu. Pavyzdžiui, šioje serijoje gali pamatyti visą vizualizavimą visos įmanomos visatos laiką, kuris yra sudėtas į metų kalendorių, 365 dienas, ir kas pribloškia, kad jei metai būtų visas visatos laikas, tai žmonijos egzistencija užimtų paskutinės dienos gruodžio 31 dienos, 23 valandos 59 sekundę. Štai tokia perspektyva atskleidžia šis TV show. bet ten kur kas daugiau visatos stebuklų. Tikiu, kad šios serijos yra gydančios, nes leidžia susijungti su visata.

PABAIGAI…

O ką tu manai apie šį sąrašą? Ar matei šiuos filmus ir TV show? Gal turi kitų rekomendacijų? Būsiu dėkingas, jei palaikintum šį postą, jei mano rekomendacijos tau tiko ir patiko, o taip pat jei parašytum ir komentarą, - man įdomu.

Ačiū tau, kad buvai, esi ir būsi.

Saulius❤️

Tikiuosi, gyvuoji gerai ir gerai leidi paskutines vasaros dienas. Šiandien tiesiog pagalvojau, kaip džiaugiuosi, kad galiu vėl tau rašyti. Man tai yra labai daug.

Tiek daug visko įvyko per šiuos metus, nes būtent visą šį laiką visą save buvau atidavęs „Betono Muzikai“ ir jos filmavimams. Tai buvo vieni didžiausių filmavimų mano gyvenime. Ir…

Su didžiuliu džiaugsmu galiu pagaliau pasakyti – Lietuvos filmavimai baigti. Mes nufilmavome „Betono muziką“!

Bet ką visa tai reiškia?

Subscribe now

PO SEPTYNERIŲ METŲ

Ką tai reiškia?

Po septynerių metų nuo pirmosios „Betono muzikos“ idėjos, penkerių metų darbo prie istorijos ir scenarijaus, visų metų pasiruošimo ir 23 beprotiškai intensyvių filmavimo dienų – mes baigėme pagrindinį filmo etapą Lietuvoje.

Ir kai dabar apie tai pagalvoju, sunku suvokti vieną paprastą faktą:

Lietuva vėl turės miuziklą po 50 metų.

Taip, būtent „Betono muzika“ bus lietuviškas kino miuziklas, kuriamas praėjus daugiau nei penkiasdešimčiai metų nuo legendinės „Velnio nuotakos“.

Subscribe now

Svarbiausia – mes tai padarėme kartu.

Taip, žmogus, kuris skaito tekstą anapus ekrano, tu man padėjai, čia yra žmonių, kurie nuo 2023 metų palaikė mano visa kelionę į Holivudą ir kantriai palaikydami mano svajonę laukė, kaip man seksis ir mes tai padarėme, nes kiekvienas skaitymas, prenumerata man padėjo atsiduoti mokslams maksimaliai ir pabaigti rašyti filmo scenarijų. Tai ačiū tau, nes tu tapai to dalimi net nežinodamas tikriausiai to, nes būtent man kaip kūrėjui tai buvo svarbu.

Iki dabar bandau suvokti šių filmavimų mastą ir man turbūt dar reikės laiko nuo viso to atsigauti, nes buvo daug iššūkių, emocijų, jausmų ir gražiausių prisiminimų.

Kad papasakoti šiek tiek mastelį - prie filmo dirbo daugiau nei pusė tūkstančio žmonių. Per filmavimus turėjome nufilmuoti apie 450 kadrų – juos iškadruoti, nupiešti, sudėlioti ir suplanuoti bei nufilmuoti, mano režisieriaus knyga buvo virš tūkstančio lapų. Režisieriaus knyga yra parašyta viso filmo knyga, kurioje sudeliota visa istorija, scenarijus, personažai, vizualinis stilius, kadruotės, kadrų schemos ir planai, linijinis scenarijus bei visi kiti dalykai susiję su filmu.

Filmą lydės daugiau nei 30 originalių muzikinių kūrinių ir dainų albumas, sukurtas kartu su didžiule muzikos komanda, muzikią rašė tarptautinis kompozitorius Andrea Boccadoro. Rašėme dainų tekstus, kūrėme muziką, repetavome.

Pusę metų gyvenau tarp muzikos, grojimo, dainavimo ir šokio repeticijų. Didžiulis aktorių, šokėjų ir muzikantų ansamblis repetavo tam, kad visa tai galėtų atsirasti ekrane. Prie mūsų prisijungė net penki skirtingi chorai. Filmavome koncertus, masines scenas, kaskadinius epizodus. Filmui buvo sukurta daugiau nei 600 kostiumų ir pastatytos dekoracijos, kuriose gimė visas „Betono muzikos“ pasaulis.

Visa tai darėme, kad papasakotume savo 90-ųjų muzikinę istoriją.

Ir dabar, kai galiu truputį atsitraukti nuo viso to, suprantu – šiuos filmavimus prisiminsiu visą gyvenimą.

Subscribe now

BET KAS VAIDINIS „BETONO MUZIKOJE“?

Noriu truputį papasakoti ir apie žmones, kuriuos išvysite filme.

Pagrindinį Roko vaidmenį kuria Domantas Starkauskas, o kartu su juo filme pasirodys didelė jaunųjų Lietuvos aktorių karta: Martynas Berulis, Kotryna Ciūnytė, Gustas Vičkačka, Gertrūda Paužaitė, Miglė Gudžinskaitė ir Aistė Šalčiūtė.

Filme vaidmenis taip pat įkūnys muzikos profesionalai Andrius Mamontovas, Jurga Šeduikytė, Algirdas Kaušpėdas, Ilona Balsytė, Vaiva Mainelytė bei kino ir teatro aktoriai: Laurynas Jurgelis, Valentin Novopolskij, Oneida Konsunga, Šarūnas Datenis, Salvijus Trepulis, Vaidotas Martinaitis, Vaiva Mainelytė ir Arūnas Vozbutas.

Filmą galėsite išvysti 2028 metais kino teatruose.

Subscribe now

VIENA SUNKIAUSIŲ MANO VASARŲ GYVENIME

Ši vasara kartu buvo viena sunkiausių mano gyvenime. Būtent filmavimo metu man teko atsisveikinti su savo mama, kuri mirė po keturiolikos metų kovos su liga. Tai buvo itin sunkus momentas mano gyvenime. Tai įvyko per mano filmavimus.

Man teko atsisveikinti su mama ir po kelių dienų grįžti tęsti filmo. To niekada nepamiršiu. Kaip ir meilės bei palaikymo, kurį tuo metu gavau iš savo šeimos ir visos filmo komandos. Šis palaikymas man padėjo išliktiu stipriu ir pabaigti filmą su trenskmu. Dėl to šis filmas man dabar yra dar kitaip brangus.

Žinau, kaip labai mama norėjo, kad aš jį padaryčiau ir pamatyti… Nes mano mama taip pat buvo kūrėja, poetė ir lituanistė, kuri be galo mylėjo kiną ir meną. Mano motinos eiles gali paskaityti čia: https://www.satenai.lt/2013/08/30/irena-vysniauskaite-eiles/

Subscribe now

SEPTYNERI METAI DĖL VIENOS IDĖJOS

Ir dabar, kai galiu nuo visko šiek tiek atsitraukti, suprantu, kiek neįtikėtinai daug žmonių padėjo šiam filmui atsirasti. Tarp jų esi ir tu.

Kai kurie iš jūsų skaitote mano atvirlaiškus jau nuo tada, kai „Betono muzika“ buvo vis dar idėja. Ir todėl šiandien norisi sustoti ir suvokti, ką mes iš tikrųjų padarėme.

„Betono muzika“ Lietuvos dalis nufilmuota.

Liko dar dalis filmavimų ir postproduckiją kitose Europs šalyse, bet dabar, kai pagalvoju apie tai, ko šis filmas mane išmokė ir vis dar moko. Bet viena iš svarbiausių pamokų turbūt labai paprasta:

Niekada nepasiduoti savo svajonėms ir dirbti dėl jų.

Ir idėjus į perspektyvą - prieš septynerius metus atsirado idėja. Penkerius metus dirbau prie istorijos ir scenarijaus. Metus ruošėmės filmavimams. Dabar laukia ilgas kelias, kol filmas galiausiai pasieks žiūrovus, bet svarbiausias etapas pabaigtas.

Ir taip šis filmas beveik dešimtmetį bus kurtas.

Tokia yra realybė, kurioje gyvenu būdamas kino režisieriumi. Kai kuriems dalykams reikia ne dienų ar mėnesių, o metų. Reikia kantriai ir lėtai eiti į priekį net tada, kai dar nematai galutinio rezultato, niekada, niekada nepasiduoti, o kai turiu tokį palaikymą kaip tavo skaitymas čia, noriu pasakyti tau...

AČIŪ TAU

Ačiū tau labai. Taip, tau, anapus ekrano. Ačiū, kad buvai, esi ir būsi.

Šiandien pirmiausia norėjau pasidalinti tuo, kad mes tai padarėme kartu.

Ir padėkoti tau, mano didžiausia pareiga ir garbė – žmogui skaitančiam šias eilutes, nors tavęs nepažįstu, bet šiandien tau esu tiesiog dėkingas..

Ačiū, jei buvai šalia šio projekto, mano kelionėje, ačiū, kad prenumeruodamas mane palaikei, mano kūrybą, svajones, kelionę Amerikoje ir ačiū, kad skaitei mano tekstus, žiūrėjai mano filmus ar tiesiog tyliai sekei visą šią kelionę.

Dabar, kai filmavimai Lietuvoje baigti, po truputį galiu vėl grįžti ir čia.

Kol kas nieko nežadu. Tiesiog noriu vėl tau rašyti.

O jeigu turi klausimų man, pasidalinti savo mintimis, jausmais, ar apie ką esi, ar apie „Betono muziką“, filmavimus ar tai, kaip apskritai gimsta tokio masto filmas – parašyk komentaruose. Man bus labai įdomu išgirsti, apie ką norėtum sužinoti daugiau.

Ačiū, kad buvai, esi ir būsi.

Saulius ❤️

Tikiuosi, kad šį pavasarį gyvuoji gerai ir linkiu tau tik šilumos bei kupino įspūdžių pavasario.

Ir šiandien džiaugiuos, nes pagaliau tai įvyko! Mūsų filmo “BETONO VAIKAI” premjera. ❤️💚💛

Subscribe now

Aš visada gaunu žinučių, kur ir kada galima pamatyti mano ir mano komandos kurtus filmus, tai dabar yra tas momentas! Šis filmas yra visiška energinga kino patirtis su istorija, emocijomis, šokiu, dainavimu ir muzika. Seanse, taip pat pamatysite kitus šešis trumpus filmus iš Lietuvos kūrėjų, su kuriais man garbė dalintis vienu kino ekranu.

Subscribe now

Penki suplanuoti seansai buvo išluoti, tad Kino Pavasaris padarė dar papildomus seansus, kur mano filmą galite rasti "TRUMPAS KONKURSAS: LIETUVIŠKOS PREMJEROS" Labai visus kviečiu, o svarbiausia po peržiūros pasidalinti mintimis su manimi.

Filmo seansai

Kovo 16 d. 13:30, Vilnius, Forum Cinemas Vingis - (naujas seansas, yra dar bilietų)
Kovo 17 d. 21:30 Vilnius, Senamiesčio Pasaka (yra dar bilietų)
Kovo 18 d. 19:30, Vilnius, Forum Cinemas Vingis (yra dar bilietų)
Kovo 19 d. 16:00, Vilnius, Senamiesčio Pasaka - (seansas išparduotas)
Kovo 20 d. 17:20, Vilnius, Forum Cinemas Vingis - (seansas išparduotas)
Kovo 20 d. 17:45, Kaunas, Forum Cinemas (yra dar bilietų)

Taip pat "Betono vaikai" bus rodomi su programa "Trumpametražių filmų maratonas":

Kovo 21 d. 20:45, Vilnius, Forum Cinemas Vingis - ( liko kelios vietos )
Kovo 21 d. 21:00, Vilnius, Forum Cinemas Vingis -(yra dar bilietų)
Kovo 21 d. 21:15, Klaipėda, Arlekinas - (yra dar bilietų)
Kovo 21 d. 21:30, Kaunas, Forum Cinemas - (yra dar bilietų)

Esu dėkingas, kad galiu kurti su tokiais įkvepiančiais žmonėmis ir pagaliau pasidalinti šiuo nuostabiu filmu su tavimi. Tad nuoširdžiai kveičiu tave pamatyti filmą, kurį kuriau būtent tau ir labai lauksiu tavo įspūdžių ir komentarų.

Ir ačiū, kad buvai, esi ir būsi!

Tikiuosi, kad gerai gyvuoji. Jau seniai rašiau atvirlaiškius ir turiu pripažini, kad taip nutiko ne dėl to, kad neturėčiau, ką pasakyti, o dėl to, kad visa mano energija keliauja šiuo metu į pilno metro filmą “Betono Muzika”. Šiuo metu, kartu su tarptautine komanda visu pajėgumu ruošiamės didžiuliams filmavimas šią vasarą Lietuvoje ir rudenį Europoje. Ispūdingas ir intensyvus etapas šiuo metu - šis filmas šiuo metu apiima didžiąjią dalį mano laiko. Bet apie tai, truputi vėliau, nes šiandien turiu labai svarbių naujienų, kuriomis laukiau jau ilgą laiką pasidalinti.

Subscribe now

PAGALIAU ATKELIAVO DIPLOMAS IŠ AMERIKOS!

Taip, nors mokslus baigiau jau praeitų metų rugpjūtį, bet būtent daugiau nei puse metų teisiškai ir biurokratiškai užtruko, kol mano mokyklos ir Amerikos Kino Instituto taryba (“Board of Trustees”) susirinko ir galėjau galutinai išduoti su parašais man Magistro diplomą (tai įprasta praktika JAV), tai tikrąjį originalą gavau tik prieš dvi savaites paštu. Buvo labai ilgai lauktas įvykis namuose!

Vis dar negaliu suvokti kūnu, protu ir mintimis aprėpti, koks tai didžiulis buvo iššūkis bei didžiausias pasiekimas mano gyvenime, nuoširdžiai tam neturėjau laiko nei išjausti, nei pajausti, nes mane užklupo visi filmo darbai, tik baigus studijas, Bet jis nebūtų įvykęs be tavo palaikymo ir tikėjimo. Dar reiks laiko susigyventi su šiuo diplomu, bet didžiausias laimėjimas yra dabar grįžus į Lietuvą kurti “Betono Muzikos” dalintis visa savo patirtimi ir išmintimi su Lietuvos komanda ir kelti bendro Lietuvos kino kultūrą ir kokybę. Ir šiaip manau, kad šio diplomo rezultatą pamatysime penkių metų bėgyje, nes laukia daug naujų filmų iš manęs, kurie bus rodomi ne tik visame pasaulyje bet ir Lietuvoje.

O svarbiausia, pagaliau atsiėmęs diplomą, savo žiniomis noriu dalintis kartu su Lietuvą, tad pasileidau visiškai naują savo mokymų tinklalapį.

BEJE… NORIU GYVAI SUSITIKTI SU TAVIMI VILNIUJE

Noriu Kovą ar Balandį padaryti privatų, gyvą sustikimą su savo prenumeratioriais, kurio metu norėčiau parodyti diplomą ir papasakoti apie savo filmus ir kūrybą, ar tau būtų idomu?

Noriu pagaliau atsidėkoti ir pasidžiaugti diplomu kartu su tavimi, nes mes visi kartu tai padarėme.

Subscribe now

ROTERDAME ĮVYKO “BETONO VAIKŲ” PASAULINĖ PREMJERA

Su dideliu džiaugsmu praeito mėnesio pradžioje kartu su filmo pagrindiniais aktoriais Domantu Starkausku ir Kasparu Varanavičiumi pristatėme “BETONO VAIKAI” filmą tarptautiniame kino festivalyje Roterdame!

Iš tiesų, man visada gera pristatyti filmą užsienio kino festivaliuose, nes visada įdomu, kaip auditorija priims, nes jie dažniausiai nieko nežino apie mane ir mano kūrybą. Tad buvo itin nerealu, kai į abu seansus buvo "iššluoti" visi bilietai, o svarbiausia, patys žiūrovai po filmo pasidalino savo įspūdžiais, kurie dėkojo už filmą.

Nuostabios naujienos, kad jau šį mėnesį filmą gyvai pristatysiu ir Lietuvoje “Kino Pavasario” kino festivalyje programoje “TRUMPAS KONKURSAS: LIETUVIŠKOS PREMJEROS” seansuose:

Kovo 11 d. 19:30 - Premjerinis seansas, Forum Cinema Vingis

Kovo 14 d., 15:10 - Romuvos Kamerinė salė, Kaunas

Kovo 15 d., 15:15 - Arlekinas, Klaipėda

Kovo 19 d., 16:00 - „Pasaka“ Mažoji salė, Vilnius

Kovo 20 d., 17:20 - Forum Cinema Vingis (10 salė), Vilnius

Filmas pasakoja apie labai talentingą choro solistą Roką, kuris bando pabaigti mokyklą, bet jį vietinės gaujos bando užmušti, nes jis yra skundikas, kuris uždarė jų narį į kalėjimą. Tad nuoširdžiai kviečiu, nes kaip kažkas pasakė Roterdame, tai yra “East Side Story” miuziklas.

Žinau, kad dauguma seansų jau išparduota, bet girdėjau gandą, kad gali būti papildomų seansų, o jei ką, jau visai netrukus filmas bus prieinamas ir “ŽMONĖS CINEMA”. Tad būtinai pranešiu.

Subscribe now

SAVAITĘ STAŽAVAUSI BERLYNE, KURIAME PRISTATĖME “BETONO MUZIKA”

Prieš kelias savaites grįžau iš Berlyno, kuriame intensyviai kartu su savo filmo prodiusere Viktorija Seniut dalyvavome Europos Kino Filmų Mugėje (European Film Market) dėl mūsų filmo pristatymo kituose pasaulio kino festivaliuose, kalbėjome su agentais, platintojais, kuriems yra įdomu pamatyti Lietuvišką miuziklą.

Subscribe now

IKI “BETONO MUZIKA” FILMAVIMŲ LIKo 18 SAVAIČIŲ

Kaip jau minėjau, filmo preprodukcija įsivažiavo pilnu pajėgumu, dabar kiekvieną savaitę su komanda ruošiamės filmavimams, kastingas, lokacijų skoutai, pirmosios repeticijos, muzikos albumo rašymas, visas dailės kūrimas, darbo itin daug, bet svarbiausia, kad jau 2027 rudenį arba 2028 žiemą filmą padovanosime Lietuvai. Aš esu labai dėkingas, kad po savo studijų Amerikoje, galiu dirbti su tiek daug talentingų žmonių ir visai netrukus sužinosi, kokie nuostabūs aktoriai prisijungė prie filmo. Beje, jei nori pats ar pati nusifilmuoti mano filme masinėse scenose, parašyk mano kastingo režisierei Gretai Petrovskytei emailu vilnius.kastingas@gmail.com atsiųsdamas/a savo nuotrauką ir trumpą aprašymą. Ir kas žino, gal susitiksime kino aikštelėje.

Subscribe now

PABAIGAI… NORIU TAU PADĖKOTI TAU

Kai kurie iš jūsų su manimi esate nuo pat mano įstojimo į Holivudą, kai kurie atsiradot mano kelyje į mokslų baigimą. Aš esu dėkingas už tai, nes būtent tu man padėjai įgyvendinti savo gyvenimo svajonę ir Lietuvos vardą garsinti Holivude. Kas įdomu, kad dar atskirai, kada parašysiu ir pasakosiu, kiek daug Lietuvos yra mano afrikietiškame filme “Popierinis Berniukas”.

Apie šį filmą ir jo pasaulinę premjerą išgirsime dar šiemet. Tad apie tai papasakosiu vėliau.

Taip pat suprantu, kad šiuo metu galiu rašyti rečiau, bet tik tada kai turiu tau ką papasakoti ir kai esu nuoširdus su savimi ir tavimi. Mano filmo grafikas pasiglemžia didžiąją dalį laiko, tad ne visada čia rašau. Jei šiuo metu jauti, kad norėtum sustabdyti prenumeratą - visiškai suprantu ir ją gali nutraukti sekdamas šiuos žingsnius: https://support.substack.com/hc/en-us/articles/360037489252-How-do-I-cancel-my-paid-subscription-on-Substack

O jei paliksi prenumerata, būsiu tau labai dėkingas, nes būtent ji ir tavo palaikymas man leidžia pilnai susikoncentruoti į kūrybą ir filmus.

Tad ačiū, kad buvai, esi ir būsi.

Saulius ❤️

Dar kartą sveikinu tave su naujais metais ir noriu padėkoti, kad skaitai mano atvirlaiškius. Man tai svarbu. Šiandien noriu pakalbėti apie 2026 metus, bei kokios filmo premjeros drebins pasaulį, o jau visai netrukus ir Lietuvą. Aš dažnai seku kino naujienas, tad šiandien sudėjau tau viską iš “The Hollywood Reporter”, “Variety” , “Deadline” ir kitų kino žurnalų. Tad šiandien tau sudėjau puikų sąrašą, kad žinotum ko nepraleist.

MANO FILMŲ “TRIPTIKAS”

2026 metai bus dosnus ir dėl to, kad žadu į pasaulį paleisti net TRIS savo trumpo metro filmus - taip, net visą triptiką! Sėkmingai vainikuojant studijų baigimą, visą darbą Holivude, pagaliau su tavim galėsiu pasidalinti šiais filmais:

BETONO VAIKAI

“Betono Vaikai” yra trumpo metro muzikinis filmas ir įžanga į Betono muziką, kurį nufilmavau 2024 metų vasarą grįžęs į Lietuvą. Filmas pasakoja apie talentingą paauglį Roką, kuris bando baigti mokyklą sudainuojant mokyklos choro koncerte, bet “išstukačinęs” (išskundęs) mafijozus, yra persekiojamas vietinių “marozų”, kurie nori jį užmušti. Rokas turi pasirinkti, ar bėgti ar kovoti prieš “marozus”? Juokinga tai, kad šiame filme pamatysi kaip šoka “marozai”. Didžiausia sėkmė, kad šio filmo pasaulinė premjera vyks jau šį mėnesį Roterdamo Kino Festivalyje, o su premjera mane pasveikino net pats Christopheris Nolanas :D kai jį užkalbinau Holivude vieną dieną, nes sutapimas, kad jis irgi savo vieną pirmųjų filmų pristatė šiame festivalyje, tad šiandien pristatau tau filmo trailerį. Apie šį filmą atskirai parašysiu naujienlaiškį, o jau pavasarį pakviesiu ir į Lietuvos kino teatrą.

Subscribe now

PAPER BOY

Tai vienas iš vizualiai ambicingiausių filmų, kokį teko man kurti gyvenime. “Popierinis Berniukas” man išvis dažnai nėra filmas, o įvykęs stebuklas, nes būtent po Los Andželo gaisrų, pastatę net septynias filmavimo aikšteles (film sets), mes sėkmingai su kartu neveik 200 žmonių komandą pabaigėme šį filmą. Tai pirmas mano filmas visiškai anglų kalba, kuris yra įžanga į pilno metro filmą. Filmas pasakoja apie komiksų autorių, Amerikos lietuvį Luką Šviesulį, kuris rašydamas laišką petenką į popierinį pasaulį, kuriame turi susidurti su popieriniu vaikystės monstru, kuris išgyveno sovietų Lietuvos trėmimus. Apie šį filmą taip pat atskirai parašysiu naujienlaiškį. Šis filmas dar laukia savo pasaulinės premjeros, bet planuoju šiais metais arba 2027 pristatyti jį Lietuvoje.

Subscribe now

THE DECENT CITIZEN

Šis trijų minučių trumpas metras yra bendras mano ir Dominikos Podczackos darbas. Su Dominika susipažinome Varšuvos kino studijoje, kur ji ir jos komanda man padėjo nufilmuoti “Betono Muzikos” teaserį. Šis filmas yra Dominikos baigiamasis operatorinis darbas, kurį mes filmavome ant 35mm kino juostos. Filmas pasakoje apie KGB Lenkijos agentę, kuri septyniasdešimtais metais Varšuvoje apsimesdama mama, per savo vaiko vežimėlį filmuodavo ir fotografuodavo jaunimą, kuris klausydavo vakarietiškos muzikos. Filmas yra kaip vizualinė esė. Šį filmą taip pat planuoju pristatyti Lietuvoje.

O dabar pakalbėkime apie 2026 laukiamiausius filmus!

PAMINĖJIMAI

Šiaip šie metai neišvengs vadinamų “SEQUEL” , dar vadinamų kitų filmų tesinių…

DUNE (Rež. D.Villeneuve)

Kaip ateinančios Dune trečios dalies, arba “Star Wars” filmų, “Devil Wears Prada 2” arba “Toy Story 5”, tad šiandien skirsiu dėmesį labiau autoriniam kinui, kuris mano nuomone yra daug drąsesnis šiais metais. tad pakalbėkime apie mažus ir didelius filmus, bet pradėsiu šiandien nuo Lietuvos, nes…

Subscribe now

LIETUVA TURI KUO DIDŽIUOTIS, nes…

“SKYRYBOS KARO METU” (rež. A. Blaževičius) pateko į SUNDANCE!

Tai įspūdingas pasiekimas visai Lietuvos kino bendruomenei, nes patekti į Sundance kino festivalį jau yra gyvenimo nuopelnas, nes kiekvienais metais tūkstančiai filmų bando ten pristatyti filmus. Tai yra nuostabus įvertinimas visai Andriaus komandai ir prodiuserei Marijai, nes tai tik trečias filmas rodomas šiame festivalyje. Filmas pasakoja apie šeimos skyrybas pačiu blogiausiu metu - karo metu. Andriaus kūryba man labai jau patiko nuo jo debiuto “Šventasis”. Nekantrauju sulaukti šios filmo premjeros ir Lietuvoje, o šiandien džiaugiuosi jų laimėjimu ir palaikau!

Subscribe now

HOKUM (Rež. D. Mc Carthy)

Tiems kam patinka siaubo filmai ir “Severance” aktorius Adam Scott. Filmas pasakoja, kaip siaubo rašytojas ir autorius apsilanko airių užeigoje, kad išbarstytų savo tėvų pelenus, nežinodamas, jog šią vietą persekioja ragana. O kaip jau būna, patys žinot :D Nesu “siaubekų” mėgėjas, bet šį filmą platina daug Oskarų laimėjusi kompanija “NEON”.

Subscribe now

BRIDE! (Rež. M. Gyllenhaal)

Maggie Gyllenhaal (Taip, J.Gyllenhaal sesė) vėl sugrįžta kaip režisierė (ji buvo aktorė) su fantasmagoriniu siaubo monstrų filmu, įkvėptu 1935-ųjų „Frankenšteino nuotakos“. Pagrindinį nuotakos vaidmenį atlieka Jessie Buckley, o Christian Bale įkūnija naują Frankenšteino pabaisos versiją. Man jau viskas labai įdomu, vien pamačius trailerį.

Subscribe now

THE DRAMA (Rež. K.Borgli)

Yra keli geri dalykai, kad šį filmą platiną A24, kas jau pasižymi kokybišku kinu, o kita - kad jame vaidina labai talentingi aktoriai Zendaya ir Robert Pattinson. Beje, Robert ateidavo į mūsų mokyklą pažiūrėti filmų, tai teko pačiam jį sutikti. Filmas pasakoja visiškai neseniai susižadėjusią pora, kuri turi savo problemų ir netikėtai atsiduria klaikiame išbandyme, kuris padaro įtaką jų vestuvėms. Traileris. geriau pasakoja istoriją.

Subscribe now

DISCLOSURE DAY (Rež. S. Spielberg)

Apie paslaptingąjį Spielbergo naują filmą apie ateivius dar nėra daug detalių paviešinta, bet iš trailerio matosi, kad pagrindinis personažas virsta ateiviu, tik dar nežinau ar geru ar blogu. Aktorių gretose – Emily Blunt, Josh O’Connor, Colinas Firthas ir kiti. O Spielbergas yra mano vienas iš kino dievukų, tad jo filmų visada laukiu. Traileris.

Subscribe now

MICHAEL (Rež. Antoine’as Fuqua )

Pagaliau pasaulį išvys Michaelo Jacksono biografinio filmas, kuriame paties Pop muzikos karaliaus vaidmenį atliks jo sūnėnas Jaafaras. Šis filmas jau turėjo išeiti šiemet, bet dėl giminės skandalų ir bylų, teko ištrinti tam tikras scenas ir perfilmuoti filmo dalį - bet šie metai lemiami ir manau, kad turėtų būti įspūdinga patirtis šis filmas vien dėl muzikos. Beje, filmo traileris jau sumušė rekordus, geras ženklas!

Subscribe now

THE ODYSSEY (Rež. C.Nolan)

Na ir aišku, niekas tokio ažiotažo nesukėlė, kaip Christopher Nolan filmas Odisėja, nes tai ne tik epiškiausias filmas, bet vienas brangiausių, kurio biudžetas net 250 milijonų dolerių, o filmo seansų bilietai buvo iššluoti net nebaigus filmuoti filmo. O ka jau kalbėti apie aktorių ansamblį. Holivude jau Nolan’ą pravardžiuoju šių laikų Kubrick’u, o kadangi Lietuvoje jau atsidarė IMAX salė, tai pagaliau matysime Nolano filmus Lietuvoje, taip kaip jis visada norėjo. Ar jau matei filmo trailerį?

O kokio filmo tu labiausiai lauki? Papasakok man komentaruose.

Labas!

Šiandien noriu tau padėkoti. Taip, tau – žmogui, kuris skaito šį tekstą ir šias raides anapus ekrano. Šiandien noriu tiesiog padėkoti tau už tai, kad skaitydamas mano tekstus, sekdamas mano kūrybą ir būdamas čia, padedi man eiti savo svajonių keliu. Man tai yra svarbu ir tu esi jėga.

Subscribe now

Noriu taip pat padėkoti, kad šiemet buvai kartu. Tavo dėka galiu kurti, rašyti ir dalintis savo žiniomis čia ir jau visai netrukus, savo kūryba pasidalinti kartu su tavimi. Ačiū, kad skaitai, reaguoji, daliniesi mintimis komentaruose, prenumeruoji mano atvirlaiškius ir palaikai mane. Man tai svarbu ir aš vertinu tavo būti čia.

Taip pat turiu prisipažinti, kad šie metai man asmeniškai buvo labai intensyvūs ir darbingi. Naujos pabaigos atnešė naujas pradžias, o kartu – ir poreikį iš naujo pažinti bei atrasti save. Laukia didžiuliai projektai ir nauji filmai. Tačiau kiekvieną dieną jaučiu dėkingumą, kad galiu daryti tai, ką darau ir tu esi to dalis.

Todėl šiandien noriu palinkėti tau nuostabių ateinančių 2026 metų – kad juose būtų kuo daugiau laimės, atradimų, dėkingumo, meilės, pokštų, laimėjimų, poilsio, ramybės, palaikymo ir dėkingumo. O svarbiausia, linkiu tau to, ko pats ar pati sau labiausiai linki. Tegul pildosi tavo svajonės nes tu esi verta ir vertas to!

Ačiū, kad buvai, esi ir būsi. ❤️

Tikiuosi, kad gyvuoji gerai ir lauki jau ateinančių švenčių. Ačiū, kad prenumeruoji ir skaitai mano atvirlaiškius. Man tai svarbu.

Turiu papasakoti istoriją, kad kai tik nuvažiavau į Holivudą ir persikrausčiau į Ameriką, aš patyriau identiteto krizę, nes nežinojau, kaip save pristatyti ir kaip tai padaryti trumpai ir efektyviai. Juokinga yra tai, kad tik nuėjęs į kokį vakarėlį matydavau, kaip žmonės įspūdingai save pristato ir tada nuėjęs į mokyklą bei pradėjus mokslus sužinojau, kad tai yra tiesiog amatas. O savęs pristatymas ir pitch’as yra tiesiog įrankis, kurį reikia lavinti.

Tad šiandien noriu tave asmeniškai pakviesti į mano vedamas „Pitch & Storytelling“ dirbtuves, kurios vyks SAUSIO 8 dieną „Atomic Garden“ mokykloje.

Tai šešių valandų intensyvus darbas su tavo idėja, projektu ar paslauga – ne teorija, o praktinis darbas, kuriame tu realiu laiku sukuri savo pitch’ą.

Šiose dirbtuvėse tu gausi:

• Struktūra savo pitch’ui

• Pristatyti jį saugioje erdvėje

• Storytelling pagrindus

• Grįžtamąjį ryšį iš manęs ir grupės

• Aiškumą, kaip judėti toliau su savo pitch’u.

  Subscribe now

Pastaruosius dvejus metus studijuodamas JAV ir AFI Conservatory turėjau nuolat pitch’int – tai mano kasdienė režisieriaus darbo dalis: idėjų pristatymas, finansavimo pritraukimas, projektų gynimas. Šiose dirbtuvėse dalinuosi tuo, kas veikia realiame pasaulyje, o svarbiausia, to ko išmokau iš savo dėstytojų bei mentorių, kurie dirba prie keliasdešimt milijoninių projektų.

Vietų skaičius ribotas. Visa detalią informaciją apie dirbtuves rasi nuorodoje arba paspaudus ant paveikslėlio.

Subscribe now

Turi man klausimų apie dirbtuves? Ar apie naujielaiškius? Užduok man komentarų sekcijoje. Maloniai atsakysiu.

Ir linkiu gerų ateinančių švenčių!

Saulius ❤️

Noriu tau padėkoti, kad skaitai mano tekstus bei džiaugiuosi, kad praeitas tekstas apie kritiką sulaukė tokio populiarumo. Išties gavau daug asmeninių privačių žinučių, kuriose tam tikri kūrėjai ir žmonės atsivėrė, kad tekstas ne tik padėjo atskirti menkinimą bei žeminimą nuo kritikos. Ačiū jiems ir aš tada iš kart pradėjau klausti, o kaip yra su palaikymu Lietuvoje? Galiu iškart papasakoti naujausią istoriją. Šį savaitgalį išėjo naujausias mano interviu LRT apie mano darbą ir studijas Amerikoje, gyvenimą, ateities planus ir būsimą miuziklą.

Subscribe now

Taip atrodė, antraštė, kuri aišku buvo “clickbait” ir jau komentarų sekcijoje iškart nepažįstami žmonės, o tiksliau Tomas pradėjo komentuoti neskaitę straipsnio, pavyzdžiui:

Aišku, komentatorius Tomas ir kiti nepatenkinti komentatoriai net neskaitė mano interviu, nes savo pokalbyje su žurnaliste aš džiaugiausi latvių kūrėjų filmo “FLOW” Oskaro pergalę ir kad tai tiesiogiai atkreipė pasaulio dėmesį ne tik į Latviją bet ir Baltijos regioną. Šiame intervviu aš palaikiau savo Lietuvos kino kolegas Marija Kavtaradze, Saule Bliuvaite bei kitus, kurių sėkmė jau buvo žinoma ir mano mokykloje ir man buvo svarbu pabrėžti, kad su tokiu tempu, tikiu, kad Lietuvos kino kūrėjai gaus Oskaro nominaciją per ateinantį dešimtmetį, belieką, kad mūsų kino filmo istoriją patikėtų pasaulis ir JAV kino akademija. Ir tikiu, kad tai nutiks, nes tikiu Lietuvos kinu ir nuostabiais kino kūrėjais.

Subscribe now

Tad kalbant apie palaikymą, aš visada mėgdavau palaikyti talentingus, gerus žmones, pasakyti jiems, kad jais tikiu, ar minimaliai prisidėdavau savo veiksmais, kad jiems pasisektų. Įdomu, kad savo tokiu elgesiu aš Lietuvoje kai buvau jaunesnis sulaukdavau priešingos reakcijos - nes ne visi mokėdavo priimti palaikymą. Man kai kurie žmonės sakydavo “kad kas slepiasi už to tavo pozityvumo ir komplimentų ar kokią čia “varkę” suki Sauliau?”. Jie žiūrėdavo dažnai kreivai į mane, kad “tas tavo pozityvumas įtartinas.” O paskui praeidavo metai keli ir tie žmonės suprasdavo, kad aš nuoširdžiai buvau toks, bet dažniausiai tai būdavo jau per vėlu. Mūsų santykiai jau buvo atitolę, nes aš bet kam savo palaikymo ir meilės neduodu. :)

Viskas pasikeitė, kai aš išvykau į Ameriką ir joje atradau savo dėstytojus, fakultetą, ir svarbiausia - naujus draugus, kurie yra didžiausi mano filmų fanai, ir tai draugai iš viso pasaulio - Amerikos, Singapūro, Kanados, Vokietijos. Ar tai Amerikietiškas pozityvumas ar tiesiog nuoširdus noras palaikyti, bet prie šių žmonių aš nejaučiau niekada konkurencijos, nes jie nuoširdžiai supranta, kad neįmanoma konkuruoti, kai mes esame visi tokie skirtingi. Plius jie visada būdavo atviri, sakydami kritiką, kuri palaiko mane.

Mano mokykloje palaikymas buvo duotybė, bet taip pat kompetencija, kurioje pastatyta visa mokyklos bendruomenė - tai mokėti prašyti palaikymo, priimti ir duoti. Pavyzdžiui, mokykloje dirbo kino ir tv programų prodiuseris RP Sekon, kuris kai tik atvykau į Ameriką ir dar bandžiau suvokti kaip čia viskas bus, pirmą dieną nepriekaištingai ištarė mano vardą “Saulius”, kas man padarė jau didžiulį įspūdį, nes aš jo nepažinojau, o jis mane žinojo iš mano darbų. RP visada buvo fakulteto žmogus, kuris savo noru domėjosi manimi ir mano darbais, paklausdavo kaip sekasi, o visada parašydavo ir email, su didžiausiu palaikymu.

Subscribe now

RP matydamas mano filmus, kuriuos dariau mokykloje, jis priėjo prie manęs, matai tą “AFI Life Achievment Award” , jis man be skrupulų, tarė “Tu ten būsi” ir aš iškart savo lietuvišku kuklumu “Eik tu, ką tu kalbi, kaip čia, ne, baik tu” O jis visu rimtumu žiūri ir laukia kol pats jį išgirsiu, toliau kalbasi su manim “Aš mačiau čia daug režisierių, bet tu esi unikalus”. Ir tada pradedu pats klausyti jo, ir suprantu, kad gal man ne verta ginčytis su keliasdešimt metų vyresniu žmogumi, kuris turi tiek daug patirties, o tiesiog išgirsti ir priimti jo palaikymą, nes jis manimi tiki. Ir būsiu, o gal ir nebūsiu, bet faktas, kad mano mokyklos duris vėrė vieni garsiausių kino kūrėjų, įskaitant ir tą patį David Lynch, tai kodėl save čia nuvertint.

Tad turiu šiandien tau klausimą:

Ačiū už atsakymą, tad šiandien aš noriu tau papasakoti, kaip aš savo kritikos, pastabų ir palaikymo pamokose mokinausi palaikyti kitus. Mano penkios svarbiausios pamokos!

Subscribe now

1. KOKIE YRA PALAIKYMO TIPAI?

Jų yra iš viso trys - Emocinis, veiksminis ir tikėjimas. Tad pakalbėkime apie kiekvieną iš jų.

1. EMOCINIS PALAIKYMAS - Emocinis palaikymas dažnai gali būti iš draugų, šeimos, žmonos ar vyro, giminės arba terapeuto. Kai žmogau reikia iškalbėti ir išjausti emocijas, tai pavyzdžiui mūsų mokykloje, kai tik pradėjome mokintis, buvo suteikta visiesm studentams nemokama terapiją visus du metus. Man tai buvo esminis palaikymas iš mokyklos, kurioje galėjau lengviau įveikti savo emigranto adaptaciją.

2. VEIKSMINIS PALAIKYMAS - Tai labai konkretus palaikymas, kai žmonės savo laiku, finansais arba resursais padeda ir palaiko tave. Tai pavyzdžiui, mano mokykloje, kai dariau savo baigiamąjį filmą, prie jo dirbo apie 200 žmonių, toli gražu mes neturėjome biudžeto, tokių žmonių kiekiui, bet pabaigti mano filmą man padėjo mano draugai, grupiokai, kursiokai, pažįstami, kurie atėjo ir dirbo kartu kino aikštelėje.

3. PALAIKYMAS SU TIKĖJIMU - Tai dažniausiai, kai žmonės atvirai išreiškią tikėjimą, palaikymą tavo potencialu. Pavyzdžiui, mano mokykloje yra dėstytoja prancuzė Anne Goursaud, kuriai jau yra aštuoniasdešimt metų ir ji yra visų studentų “kirvis”, kuri tiesiai šviesiai viską sako. Po vieno filmo revizijos ir atviros kritikos paskaitos, ji priėjo ir man asmeniškai pasakė - “Tu eisi toli ir tikiu tavim labai”. Anne nėra šiaip sau dėstytoja, ji dirbo visą gyvenimą montažo režisiere su didžiausiomis kino legendomis, kaip pavyzdžiui Francis Ford Coppola

Tad, kai dabar žinome palaikymo tipus, kitas svarbus aspektas yra kodėl svarbu palaikyti vieni kitus.

2. KAIP PALAIKYTI KITĄ ŽMOGŲ?

Read more

Tikiuosi, kad gyvuoji gerai, o šiandienos laiške aš noriu pakalbėti apie kritiką. Šį naujienlaiškį rašiau kelis mėnesius ir pagaliau labai džiaugiuosi, galėdamas pasidalinti juo pagaliau. Jau antrus metus gyvenant Los Andžele ypatingai pastebėjau Lietuvos ir Amerikos kultūrinius skirtumus. Labiausiai grįžęs jaučiu tą šiaurietišką santūrumą, retesnį palaikymą arba lengvą cinizmą, kuris kartais kvepia ir pesimizmu. O kalbant konkrečiau šiandien su tavim noriu pakalbėti apie palaikymo ir kritikavimo kultūrą Lietuvoje. Tad iškart turiu tau klausimą:

Subscribe now

Ačiū tau už atsakymą! Turiu prisipažinti - kad mano kūrybos ir Lietuvos kritikų santykis buvo visada disfunkcinis, atrodo, kuo labiau atsiveriu ir kuo labiau būnu nuoširdus su savo kūrybą, tuo labiau mane kino kritikai “kritikuoja”. Noriu jums parodyti pavyzdį, kuriame “piktos kino kritikės” aprašo mano iki šiol sukurtą sėkmingiausią filmą “Techno, Mama”.

Subscribe now

Atsimenu, kad šis jų komentaras man uždavė tiek daug klausimų? Kodėl jos taip rašo? Nes norėjau labiau suprasti ir buvau dėkingas už muzikos komplimentą. Aišku šios Lietuvos kino kritikės komentavo mano filmą, kai jis tik pasirodė ir turėjo pasaulinę premjerą Venecijos kino festivalyje. Po metų, mano filmas apkeliavo virš 100 kino festivalių aplink pasaulį, laimėjo daugiausiai kino festivalių aplankiusio lietuviško filmo apdovanojimą, laimėjo “Sidabrinę Gervę” už geriausia trumpametražį lietuvišką filmą ir tapo pirmuoju Lietuvos kino istorijoje vaidybiniu trumpo metro filmu, kuris buvo nominuotas Europos Kino Akademijos Apdovanojimuose, šie apdovanojimai dar pravardžiuoji Europos “Oskarais”. Šis filmas tapo mano tarptautinės kino karjeros ledlaužiu.

Kai dabar skaitau šį komentarą, suprantu, koks tai absurdas, bet kai savim nepasitikėjau - mane tai paveikė. Arba prisimenu vieną pirmų komentarą, kurį radau apie savo filmą internete “Leterboxd” svetainėje, kurioje labai daug žmonių komentuoja filmus. Vienas iš jų buvo Symas.

Subscribe now

Symas išties pasistengė, ir mano filmą dėjo mane į “šuns dienas”. Net penkiolikai žmonių tai Symo komentaras buvo teisingas, aišku nuėjęs į Symo profilį pamačiau, kad jam nepatinka ir kiti Lietuviški filmai. Dėkoju Symui, nes matau, kad filmas tikrai jį palietė. Kas įdomu, kad mano filmas sulaukė daug įvairių recenzijų užsienyje ir jos buvo iš tiesų pozityvios bei geros, kaip ir kiti “Leterboxd” bendruomenės komentarai.

Bet kritiką nėra lengva girdėti net ir man. Atsimenu, kad prireikė metų ir daugiau patirties, suprasti, kad ši kritika neturėjo nieko bendro su manim ar su mano filmu, nes aš labai didžiuojuosi savo filmu ir jį dariau iš savo širdies. O aš esu dėkingas kino kritikams, kad jie dirba savo darbą, tačiau šiandien norių paklausti tavęs, o kaip tau sekas priimti kritiką?

Man nuoširdžiai idomu išgirsti tavo nuomone. Ir dar vienas klausimas!

Subscribe now

Ačiū! Kodėl šiandien rašau šį tekstą? Nes būtent įstojus į geriausia kino mokyklą JAV, aš turėjau puse metų mokintis kritikos pagrindų, kuriose aš mokiausi ne tik kritikuoti, bet ir išgirsti kritiką. Ir kas įdomu, kad tai yra itin subtilus lyderystės amatas, kurioje tu ne tik išmoksti bendradarbiauti, bet ir įgalinti kitus žmones.

Tad šiandien, penkios mano svarbiausios pamokos, patarimai kaip tapti geresniu lyderiu, priimti kritiką ir kritikuoti..

Taigi, pats pirmiausias dalykas yra suprasti kas yra KRITIKA ir iš kur ji ateina?

1. ATSKIRK KONSTRUKTYVIĄ KRITIKĄ NUO ŽEMINIMO IR MENKINIMO.

Aš labai rimtai, nes man pavyzdžiui prireikė daugelio metų, kol sugebėjau tai atskirti. Brandus ir mokantis kritikuoti žmogus visada pradės nuo pagarbos tau ir tavo darbui, kad prieš pradėdamas sakyti kritiką, jis supranta kontekstą. Pavyzdžiui:

A - “Šis tavo filmas labai vizualus ir įtraukiantis, tačiau man buvo sunku suprasti, kodėl pagrindinis personažas taip elgėsi, nes man buvo neaiški jo motyvacija” ✅️

Arba, konkrečiau apie darbą:

B- “Man labai patiko, kaip tu aiškiai sukategorizavai mūsų darbus, tik man buvo painu rasti, kur tiksliai yra mano darbų sąrašas, tad būčiau dėkingas, jeigu kitą kartą kai darysi lentelę, atsižvelgtum į tai, ačiū tau už tai.” ✅️

O dabar apie žmogų:

C - “Ačiū, kad klausai manęs, bet man sunku susikaupti, kai mūsų pokalbio metu tu “scrollin’i” telefoną, aš jaučiu, kad tai blaško mane ir mano pristatymą. ” ✅️

Ar pastebėjai kas čia buvo? Kiekviena kontstruktyvi kritika, net jei ji būtų nukreipta į žmogų ar jo darbą eina iš pagarbaus tono - pradžioje yra visada vertinamas laikas, asmenybė ir pats darbas, o tik tada seka kritika. O kaip atrodo “Kritika” kuri menkina ir žemina? Pažiūrėkime kaip praeiti variantai skambėtų.

A “Šūdinas filmas ir net neįsivaizduoju, kaip tu tokį filmą galėjai sukurti” ❌

B “Tu gal akių neturi, juk prašiau tavęs idėti mano darbų sąrašus, kažkokia beleberda padarei".” ❌

C “Tu kaip koks vaikas su tuo telefonu tik scrollini ir scrollini.” ❌

Tai ką parašiau buvo tiesiog menkinimas. Tad linkiu šią savaite tiesiog įjungti savo antena ir pastebėti, ar tavo gyvenime ir aplinkoje, kas iš tikro moka kritikuoti ir aišku tai atskirti.

Amerikoje, mes daug mokinamės sakyti ne tik kritiką, bet ir kiekvieną kartą kritikuojant pasakyti bent vieną pozityvią pastabą ar komplimentą, apie žmogaus darbą, filmą, scenarijų ir t.t. Ir visada, atsakyti į klausimą kodėl, taip kad tai eitu išvien su kritiniu mąstymu. Kad veda mane prie antro punkto.

Read more

Labas,

Tikiuosi gyvuoji gerai, šiandien yra mano gimtadienis ir ryte pameditavęs kaip tik pagalvojau apie tave, ir pajaučiau, koks tau esu dėkingas už tai, kad esi čia su manim.

Subscribe now

Tad prisiminiau, kad seniai jau pasakojau kas vyksta mano gyvenime ir būtent tau papasakosiu savo naujausius įvykius, kurie vyksta dabar ir ateityje. Trumpai apie ką šiandienos laiškas:

• Atsinaujino mano substack, keičiaisi pavadinimas

• Baigiau geriausią kino mokyklą, tai kur judam toliau?

• Pristatysiu savo naujausius tris filmus

• Šiek apie tylos stovyklą

• Kūriu naujus kursus

Tad kviečiu klausyti ir jei turi man klausimų, parašyti ir juos užduoti.

Ir ačiū, kad buvai, esi ir būsi.

Saulius ❤️

Šiandien noriu pakalbėti su tavim apie dramblį kambaryje - dirbtinį intelektą. Bet prieš tai, noriu tavęs paklausti paprasto klausimo.

Ačiū už atsakymą! Aš jį naudoju kasdien ir tai yra technologija ir nuostabus įrankis mano kūrybai bei praktinėms mano gyvenimo ir darbo užduotims. Aišku, visada naudojant net ChatGPT turiu išlaikyti kritinį mąstymą. Bet šiandien noriu pašnekėti apie dirbtinio intelekto revoliucija, kuri vyksta dabar. Prisipažinsiu, prieš tris metus jaučiau nerimą ir baimę dėl dirbtinio intelekto, bet man teko kalbėti su Holivude dirbančiais lyderiais ir dalyvauti seminaruose, kuriuose aš nusiraminau. Tad šiandien tekstas yra apie tai ir apie pagrindinius klausimus:

Kai šia nuotrauka pasidalinau internete, mane vienas mano pažįstamas mane apkaltino, kad aš vagiu darbus iš fotografų (nors mano tikslas buvo saviironija, kad A.I. nelabai gyvą mane padarė). Net dabar grįžęs į Lietuvą, man video industrijos žmonės sako: “Tai kam tau tos tavo studijos, jei jau viską jau kuria A.I.” arba “Jau geresnius scenarijus rašo A.I.” ir dar “Vis tiek visus tuoj pakeis dirbtinis intelektas, pažiūrėk, ką daro Google VEO 3”. Už šių pastabų, aš girdžių cinizmą, nenorą keistis ir baime, kuri neveda niekur. Ši tema tikrai yra karšta ir apie ją reikia kalbėti, dėl to aš išlieku ramus, nes studijuojant Holivude man teko dalyvauti trijų dienų Dirbtinio Intelekto konferencijoje, kurioje kalbėjo kino studijų vadovai, dirbtinio intelekto kūrėjai bei Facebook komanda, kurie man iš vidaus papasakojo ir pristatė šią technologiją.

Subscribe now

Tad kur slepiasi mano ramybė, aš praeitą mėnesį baigiau vieną prestižiškiausių kino mokyklų pasaulyje ir šiandien atvirlaiškyje noriu su tavim pakalbėti apie šias temas

• Ar AI atims mūsų darbus?

• Mano asmeninė patirtis Holivude su AI

• Ar žmonės žiūrės AI kurtą kiną?

• 5 dalykai, kuriuos privalo žinoti kūrėjai apie dirbtinį intelektą.

Dar šiais metais, mano baigiamojo filmo gamybą parėmė “AMAZON MGM STUDIOS” ir mano pakvietė į “Innovative Storytellers” programą, kurioje aš kaip kūrėjas galėjau dirbtinį intelektą įtraukti į savo kūrybą. Kuriant filmą, aš naudojau dirbtinį intelektą savo scenarijaus ir istorijos animatikai ir kartu su juo išpiešiau visas filmo kadruotes. Man kaip baigusiam architektūra ir mylinčiam piešimą, tai buvo įspūdingas įrankis vizualizuojant filmą prieš jį filmuojant. Apie šį filmą ir jo kūryba papasakosiu kitame atvirlaiškyje.

1. MENAS NĖRA GENERUOJAMAS, O YRA KURIAMAS, O FINALE LAIMĖS ISTORIJOS.

Dirbtinis Intelektas yra tiesiog fantastiška technologija, kuri padeda papasakoti istorija, tai yra pagrindinė žinutė, kuria komunikuoja Holivudas.

Aš irgi tikiu, kad dirbtinis intelektas turi aukštesnį IQ, neribotą fantaziją ir ribų neturinčias galimybes, bet kas vyksta kai mes generuojame tuos gražius paveikslėlius arba realistiškus, bet su realybe nieko neturinčius, juokingai šnekančius lietuviškus video? Tai yra turinio generacija, bet ne istorija, kuri tik užpildo internetą nes parodo fantastišką technologiją.

Bet šie video tampa kur kas geresnį, kai už gražaus sugeneruoto vaizdo yra personažas, kuris turi konfliktą, ir labai nori išspręsti, kad būtų jo geresnis, kuris visumoje turi istorija, tada mums lengviau susitapatinti nes tai yra atpažįstama. Pavyzdžiui, šis trumpas SORA filmas “Air Head”

Jis veikia, nes už šių generuotų vaizdų slepiasi istorija, ir neapsigaukime, šį video kurė, generavo ir scenarijus rašė žmogus, kuris išmano istoriją, plius paklausykite jo įrašyto pasakojimo balso, tad finale net ir kokia bus aukšta technologija, už jos stovės žmogus, kuris mokės ją papasakoti vaizdais. Kaip atrodys ateitis? Už 5 metų, iki 50 talentingų žmonių grupė galės sukurti “MARVEL” lygio filmą, kurie bus prisipirkę nuostabių D.I. įrankių. Svarbiausia, kad žmogus mokėtų pasakoti istoriją. Beje, kalbant apie istorijas, noriu priminti svarbias mano dirbtuves:

Renku grupę Rugsėjo 25 dienai, kurioje mokinsiu kaip tavo istorija gali parduoti tavo paslaugas arba verslą. Renku mažą grupę, tad vietų kiekis ribotas. Daugiau informacijos paspaudus ant nuotraukos arba čia. Ir kas žino , gal susitinkam gyvai šį mėnesį. O dabar grįžkime prie pagrindinės temos.

Subscribe now

Na ir tada pakalbėkime apie dramblį kambaryje…

2. AR DIRBTINIS INTELEKTAS PAKEIS MUS IR MŪSŲ DARBUS?

Read more

Šiandien noriu papasakoti apie vieną svarbiausių savo gyvenimo karjeros dienų, kuri nebūtų nutikus be tavęs.

Rugpjūčio 8 dienos rytas, 2025, Holivudas.

6:00

Prabundu šeštą ryto, savo mažame Holivudo bute, šiandien yra ta didžioji diena - baigimo ceremonija. Ryte greitai bėgu į dušą, pamedituoju - suprantu, kad protas strakalioja visur, bet kiek pakvėpavęs pasakau sau, kad šiandien aš neturiu jokių lūkesčių sau ir kitiems, tik dėkingumas ir palaima, kad tai iš viso vyksta. Viduje jaudinuosi, dėl praleidžiu pusryčius ir išgeriu kavos su vandens stikline. Nueinu rengtis savo mantija - kelis kartus suabejoju ar taisyklingai ją rengiuosi - o gal iš viso apsirengsiu ją vėliau - man padės mano grupiokai jei ką. Skuodžiu per duris, nes reikia nevėluoti.

Subscribe now

7:32

Aš jau pakeliui į garsųjį Holivudo “TCL Graumano kinų kino teatrą” . Viduje jau mažiau jaudulio, nes kai kurie dalykai nesikeičia - šiandien Los Andžele rytinė saulė, kaip visada skaisti ir akinanti, tiesa pasakius, tas mane kelia ramybę, nes kad ir kas bus viduje, saulė kiekvieną dieną, kaip nors, iš kažkur, visada išlenda ir šviečia čia. Šiandien man ji, ne tik Los Andželo simbolis, bet ir ramybės. Išlipu iš automobilio, kaip tyčia prie pat “Charles Bronson” žvaigždės - legendinio lietuvių kilmės Vesterno aktoriaus. Pagalvoju, šiandien visata su manim.

8:16

Garsūs pokalbiai, juokas, šypsenos, ir mano viduje lengvas jaudulys. Aš ir mano kursiokai turime recepcija legendiniame Dolby Theatre terasoje (Kur vyksta Oskarai). Mus kiekvieną priregistruoja dar kartą, fakulteto darbuotojai sutvarko mantijas ir karts nuo karto dar spėju greit keliais žodžiais persimest su mokyklos dėstytojais, kurie tik prisimena mano ir jų produktyviai ir įkvepiančiai praleistą laiką, o taip pat pasveikina su mano talento švente. Šie du metai Amerikoje, buvo kupini palaikymo, nes būtent čia draugai, dėstytojai mane visada palaikė ir jie buvo mano atramos bendruomenė kūryboje. Staiga, mus po truputi pradeda lygiuoti į grupes, taip kaip repetavom. Aš jau jaučių užeinantį sentimentalumą, nes suprantu, kad šiuos žmones visus vienoje vietoje matau paskutinį kartą. Mane nuolat šiltai apkabina mano studijų draugai ir mes vienas kitą sveikiname. Tai ypatinga diena.

Subscribe now

8:46

Mūsų visas kursas pačioje Holivude alėjoje daro fotosesija ir visos klasės nuotrauka, apsauga aptvėrus nuo pašalinių žmonių Holivudo gatvę, kai kurie žmonės galvoja, kad vyksta filmo premjera ar kino festivalio filmavimas - lūkuriuoja tikėdamasi rasti žvaigždžių. Turistai taip pat mus fotografuoja, o mes juokiamės, kad šiandien mūsų diena Holivude, bet iš tikro jinai ir yra - nes būdamas šioje grupėje aš suprantu, kiek daug man teko gyvenime dirbti, stengtis, kad tik galėčiau kartu su šiais įspūdingais talentais, o jau dabar draugais studijuoti kartu ir būti viename kambaryje. Ši nuotrauka yra ypatinga man.

9:25

Mes stovime lauke ant raudono kilimo ir pradeda kino teatre groti kompozitoriaus Edward Elgar garsusis “Pomp and Circumstance March No. 1 in D major, Op. 39” dar vadinamas mokslų baigimo himnas - ceremonija prasideda. Aš pradedu įeidinėti.

Mes lėtai po viena įžengiame į kino teatrą, kuriame beveik tūkstantis svečių (tėvai, giminės, draugai, mokytojai, fakultetas, industrijos žmonės) atsistoję ploja mums - nes tai mūsų didelio darbo ir studijų šventė. Aš bandau ramiai eiti, bet vidų užplūstą aibė jausmų, tik pamatęs Beatos ir savo tėvo susigraudinusį veidą, iškart ir pats susigraudinu, nes jau suprantu, kiek daug reikėjo mums nueiti, kad atsidurtume iki šio momento. O šiandien jie yra kartu ir mano širdis kupina pilnatvės ir dėkingumo jiems. Kino Teatras tviska geltonų ir raudonų šviesų atspalviais, kuriuose aš surandu ir savo asmenine vietą pirmoje eilėje prie režisierių - sėduosi į 109 vietą. Kodėl vieta svarbi? Kad nesupainiočiau savo eilės, tai kaip darėm per repeticiją!

Subscribe now

9:30

Bob Gazzalle - Amerikos Kino Instituto prezidentas ir vykdomasis direktorius pradeda itin jautrią kalbą, kurioje kreipiasi į visą salę, kalbėdamas apie viltį, kuri keičia pasaulį ir kokia ji svarbi, nuolat besikeičiančiame pasaulyje, bei nuo karų pavargusioje žemėje, ir ši diena yra viltis ir jam - įjungęs ant didelio ekrano parodo mūsų visus studentų portreto nuotraukas.

Po jo, seka ir dekanės Susan Ruskin sveikinimo kalba, bet svarbiausia mus sveikina svečiai - Oskaro laureatė Viola Davis kreipiasi į kiekvieną salėje, primindama, kiek daug galios ir energijos turi kiekviena kino istorija, kuria mes pasakojame kino ekrane, o svarbiausia, kamuojant visiems gyvenimo vargams, kaip svarbu neužmiršti pasirinkto kūrėjo kelio ir jo neišduoti.

Iš kart po jos, seka trijų Oskarų statulėlių savininkas Walter Merch (kūręs tokius filmus kaip Krikštatėvis, Anglas Ligonis ir dirbęs su Francis Ford Copolla ir George Lucas). Jie visi nuo manęs penkių metrų atstumu ir aš kaip mažas vaikas tik geriu jį energiją ir įkvėpimą, karts nuo karto susitikdamas ir akių žvilgsniu ir su jais. Taip pat ir mano draugas Kirby Saxton kalba už mūsų visų kursą.

Klausydamas jų kalbų tik dar labiau įsikimbu į savo sėdimą vietą, noriu prisiminti kiekvieną momentą, bet jaučiu, kad jausmai ir emocijos stipresnės už buvimą čia ir dabar - nes po mažiau nei valandos skelbiami diplomų įteikimai…

Subscribe now

10:23

Pasigirsta mano vardas, kurį diktorius nepriekaištingai gerai perskaito ir einu į glėbį savo režisūros fakulteto vadovo bei jau draugo Adam Salky, kuris mane pasveikina ir net jo akyse matau, ant kiek jam tai svarbus momentas.

Bet šiandien atsiimti diplomo Holivude scena eina ėjau ne tik aš, bet ir tas pats Saulius, kuris augo Pašilačiuose, kuris pirmą kartą šešių metų parūkė, nes augo tikrame rajone, bet ir ta pačiame rajone rado fantazijos kurti ir piešti piešinius. Ėjo ir Saulius skeiteris, kuris nuolat griūdavo, o atsistojęs visada bandydavo iš naujo, kol padarydavo triuką. Ėjo ir tas Saulius, kuris studijavo architektūrą, ir slapčia svajojo, kada nors studijuoti Amerikoje, Holivude, savo kamera bėgiodamas po Vilniaus gatves ir kurdamas “Vilnius Temperature” muzikines dokumentikas. Ėjau ir kaip pripažintas, režisierius, bet ir kaip saugęs vyras, kuris sau padovanojo švietimą, kurio niekados negalėjo įpirkti ar net pasvajoti. Ir ši diena buvo to didžiulė pergalė ir triumfas. Ir tas mažas vaikas iš Pašilaičių šiandien labai didžiuojasi.

Grįžtu į savo sėdynę.

Subscribe now

10:25

Aš sėdžiu. Tai įvyko. Ir aš nesuprantu, kas įvyko. Būnu ir kvepuoju, karts nuo karto pasiremdamas į savo draugų Catherine ir Alex rankas, mūsų akyse šypsena su ašaromis nes mes sulaukėme šios dienos, nors visi žinom, kaip buvo sunku jos sulaukt.

10:55

Aš akimirkai užsimerkiu ir kūno viduje pradedu jausti šiluma, absoliutų dėkingumą ir palaimą.

Ši diena buvo geriausia mano karjeroje, nes tai ne tik diplomas, tai didžiulis triumfas, kuriame sau įrodžiau, kad žmogaus tikėjimas ir atkaklus darbas gali padaryti viską. Man dar reiks ne dienų, mėnesių ir metų suprasti, kas įvyko per šiuos trejus metus, bet tai įvyko ir tai yra didžiulė šventė. Prieš daugiau nei dešimt metų tik svajojau apie tokią dieną, trejus metus nuosekliai dirbau, kad tiesiog atsidurčiau čia kur esu, kad būtent Rugpjūčio 8d. 2025 dieną įrašyčiau tiek savo ir Lietuvos vardą Holivude. Ir nors visa ši ceremonija atrodo kaip pabaiga, bet iš tikro, tai yra labai didžiulio mano naujo gyvenimo etapo pradžia.

Jau spalį skrendu atgal į Holivudą pristatyti savo baigiamojo filmo “Popierinis Berniukas” didžiausiame Holivudo kino festivalyje “AFI FEST” o taip pat filmą rodysiu ir vienai iš pagrindinių kino studijų “Amazon MGM Studios”. Prieš kelias dienas tik nusileidau į Lietuvą ir dar manęs nespėjo pavyti lietuviškas ritmas, kėlimasis 4 ryto ir miegojimas dieną dabar yra mano rutina. Bet šis grįžimas į Lietuvą yra kitoks - aš taip pat persikrausčiau iš Los Andželo į Vilnių ir jau šiais metais, rudenį pradedu savo didžiausio miuziklo filmo “Betono Muzika” darbus, nes noriu Lietuvai padovanoti miuziklą. Taip pat dirbu prie naujo projekto, jau visai netrukus, žadu pasileisti ir savo mokymus, bei konsultacijas, nes noriu savo žiniomis auginti Lietuvą, bet apie tai jau kituose avirlaiškiuose.

Ir noriu kad prisimintum, kad ši diena buvo ne tik mano triumfas ir pergalė. Ji buvo mūsų. Nes be tavęs — nieko nebūtų buvę. Šiandien tau sakau ačiū, kad buvai, esi ir būsi.

Saulius

P.S. Grįžtų į reguliarų rašymą, kadangi būsiu Lietuvoje, tad maloniai lauksiu iš tavęs klausimų ir komentarų, nes noriu įkvėpti tave siekti svajonių.

Taip tu! Anapus ekrano, kuris skaitai šį tekstą. Man labai gera rašyti vėl tau atvirlaiškius ir noriu padėkoti, kad esi mano kelionėje kartu, man tai svarbu. Jaučiu kiek didesnę padidėjusią bendruomene čia, tad laukia daug didelių naujienų apie kurias jau netrukus. O kadangi jau šiais metais baigiu mokslus Holivude, žadu čia dalintis visomis savo žiniomis, patirtimi, o taip pat, įkvėpti tave siekti svajonių, nes įdėjus darbo, tai įmanoma.

O šiandien mano atvirlaiškis tau visai kitoks, kuriame noriu atvirai pašnekėti apie kitą puse darbo, kai kurios klaidos gali kainuoti tau darbą aikštelėje. Labiau pasidalinti savo patirtimi dirbant mokykloje Holivude bei stebint kitas aikšteles. Daugelis žmonių nori sudalyvauti aikštelėje, pabūti, pajausti ar net padirbti, o kas jeigu tas noras būtų Holivude? Tad pakalbėkim šiandien apie tai - už kuriuos dalykus, galėtum būti atleistas aikštelėje?

Subscribe now

1. Vėlavimas

Labas rytas! Šiandien mes turime filmavimą 9:00. Kada planuoji atvykt į darbą?

Visa komanda jau į aikštele rinksis 8:00 ryto, bet pavyzdžiui, patekai į kamštį, esi 8:30 jau vadinasi atvažiavai laiku, jei 8:45 jau vėluoji. Kodėl taip yra? Laikas Holivudo aikštelėje itin brangus, kiekviena minutė kainuoja dolerius ir amerikiečiai šiuo atveju yra labai griežti. Įsivaizduokim, tu atvykai 9:05, arba kad ir 15 minučių vėliau. Tave pasikviečia gamybos prodiuseris. Pirmą kartą gauni įspėjimą, jei pasikartoja, tave iškart atleidžia. Na bet jei pirmą dieną vėluoji valanda, gali ir nevažiuoti, būsi irgi atleistas.

Kita priežastis, kad Los Andžele įprasta “vėluoti” į paprastus draugų susitikimus dėl tragiškų kamščių, bet jei komanda pradeda vėluoti į filmavimus - prodiuseriai pradeda patirti milžiniškus nuostolius, tad į darbą niekas nevėluoja. Fun fact, per visą gyvenimą nesu vėlavęs ar pramiegojęs nei vieno filmavimo. Kol kas… :D

Subscribe now

2. Saugumo taisyklių pažeidimas

Holivude ir Amerikoje aikštelių saugumas yra labai jautri tema, kuri yra ir istorinė žaizda, nes yra žmonių, kurie mirė aikštelėse dėl saugumo taisyklių pažeidimo (Puikiai manau atsimenate Alec Baldwin “Rust” incidentą ir visą bylą”.)

Pavyzdžiui, prie einant į aikštelę mano mokykloje Holivude, tau reikia išlaikyti saugumo egzaminą (man jį pavyko išlaikyti tik iš antro karto). Saugumas yra labai rimtas ir yra aikštelės inspektoriai, tai jeigu filmavimuose vyksta kaskadininkai triukai, arba yra vandens scenos, sprogimai, ugnis (net ir cigaretės rūkymas) ar gyvūnas, viskas yra traktuojama kaip “Hazard” pavojus ir pavyzdžiui, jei sugalvotumėte kaip nors”savaip” šiuos dalykus padaryti, gali grėsti didžiausios baudos. Nes be to, labai brangus ir gyvybės draudimas Amerikoje. Net neįsivaizduoju, kiek milijonų biudžetas vien galėjo būti draudimui ir kaskadiniams triukui “Mission Impossible” filmuose.

Bet saugumas yra jėga! Man jis labai patinka, nes taip užtikrinama labai saugi, rami bei profesionali aikštelė, kurioje gali jaustis saugus. Plius, kiekvieną rytą filmavimas prasideda nuo saugumo susitikimo, per kurį ir papasakojamos visos filmavimo taisyklės, saugumo reikalavimai, kuriame privalo visi filmavimo komanda dalyvauti. Jei žmogus vėluoja ir nedalyvauja, arba nesilaiko saugumo taisyklių (pavyzdžiui rūko aikštelėje, kurioje negalima rūkyti) jis gali būti iš karto atleistas.

Subscribe now

3. Viršvalandžiai

Įsivaizduok, filmavimas eina idealiai, pamaina baigiasi 19:00, tu 18:58 matai, kad saulė tobulai šviečia, dėl kitų departamentų lėtesnio pasiruošimo, šiek tiek vėliau pradėjai šį kadrą ir galvoji, ai nieko, juk penkios minutės, padarom dar keletą dublių. Ir tai gali būti kritinė klaida, kuri kainuotų darbą net režisieriui, nes profsąjungos rimtai žiūri į viršvalandžius.

Viršvalandžiai yra didžiausia nepagarba komandai ir stipriai reglamentuojami visų darbo asociacijų bei profsąjungų, kurios tik pradėjus viršyti pamainos laiką pradės tave bauduoti ir gali gauti labai prastą reputaciją, po kurios žmonės nenorės su tavim dirbti, dėl to reikia aikštelėje mokėti dirbti ne tik savo darbą, bet ir mokėti dirbti su laiku ir suprasti bei gerbti kitų laiko ribas.

Subscribe now

4. “Nemalk šūdo”

Angliškai mes vadinam “Don’t bitch around”, o tiksliau nebūk tas žmogus, su kuriuo niekas nenori dirbti, kuris:

• skundžiasi ir blogai apkalbinėja kitus.

• negerbia kitų ir juos žemina.

• nedirba savo darbo arba imituoja, kad dirba.

• rėkia, garsiai kalba arba trukdo dirbti.

• komentuoja garsiai kitų darbą.

• atidaro “komedijos klubą” su savo bajeriais ar juokingom istorijomis

Nes tada tave tą pačią dieną atleis iš aikštelės arba “black list’ins” ir nebekvies dirbti. O atleidimų man teko labai daug matyti, vien per mano baigiamojo filmą mes atleidom du žmones. Vienas iš jų labai nepagarbiai elgėsi su komanda, dirbant žiūrėjo futbolo rungtynes telefone, tad tas žmogus skrido pačią pirmą dieną iš mūsų aikštelės. Kodėl? Amerikoje žmonės griežti aikštelėje, kai komandoje yra “bad apple” , nes jis muša visą aikštelės “vaibą”. Bet būna ir toksiškų aikštelių, nes patys prodiuseriai būna tokie, bet tada apie juos irgi visi žino.

Subscribe now

5. “Aš žinau, kaip geriau”

Įsivaizduok, vyksta filmavimas ir staiga, tu supranti, kad turi daugiau patirties už kitus ir tu padarysi savaip “gražesnį kadrą” ir juk tai bus greičiau, vis tiek padarysim “savaip” staiga pradeda lokacijoje stumdyti baldus, kad gražiau atrodytų kadras, nes ką tas jaunimas supranta, aš žinau kaip geriau atrodo.

Ne, deja taip geriau to nedaryti, nes departamentų hierarchija ir komunikacija yra labai griežta, jei tai ne tavo departamentas, tu daugiau padarysi žalos, nes kiekvienas departamentas dirbo pagal savo struktūra ir komunikacija. Tokie piktnaudžiavimai gali atsieti įspėjimu, bet jei tai kartojasi, atleidimu iš aikštelės. Filmavimo aikštelė yra kaip gyvas organizmas kuriame visi dirba tai ką turi dirbti.

Subscribe now

6. Pafilmuosiu ir pafotkinsiu sau prisiminimui

Nu būna, kad kartais norisi viską prisiminti, ir paima impulsas, filmuoji su telefonu “This one for the gram” - nu gal ateičiai, niekas nepamatys juk, gal net slaptai, nes kai išeis Netflix show, galėsi visiems papasakoti, kad dirbai arba parodyti šeimai. Nežinau ar taip bus, nes jei pasirašei NDA (A Non-Disclosure Agreement) ir jo nepaisai, tave gali bauduoti bei pasiūlyti susirasti advokatą, nes tau grėsti gali ir teismas. Informacija ir komunikacija Holivude itin jautri, tad reikia labai laikytis visų kontraktų.

Subscribe now

7. Netrukdyk aktoriui, nes per tave gausim baudą.

Aktoriai dažnai pakeri aikštele savo charizma ir energija, nes tai jų ofisas ir darbas. Įsivaizduok, tu dirbi jau kelias pamainas ir turėjai kontaktą gerą su aktoriumi ir vieną rytą, galvoji jį pakalbinsi prie pusryčių, arba pradėsi šiek tiek daugiau bendrauti, nei jis nori (nes tai tavo svajonių aktorė, aktorius). Turiu nuvilti, bet aktorius nėra tavo naujas geriausias draugas. Nes tavo rytinis pokalbis, gali pavėlinti jį primatavimus, grimo kambarį, repeticija, nes viskas registruojama minučių tikslumų. Plius, aktorius gina Aktorių Gildija (SAG AFTRA) tai jie privalo turėti aikštelėje savo “Actors Holding” ( važiuojantis aktoriaus namelis), kad aktoriaus galėtų susikoncentruoti vaidmeniui ir jie yra itin jautrus bei pažeidžiami. Aktorius, lengvai gali tave paskųsti, kad tu šiek tiek per intensyviai bendrauji ir jau ryt nebus tavęs aikštelėje. Bet šis dalykas galioja ir su visais aukščiausiai departamentais.

Subscribe now

8. Nepalik maisto aikštelėje (Gerbk lokaciją)

Mane labai erzina, kai žmonės šiukšlina, bet įsivaizduok, staiga lokacijoje netyčia išpili kavą ant 20 000 dolerių kainuojančio baltojo lokio kilimo, kuris specialiai buvo atvežtas filmavimui ir…. Tikriausiai žinai savo likimą, jei pasakė ryte per saugumo susitikimą, kad jokių gėrimų lokacijoje. Bet kalbant rimtai, po įvairių filmavimų dažnai reikia lokacijų savininkas sumokėti ir draudimus, baudas, nes būna kad sugadini lokaciją, tad reikia visada laikytis saugumo taisyklių bei gerbti lokaciją. Bet paskutinis punktas yra tęsinys to.

9. Užsisvajoji ir nebejauti aikštelės

Įsivaizduokim, dirbi aikštelėje “PA” (Production Assitant) kuriame tau reikia visiems tiesiog duoti vandens ir kavos ryte. Tu dirbi nuostabiai, visi gavo iš tavęs rytinės kavos ir vandens, tu jau esi visų geriausias draugas. Tau lieka ekstra laiko, per kurį tu nedirbi, nes tavo darbas padarytas nepriekaištingai, tau sako, žinai mes tave paaukštinsim, prižiūrėk šito skvero pėsčiųjų eismą, kad neitų žmogus, kol mes filmuojam. Viskas aišku. Tu žiūri dvi valandas į skverą, ir jau supranti, kad čia lengviausias darbas, nes iš ten juk neina žmonės. Viskas puiku ir dėl to tu nepriekaištingai atlieki darbą. Visi laimingi.

Tada, staiga gauni žinutę į telefoną iš draugės, skaitai, pamatai, kad beveik išsikrovęs telefonas, kol skaitei, būtent tą akimirką bėga žmogus savo bėgimą, kuris tuoj pat “įbėginėja į kadrą” tu bėgi jo stabdyt, pats įbėgi į kadrą, režisierius rėkia “Cut” nes kadras nepavyko. Gauni įspėjimą, galvoji, kad nu pasitaiko, visi klystam juk. Tada, prisimeni, kad reik padėt gal tą telefoną krautis ir dabar dirbt savo darbą. Įkiši krautis į jungiklį… Ir visoje aikštelėje dingsta elektra, nes būtent į tą jungiklį negalima buvo kišti ir ne tik išmušė saugiklius, bet dingo elektra. Kol atstatė elektrą ir pakūrė naują generatorių, sugaišo 40min. Sveikinu, gerai dirbai, bet tavęs ryt jau nepakvies į aikštelę. Tu būsi atleistas. Aikštelėje turi ne tik dirbti, bet stebėti visumą, nes kaip minėjau, tai gyvas organizmas.

BET….

Kadangi tu perskaitei visus šiuos punktus, SVEIKINU, tu nebuvai atleistas iš Holivudo aikštelės. :D

O pabaigai…

Čia būtų esminiai mano devyni pastebėjimai iš kelių metų darbo Amerikoje, aišku, kiekviena aikštelė yra skirtinga ir kiekvienas projektas yra naujas iššūkis, bet ką supratau, kad Lietuviška ir amerikietiška aikštelė skiriasi, nes Lietuvoje daugiau laisvumo ir atlaidumo, nes bendruomenė mažesnė ir jautresnė, bet net ir mano šiandienos atvirlaiškis kalba apie kritines klaidas, aš vis tiek galiu užtikrinti, kad kino aikštelė yra viena magiškiausių vietų, kur gimsta nuostabūs dalykai.

Tad pabaigai, kuris tau punktas buvo įdomiausias? Ir ar norėtum savo jėgas išbandyti dirbant aikštelėje? O gal turi klausimų man? Parašyk man komentaruose!

Ir kaip visada.

Ačiū, kad buvai, esi ir būsi. ❤️

Siunčiu tau didžiausia linkėjimą iš Vilniaus, į kūri nusileidau prieš kelias dienas. Šiandien grįžtu į atvirlaiškius su nauju audio formatu (Lauksių žinių ar patinka naujas formatas), kuriame įrašiau tau 25 minučių audio laišką, kad per pastaruosius metus vyko mano kūryboje.

Subscribe now

Nuo per Los Andželo gaisrus per stebuklą įvykusių mano baigiamojo “Paper Boy” filmo filmavimo darbų, iki vizito su filmu į vieną iš pagrindinių Holivudo studijų. Apie “Betono Muzika” pradedamus miuziklo filmo darbus ir artėjančia “Betono Vaikai” filmo premjera. Apie dar vieną naują filmą ir aiškų ateities planus, bei tavo klausimus.

Šis audio įrašas kaip trumpas “teaseris” studijų pabaigos ir didelio naujo etapo pradžios. Tad pasidaryk kavos ar arbatos ir einam kartu pasikalbėti. O persklausius, lauksiu tavo klausimų, komentarų ir pasiūlymų.

Ir svarbiausia, ačiū tau, kad esi mano kelionėje kartu. Ir aišku, kad prenumeruoji mano atvirlaiškius, nes man tai yra be galo svarbu.

Ačiū, kad buvai, esi ir būsi,

Saulius ❤️

Tikiuosi, kad šiuo metu gyveni gerai, o jei ir ne, siunčiu tau geros energijos dozę ir tikiu, kad viskas bus gerai. Labai tave palaikau ir labai tavimi tikiu. Linkiu, kad viskas dėl ko dirbi ir linki sau, tau išsipildytų! Tu net neįsivaizduoji, kaip tu mane įkvepi. Tu tiek jau padarei ir šiandien turi labai didžiuotis savimi. Nes tu esi jėga. Taip tu, kuris skaitai šį tekstą šiuo metu, ar tai būtų telefono ekranas, planšetė ar tiesiog kompiuteris. Kreipiuosi į tave, nes būtent tau, taip tau, aš esu labai dėkingas.

Tu esi man ypatingas žmogus, kuris padėjo man drąsiai siekti savo gyvenimo svajonės. Tu mane įkvepi būti geresniu žmogumi, nes būtent tu man sunkiais gyvenimo momentais palaikei mane (gal net gal net ir nežinojai). Tu esi žmogus, kurį gyvai sutikęs gatvėje, visada būsiu dėkingas. Nes tai, kad skaitai šį tekstą šiuo metu, man jau yra daug. Ačiū tau, kad buvai, esi ir būsi. Šiandienos laiškas yra skirtas tik tau.

Kodėl šiandien yra svarbi diena?

Nes šiandien avirlaiškiams suėjo 2 metai!

Gimtadienio proga, tik šią savaite atvirlaiškių metinė prenumerata yra tik 40 eurų. Tad kviečiu tave prisijungti ir tavo draugus prisijungti prie bendruomenės, kuri ne tik svajoja, bet ir svajones paverčia veiksmais!

Kas laukia naujo 2025 metais mano atvirlaiškių bendruomenės?

• Unikali ir vienintelė “Kūrybinės Lyderystės” paskaita tik mano prenumeratoriams (zoom).

• Šiais metais žadu daryti savo naujausių kino filmų privačia peržiūrą su diskusija, į kurią pakviesiu savo prenumeratorius.

• Vasaros ir Rudens pradžioje pasileisiu naujus mokymus, į kuriuos tik savo prenumeratoriams dovanosiu specialią nuolaidą.

• Kvietimai filmuotis mano pilno metro miuziklo masinėse scenose ir pamatyti aikštelę iš vidaus!

Tad kviečiu pasinaudoti unikalia proga dabar.

Subscribe now

O taip pat šiandien prisiminkim…

Kokie tekstai buvo patys populiariausi per šiuos dvejus metus?

1. Mano rutina, kurios laikiausi įstojant į AFI Konservatoriją

2. AFIRMACIJOS IR JŲ GALIA: ar įmanoma sukurti savo svajonių gyvenimą?

3. PREMJERA! Filmas, su kuriuo įstojau į Holivudą. ❤️

4. Kodėl žmonės tiek daug dirba Amerikoje? Mano asmeninė patirtis ir mano tipinė savaitė mokykloje.

5. Nematoma svajonių kaina: viskas ko jums nepasakojau ir kas lieka už mano viešumo durų.

Ir pabaigai, kodėl man tau svarbu rašyti?

Per šiuos dvejus metus aš labai stipriai save išstūmiau iš komforto zonos, padariau daug klaidų ir taip pat labai daug išmokau pamokų. Esu dėkingas šioms patirtims, nes būtent jų deka, užaugau, nes man teko unikali galybė studijuoti vienoje geriausių kino mokyklų, dirbti Holivude ir mokintis iš pasaulio geriausių. Ši patirtis pakeitė mano gyvenimą ir būtent per šias studijas supratau dar geriau, kaip svarbu siekti savo svajonių. Tad būtent čia, aš noriu tave įkvėpti ir kalbėti apie kūrybinę lyderystę! Ir kaip svarbu mums visiems siekti tų mažų pergalių, kurias sudėjus mes galime gyventi savo svajonių gyvenimą. Tad šiandien siunčiu tau tik gerą energiją…

…Ir ačiū, kad buvai esi ir būsi! ❤️

Saulius

P.S. Man svarbu augti, komentaruose parašyk, kaip geriau galėčiau pagerinti savo atvirlaiškius, gali pasidalinti temomis, idėjomis! Būsiu labai dėkingas.

Mano gruodis Lietuvoje prabėgo kaip akimirka, nes didžiąją dalį laiko aš pradirbau su Amerika - intensyviai ruošiamės filmavimams, darbų yra labai daug, nes šie metai yra (negaliu patikėti, kad tai jau rašau) mano studijų baigimo metai!!! Aš labai laukiu jau to. Koks jausmas? Dar nespėjau suprasti, bet tu net neįsivaizduoji, kiek žmonių manęs čia Lietuvoje klausė, tai Sauliau, kas toliau? Tai grįši? Tai liksi? Tad šiandien apie tai ir apie pačius svarbiausius dalykus mano gyvenime Holivude šis atvirlaiškis. Tad pradėkim!

Subscribe now

1. AŠ SUSIMOKĖJAU UŽ VISUS MOKSLUS KONSERVATORIJOJE!!!

Aš labai daug dirbau, bet labai daug, kiek dar nesu gyvenime dirbęs, tiek mokykloje, tiek po mokyklos, tiek grįžęs į Lietuvą, tiek vasarą, kad galėčiau tiesiog susimokėti už mokslus ir pagaliau parašyti šį sakinį - aš susimokėjau už visus mokslus konservatorijoje, taip, dabartinis mano tinklapis atrodo taip:

Aš dar to nesuvokiu to, bet tai yra faktas ir gruodį sėkmingai sumokėjau paskutinę dalį savo “tuition”. Daug faktorių turėjo nutikti. Daug padėjo, kad mano studijas dalinai parėmė valstybinis studijų fondas “Kitas 100”, taip pat du metus iš eilės už pažymius ir savo filmo darbus gauta stipendija, kuri 30 000 dolerių sumažino mano mokslų kaina. O gruodį sužinojau, kad dalį mano baigiamojo filmo gamybos parėmė žymi Holivudo studija, apie kuria dar negaliu skelbti viešai, bet nekantrauju tiek su tavimi, tiek su visu pasauliu pasidalini šia žinia. Viskas vyksta!!! Bet didžiausia naujiena, kad šiuo metu, aš esu atsiskaitęs finansiškai su mokykla. O labiausiai…

2. ŠIŲ METŲ FILMAS HOLIVUDE - “POPIERINIS BERNIUKAS”! MANO BAIGIAMASIS FILMAS!

Šiandien išskrendu į Ameriką, o jau už dviejų savaičių - mano baigiamojo filmo - “Popierinio Berniuko” filmavimo darbai. Tai bus mano didžiausias trumpo metro filmas Holivude, prie kurio dirbau daugiau nei metus, prie jo dirbs virš šimto žmonių komanda, bet pats svarbiausias dalykas apie šį filmą - kad jis kalbės apie Lietuvą ir gilias post sovietines traumas, kurias mūsų kartoms reikėjo išgyventi. Tik šį kartą, viskas globaliai! Filmas bus eksperimentinė drama su magiško realizmo elementais. O filmo istorija pasakoja apie labai talentingą Amerikos lietuvį komiksų iliustratorių Luką Šviesulį, kuris piešia paskutinį savo laišką savo mirštančiai motinai, kuri smurtavo prieš jį vaikystėje. Bet Lukas, nežinojo vieno esminio fakto, kad būtent jo mama užaugo Sibiro lageryje, o tėvas tarnavo Černobilyje ir buvo tardytas KGB. Ši istorija parašiau remdamasis savo giminės istorija, nes trėmimų istorijos - yra mūsų visos Lietuvos istorija, kurios niekada negalima pamiršti.

Šio filmo gamybai AFI Konservatorija uždegė žalia šviesa, o konkurencija buvo itin didelė. Bet didžiausia man dovana, kad būtent šiais metais Holivude skambės Lietuvos vardas ir šiuo filmu dalinai ir netiesiogiai papasakosiu mūsų tautos istorija, kurią ne visi žino Amerikoje. Man jau buvo nerealu, kai aktoriai per kastingus pradėjo su manim lietuviškai sveikintis. Aš myliu Lietuvą ir nekantrauju šį filmą pristatyti Lietuvoje, o taip pat tave pakviesti į premjerą. Apie mano filmą daugiau galėsi sužinoti mane pasekdamas instagrame.

3. ŠIEMET BAIGIU SAVO MOKYKLĄ!!!

Taip, būtent nusileidęs lėktuvu šiąnakt Los Andžele pradėsiu jau kevirtą, paskutinį pavasario semestrą Amerikos Kino Konservatorijoje. Jau šiandien dar reiks prasukti pro šį “Warner Bros” pastatą, kur jau antrus metus varstau čia duris. Paskutiniai svarbūs darbai. Apie tai, per ką čia perėjau, pereinu ir pereisiu, manau galėsiu aprašyti ir parašyti tik po laiko savo atvirlaiškiuose, kai viskas susigulės, bet būtent ši mokykla jau pakeitė mane, ji padovanojo man didžiausius įrankius gyvenimui, kurti ir pasakoti istorijas, o svarbiausia ir patį Holivudą mano viduje. Aš žinau kur esu, kur einu ir kur eisiu. Žodžių kol kas neužtenka apibūdinti visko ir aš dar negaliu visko suvirškinti, bet nufilmavęs baigiamąjį darbą jau šį rugpjūtį baigsiu mokyklą ir jau prie šio pastato būsiu su mantija. Nekantrauju sulaukti tos dienos, nes labiausia noriu šiuo metu poilsio, bet ir dabar galiu pasakyti - kad siekti šios svajonės buvo vienas geriausių sprendimų gyvenime ir tu to dalis.

 4. ŠIAIS METAIS PASAULĮ PASITIKS DU MANO REŽISUOTI FILMAI

Taip, šie metai bus filmų metai, nes būtent pasauliui pristatysiu trumpo metro miuziklą “Betono Vaikai”. Visą vasarą, naktimis rudenį ir šią žiemą dirbau prie šio filmo ir mes jau jį baigėme montuoti, dabar liko tik visa post produkcija. “Betono Vaikai” bus įžanga į “Betono Muzikos” miuziklą. Dalinuosi nuotrauka iš filmo aikštelės.

Pagrindinį Roko vaidmenį sukūrė žymus jaunos kartos dainininkas, muzikantas, aktorius ir kūrėjas Domantas Starkauskas, kuris yra grupės “Abudu” frontmenas. “Betono Vaikai” pasakoja istorija apie 1997 Lietuvą, ir paauglį, choro dainininką Roką, kuris bando pabėgti į Ameriką su mama, nes ji medžioja mafijos pasiuntiniai. Filmas pasakoja apie tą “rajoną” kuriame buvo baisu tiesiog praeiti gatve. Šis filmas bus nuostabus miuziklas, nes išgirsite ir Domantą dainuojantį.

Ir kaip minėjau jau, Amerikos auditorijai pristatysime “Popierinį Berniuką”, kuris bus mano baigiamasis darbas. Abu šiuos filmus žadu parodyti ir Lietuvoje, tad nekantrauju ir tave pakviesti į šių filmų premjeras, o svarbiausia gyvai pakalbėti apie tavo įspūdžius.

5. AR LAUKIA MANĘS HOLIVUDAS? O TAI KAS TOLIAU, SAULIAU?

Šie metai man yra apie naujas pradžias ir naujos pabaigas. Manęs laukia didžiuliai darbai ir gyvenimo sprendimai. Šį pavasarį uoliai toliau mokinsiuosi, bet taip pat organiškai, pagal savo studijų programą pereidinėsiu į kino industriją Amerikoje. Pradėsiu darbą mokykloje, kurioje dirbsiu mokytojo asistentu (Darbas simbolinis, bet svarbus mano darbo vizai), taip pat šiemet laukia manęs jau praktika Amerikos kino įmonėje, nes mokykla man ją suteikia, bandysiu ją atlikti vienoje iš didžiausių kino studijų šiaurės Holivude. Kaip man seksis ten, papasakosiu jau vasarą. Tai pat, šiemet užbaiginėsiu savo pradėtus kino scenarijus Holivude - nes mano svajonės dalis, nufilmuoti filmą ir čia Holivude, tik tam reikia ne vienerių metų įdirbio.

Bet taip pat šis žavus mano Amerikos etapas pasieks ir laikiną pabaigą šiemet, būtent po studijų, aš ketinu rudenį grįžinėti į Lietuvą dar didesniems darbams. Sakmės ir finansavimo atveju (laikom špygas visi!) po studijų iškart kimbu į “Betono Muzikos” pilno metro filmo parengiamuosius filmo darbus, nes jau 2026 metais planuojame filmuoti šį filmą, o 2027 pristatyti Lietuvos ir Pasaulio kino teatruose. Tam aišku reikia, Lietuvos Kino Centro paramos, bet šis projektas jau sulaukė susidomėjimo tarptautiniu masteliu, nes prie jo dirbs ir kelios Europos šalys. Labai nekantrauju kurti “Betono Muzika”, nes juk blemba, jau reikia Lietuvai lietuviško kino miuziklo!

Mano karjera, tai maratonas, kuris trunka kelerius metus, bet pats dar 2019 metais nubėgau maratoną, kad suprasčiau kaip jį bėgti, o svarbiausia yra tinkamas “Pace”, tad ir bėgu su savo filmais į finišą. Bet didžiausias dovana yra tai, kad tu joje esi kartu. Labai ramiai šias metais pasitikau 2025 metus, bet būtent šie metai bus apie naujas pradžias ir pabaigas. Linkiu tau irgi to, tiesiog ramybės.

IR PABAIGAI….

….ATVIRLAIŠKIAMS SUKANKA DU METAI!

Svarbiausia man yra tai, kad tu skaitai šį tekstą ir kartu su manimi žengi šiuo kūrybiniu keliu. Aš noriu tau tiesiog nuoširdžiai padėkoti už šią kelionę kartu. Kirtęs Amerikos sieną vėl nebegalėsiu tau rašyti, bet aš žinau, jaučiu kiek daug reiškia man tavo palaikymas. Tik su tavo pagalba galiu užbaigti šias prestižines studijas ir pasiekti savo didžiausius kūrybinius tikslus šiemet. Ačiū tau, nes tu net neįsivaizduoji, kiek tavo palaikymas ir buvimas čia pakeitė mano gyvenimą.

Subscribe now

Šiandien su tavim noriu pasidalinti savo dešimt svarbiausių pamokų ir suvokimų, kurių nežinojau prieš siekdamas savo svajonės. Studijuoti vienoje geriausių kino mokyklų Amerikoje - tai didžiulė atsakomybė, darbas ir nemenkas išbandymas. Manau, normaliai viską suvirškinsiu tik dar po kelerių metų, bet šiame atvirlaiškyje aš noriu pasidalinti savo patirtimi ir įkvėpti tave siekti tavo tikslų, o svarbiausia - savo svajonių. Tad pradėkime.

Visų pirma, pakalbėkime apie tavo svajonę dabar.

Jėga, ačiū, kad atsakei, beje visi klausimai yra anonimiški. O dabar noriu sužinoti ką esi pasiruošęs paaukoti dėl savo svajonės, pavyzdžiui, ar tu esi pasiruošęs atiduoti visą energiją bei laiką, ar jauti, kad tai turi būti balansas, o gal kaip tik smagus procesas. Ir kalbant apie auką, aš kalbu apie kainą, laiką ir savęs atsidavimą tikslui.

Ačiū. Manau, dabar mums visiems įdomu pamatyti rezultatus. Kodėl aš klausiu tai, nes jei manęs klaustum šio klausimo, į pirmą aš atsakyčiau tvirtai TAIP, bet į antrą aš atsakyčiau, kad nuoširdžiai BIJAU ATIDUOTI PER DAUG SAVĘS. Taip, nes aš irgi nuoširdžiai bijau. O bijoti man yra sveika, nes tai man priminimas kad viskas yra gerai.

Man siekimas svajonės yra nuolatinis susidūrimas su savo baimėmis ir diskomfortu, kuriame išmokstu didžiausias pamokas, apie tai ir bus mano šiandienos atvirlaiškis. Tad, kokia ta nematoma mano svajonių kaina? Čia aš pasidalinsiu su tavim dešimt svarbiausių savo pamokų, suvokimų ir niekur nepasakotų istorijų, kurios nutiko man siekiant savo svajonių!

1. RACIONALIZACIJA

Ar žinojai, kas labiausiai kenkia svajonei? Racionalizacija. Bent jau tai nutiko man. Kai aš nusprendžiau stoti į vieną geriausių mokyklų Holivude, manęs žmonės klausdavo “O kodėl tu ten stoji? Tai juk labai brangu! O kaip tu susimokėsi? O ar ten iš tikro tave kažko išmokys?“. O aš juos kantriai išklausydavau ir atkirsdavau “Kada įstosiu, tada ir žiūrėsim”. Gal tai pasirodys naivu, bet taip nebuvo - greitu metu klausydamas viso šio triukšmo fono supratau, kad neįmanoma svajonių suvokti iš savo “normalaus ir racionalaus” mąstymo. O žmonės, tiesiog paprastai bandė savo racionalų mąstymą man primesti. Bet juk nei vienas jų ten nestudijavo ir nedirbo Holivude, tai kaip jie galėjo žinoti, kaip iš tikro bus?

Svajonės yra dėl to nuostabios, nes jos yra neapčiuopamos, kai tu jas sugalvoji. Svajonės jausmo nesudėsi į excel’io langelį. Šia racionalizacija reikėjo atmesti, kai svajoji. Tad neracionalizuokime svajonių, nes jos kartais neturi išsamaus protingo paašikinimo, jos mus veda, nes mes tikime jausmu, kurį pajausime, kai jas pasieksime (bent jau taip man buvo). Tad mano didžiausia pamoka buvo atjungti racionalų protą svajojant, o paskui siekiant svajonės ir racionalumą nukreipti į excel’io langelį, kuriame rašiau jau svajonės planą. Ir priminimas man ir kitiems, nenuvertinkime žmogaus tikėjimo savimi - nes būtent jis gali nuversti kalnus, visa kita, tik detalės.

Subscribe now

2. IZOLIACIJA

Jau praeitame mano tekste skaitei ir girdėjai apie mano darbo krūvį ( Kodėl žmonės tiek daug dirba Amerikoje? ), tad žinai, kad Amerikoje man studijuojant 21h turėt darbo skambutį yra “casual”, o savaitgaliai tiesiog eilinė darbo diena. Bet ar žinojai, kad su visu darbu ateina ir izoliacija?

Nuo paprasto gyvenimo džiaugsmų aš tiesiog buvau apribotas savo intensyviu studijų grafiku. Taip, turiu aš savo studijų kolegas su kuriais galiu padejuoti bei pasiskųsti, bet mūsų santykiai darbiniai. Dirbu aš visur - mokykloje, bibliotekoje, lėktuve, namie, lauke, mašinoje, lovoje. Per šiuos pastaruosius du su puse metu aš nesu tiek dirbęs dar gyvenime, ir normalu, kad aš norėjau visada turėti ir laiko sau bei tiesiog “pabimbinėti”, bet kai tiek daug dirbau - turėjau prisijaukinti izoliacija. Nes tai yra dar viena kaina, kurią man reikėjo sumokėti siekiant savo svajonės. Aš išmokau izoliacija priimti ir dirbti dėl savo svajonės, nes viso labo suprantu dėsningumą gyvenimo - tai irgi tik etapas. Studijuodamas aš dažnai izoliacija maišydavau su vienatvės jausmu, bet būtent terapijoje sugebėjau šiuos du dalykus atskirti. O koks tavo santykis su izoliacija?

Subscribe now

3. (NE) BŪK PASIRUOŠĘS VISKAM

Tik pradėjus studijas, aš buvau euforijoje, kad pagaliau įgyvendinu savo svajonę, pradėjau jausti pilnatvę, dėkingumą, kad galiu save atiduoti kūrybai. Pagaliau aš galiu kurti su pasaulinio lygio kūrėjais iš visų žemynų, bei augti kartu su jais, semtis patirties, bet mano euforija baigėsi labai greitai… Didžiąją dalį laiko slėpiau šią informaciją nuo viešumos ir nenorėjau dalintis su jumis. Bet per 33 antrą mano gimtadienį (daugiau nei prieš metus), rugsėjį, sužinojau, kad mano motinai atsinaujino vėžys, paskutinės stadijos ir jai reiks eiti per intensyvų chemoterapijos ciklą.

Kai sužinojau šias naujienas, tuo metu prisimenu, kad aš jaučiausi visiškas bejėgis ir viskas tapo nebesvarbu, nes mane nuo šeimos skyrė tūkstančiai kilometrų, nes ir nieko padaryti negalėjau, tik nebent paskambinti savo motinai ir pasakyti, kad “Myliu tave ir mintimis esu tavim”. Per paskaitas, man gėlė ir skaudėjo širdį, nes man buvo skaudu, kad mano motina kenčia. Pirmus mėnesius, man buvo labai sunku studijuoji ir susikaupti studijoms, bet tai yra gyvenimo dalis bei ciklas, ir jį reikia priimti. Tikriausiai, šį mano tekstą dabar skaito ir mano motina, tad džiaugiuosi ir dėkoju visatai, kad tu esi dar gyva.

Subscribe now

O kaip aš visa tai išgyvenau? Septynis metus lankau terapija ir būtent jos dėka aš galėjau išbūti su savo jausmais. Lankiau tuo metu terapija ir nuotoliu Lietuvoje, bei Amerikoje. Kodėl aš tai pasakoju jums? Gali turėti planą, gali planuoti, bet gyvenime nebūsi pasiruošęs viskam, o tada lieka tik tavo santykis su aplinkybėmis ir kaip sprendi jas. Aš tikrai nuoširdžiai galvojau, kad studijuoti buvau pasiruošęs, bet tikrai ne studijuoti su tokiomis aplinkybėmis, tad man gyvenimas dar kartą priminė, kas yra esminiai dalykai gyvenime ir kad svajonės ne visada yra pats svarbiausias dalykas. Tad mokėk sau padėti.

O kalbant apie tai, noriu tau papasakoti tau apie kitas svarbias pamokas, kurios atvedė į augimą ir transformuojantį mąstymą. Nes juk tai, nematoma svajonių kainą.

Read more

Šį atvirlaiškį rašau tau iš savo mylimos Varšuvos iš kurios jau šiandien žadu skristi į Ameriką ir pradėti didžiulį naują etapą, apie kurį daugiau papasakosiu dabar.

Šis atvirlaiškis bus išskirtinis, įdomus, asmeniškas ir tikras, nes jame parašiau kelių atvirlaiškių temas - papasakosiu daugiau apie savo dar tris filmus Holivude. Pabandysiu apibendrint, ko išmokau per pirmus metus? Trumpai papasakosiu, kas man nutiko Nicole Kidman gyvenimo nuopelnų renginyje ir galiausiai kas manęs laukia antrais metais ir kiek gi kainuoja mano gyvenimas viename iš brangiausių miestų pasaulyje? Tai bus kelių atvirlaiškių santrauka, tad linkiu tau tik gero skaitymo ir nekantrauju komentarų sekcijoje išgirsti tavo mintis. Tad pradėkim!

KAIP MAN SEKĖ SI FILMUOTI ANT KINO JUOSTOS? - “ERDVĖ TARP MŪSŲ” VIZUALINĖ ESĖ FILMAS

Šis filmas ir kūrinys yra vienas geriausiai pavykusiu filmų, kurtų per pirmus metus? Kodėl? Būtent ši režisuota vizualinė esė “Erdvė tarp mūsų” (kino operatorius ir kūrėjas Zhihan Zhang) buvo atrinkta į The American Film Institute Konservatorijos 2024 Kinematografijos studentų parodą ir kitą savaitę Holivude bus net du premjeriniai seansai kine! Kodėl tai svarbu? Iš pirmų metų 28 studentų darbų, atrenka tik 3 ir mūsų komandai pavyko būti atrinktai. Įmetu showcase trailerį:

Noriu su tavim pasidalinti ir keliomis ištraukomis bei nuotraukom iš pačio filmo.

Subscribe now

Vizualinė esė yra itin kompleksiškas mikro filmas, nes visas filmas filmuojamas ant 35mm kino juostos, filmavimo metu negalima daryti daugiau nei vieno dublio ir negalima naudoti jokių specialiųjų efektų, tad mums teko itin sudėtinga užduotis, kurioje naudojome dviguba ekspozicija. Beje, tai buvo pirmas kartas kai man teko filmuoti su “Panavision” optika. Nors filmas vos kelių minučių, man tai simboliškai svarbu, nes tai bus pirma vieša premjera mano režisuoto darbo Holivude.

Beje, jei esate arba žinote, kas norėtų ateiti pažiūrėt, labai kviečiu Los Andžele ir Rugpjūčio 12d. į seansus pačiame Holivudo širdyje. Daugiau informacijos čia: https://conservatory.afi.com/2024-cinematography-showcase-rsvp/

Subscribe now

Šis projektas ir filmas yra inicijuojamas kino operatorių, kurie studijuoja kino institute. Didžiausias šio sėkmingo filmo idėjinis vadas, poetas yra kino institute sutiktas mano bičiulis iš Kinijos operatorius Zhihan Zhang, kuris yra nufilmavęs ne vieną filmą, serialą ir ne vienerius metus dirba su NOWNESS. Taip labai noriu padėkoti ir visai likusiai komansai prodiuserei Ellai, montažo režisierei Rui, Dailininkei Roey, nuostabiems aktoriams Alexander ir Michelle, kurie sukūrė šią magiją. Taip labai dėkoju visai didžiulei tarptautinei komandai kuri dirbo prie šio filmo. Dalinuosi taip pat galerija nuotraukų.

Subscribe now

TAI KAIP ATRODĖ MANO PIRMAS FANTASTINIS FILMAS - “KURMIS” ?

Aš visada bandau save stumti iš komforto zonos ir taip padariau darydamas trečia filmą, nes jame turėjau kurti fantastinį filmą - šis filmas buvo inicijuotas rašytojo. Tad šį kartą man pasisekė, nes šio filmo scenarijų parašė talentingas amerikietis Edward Nenedzhyan, o prie filmo dirbau su prodiuseriu iš Ukrainus Andrew ir trimis kiniečiais kino dailininku Anakin’u, Mantažo režisieriumi Cheng, ir Operatoriumi Joshua, kuris yra kylantis Kinijos operatorystės talentas, šiais metais pristatės vieną filmą Berlyno Kino festivalyje. Labai džiaugiuosi, kad ši komanda pasirinko mane kaip režisierių, nes šis projektas buvo labai ambicingas. Dalinuosi keleta nuotraukų iš filmo ir iš užkulisų.

Šis filmas pasakojo istorija apie inžinierių Jeremy, kuris gyveno 2082 metais Las Vegaso požeminiuose metro tunelyje su savo sukurtu AI robotu Espy. Jų ryšys buvo paprastas, Jeremy parūpindavo robotui elektros, kol jis gydydavo ir duodavo jam vaistinius papildus. Vieną diena, įvykus stichinei nelaimėje tunelius pradeda evakuoti žmonės, tad Jeremy turi priimti pagrindinį sprendimą ar bėgti ar likti su robotu požemiuose. Nors šis filmas nukėlė į tolimą ateitį, bet užduoda esminius klausimus apie Amerikos sveikatos apsauga ir aš džiaugiausi, kad šiuo filmu galėjau tiesiogiai prisilesti prie šios temos. Prieš kurdamas filmą, turėjau viską pats išpaišyti, kad veiktų istoriją, dalinuosi ištrauka iš savo kadruočių.

Filmas susilaukė itin didžiulės sėkmės ir buvo itin pozityviai sutiktas mokykloje, nes dėstytojai negalėjo patikėti, kaip mes išspaudėme tokią kokybė su ribotais resursais. Ką turiu omeny? Mes turėjo kurti du filmus vienu metu, tai filmą, kuriam buvo parašytas scenarijus ir filmą apie laikotarpį, kuriame nei vienas iš mūsų negyveno (apie 2082 metų ateitį). Tai reiškias mums reikėjo statyti viską nuo nulio. Aštuonias savaites ruošiamės statyti didžiausią kino dailės set’ą AFI istorijoje (taip mums pasakė kino studijos dėstytojas). Tad įmetu viena iš iškarpų, kaip vieną iš filmavimo setų mes nurinkinėjame.

Nerealiausia yra tai, kad būtent studijuodamas Holivude, aš galėjau kaip režisierius keltis į pasaulius, kuriuose niekada negyvenau ir nepažinau. Visas šis projektas man priminė vaikystę, kurioje paišydamas ir žaisdamas su “Lego” svajojau apie kitus pasaulius. Būtent su šiuo filmu jaučiau, kad mano vidinis vaikas laimėjo, nes kartu su komanda sukūrėme pasaulį į kurį visi kartu ir nukeliavome - mes juk nieko nežinojome apie jį ir reikėjo viską sukurti. Nerealus jausmas ir mūsų visų pasiekimas! Beje, kiekvienas mano filmas turi lietuvišką detalė, šis ne išimtis, atidžiausi, rasite nuotraukų filmų galerijoje.

MANO PIRMAS REŽISUOTAS FILMAS VAIKAMS - “PONAS, MĖNULIO ŠVIESA”

Tad kalbant apie vaikystę, aš visada norėjau sukurti filmą vaikams ir galiu drąsiai, kad man ir mano komandai tai pavyko! Paskutinis mano filmas vadinosi - “Mr. Moonlight” ir jis buvo inicijuotas kino prodiuserio ir gero draugo australo Jack’o! Operatorius buvo vokietis Alex, kino dalininkė pietų korėjietė Hayeon, Dramaturgas amerikietis Juan ir montažo režisierė Joey. Fimas pasakojo apie jauną paauglį James, kuris vasaras leisdamas pas savo senelį Hermį, rašo istorijas. Vieną dieną mįslingai dingsta jo senelis ir mėnulis, pradeda prarasti savo šviesa. Staiga jis susiduria su dangiška būtybe ponu Mėnulio Šviesa, kuriam reikia senelio paskutinio konstruoto žibinto, nes tik jo tyra siela gali atgal gražinti mėnulio šviesa ir sutvarkyti visatos tvarka.

Šis filmas yra vaikiška pasaka, kuri pasakoja apie mirtį ir kaip mes, kai būdami vaikai, sukuriam savo istorijas, kad galėtume išgyventi gedulą. Ši istoriją yra apie mirtį, bet taip apie viltį. Ir kaip man sekėsi kurti šį filmą?

Subscribe now

Be galo sunkiai ir produkcija buvo kupina iššūkių! Turėjau puikiausia komanda, bet filmo gamyba buvo pilna siurprizų - savaite prieš filmavimą mums teko keisti lokaciją dėl saugumo reikalavimų ir kai jau galvojom, kad viskas sklandžiai vyks mano vienas iš pagrindinių aktorių diena prieš filmavimą susirgo Covid’u, tad mums teko keisti aktorių. Kol mano komanda ruošdavosi kadrui, aš įvedinėjau naują aktorių į filmavimą ir su juo repetavau. Dar neatsimenu, kada taip teko dirbti su esamomis sąlygomis, tad šis filmas davė didžiausias pamokas, kad net jei esi labai pasiruošęs filmavimui - savo planą pamiršk, nes būtent turi dirbti, su tuo kas yra. Atsimenu, kad nemažai streso ir įtampos patyriau, tačiau net ir tai buvo vieną geriausių pamokų.

Ir mums pavyko! Kas nerealu, kad vakar gavau žinute, kad šį filmą rodys šių metų pirmakursiams ir mus pakvies ant scenos kalbėti, kaip sėkminga komanda, kuri galėtų pasidalinti savo kūrybos iššūkiais. Aš džiaugiuosi, nes būtent šiais metais ne tik susipažinsiu su naujais studentais, bet vienam iš studentų ir būsiu mentorius.

O kalbant apie šį filmą, man jis yra labai arti širdies, nes jame kaip Henrikas Radauskas pasakytų “Gyvenimu netikiu, o pasaka tikiu” sukūriau kino pasaka vaikams. Ir tai didžiulis mano komandos laimėjimas.

KO AŠ IŠMOKAU HOLIVUDE? O TIKSLIAU, PIRMI METAI IR JŲ APIBENDRINIMAS! TRYS ESMINIAI DALYKAI!

Vakar baigėsi Olimpinės žaidynes su nuostabiu lietuvių pasirodymu, tad ta progą, noriu irgi pasakyti, kad esu pagerinęs asmeninį savo filmų per metus rekordą! Kodėl? Per šiuos metus aš nufilmavau net penkis trumpo metro filmus ir du kino trailerius. Tai asmeninis mano filmų rekordas. Ar yra kuo didžiuotis? Taip, nes tai buvo didžiulis ir ambicingas darbas.

Tad toliau pasidalinsiu trimis esminiais dalykais, kuriuos supratau po pirmų metų studijų Holivude!

Read more

Ačiū už kantrybę tau, ačiū, kad skaitai ir tiki manimi, nes man gera tau rašyti. Šiandien linkėjimą siunčiu Armui, Danguolei ir E.M.A.i - jūs taip gražiai mane palaikot ir kiekvieną kartą skaitydamas ar girdėdamas jūsų palaikymą šypsaus - ačiū, kad esat kartu bei siunčiu linkėjimą tau, kuris skaitai šį tekstą. O šiandien pakalbėjime apie aktualijas ir naujus lietuvišką filmą - “Betono Vaikai”.

Subscribe now

Visus du praeitus mėnesius buvau dingęs iš gyvenimo, nes visą savo energija buvau sudėjęs į savo naujausią filmą - trumpo metro miuziklą filmą “Betono Vaikai”, kuris yra įžanga į mano pilno metro filmo miuziklą “Betono Muziką”. Šį filmą planuoju filmuoti ir statyti iš karto po studijų baigimo. Esu labai dėkingas gyvenimui, kad galiu kurti, o labiausiai visai beveik 200 žmonių komandai kuri dirbo prie šio trumpo metro filmo. Buvo nereali patirtis, praeitą savaitę penkias dienas filmavome - o jų metų mes vaidinom, dainavom, šokom, grojom, mušėmės ir visai tai reikėjo padaryti labai originaliai ir kokybiškai. Jau dabar galiu pasakyti, kad šis filmas bus vienas ambicingiausių filmų karjeroje. Tad daugiau apie filmą, galite išgirsti ir pamatyti čia - “Labas rytas” reportaže:

O taip pat paskaityti išsamiau apie projektą galite čia:

Subscribe now

Šio filmo istorija pasakoja apie jauną paauglį Roką, kuris yra talentingas choro vaikinas, gyvenantis 1996 Vilniuje. Vieną dieną jis išskundžia vienos mafijos nusikaltėlį policijai, dėl to jį pradeda persekioti vietinės grupuotės ir nori įbaugindami jį užmušti, Rokas turi priimti sprendimą, ar bėgti nuo mafijos? Ar muštis? Atsakymą pamatysite kitais metais, kai filmas bus pabaigtas. O šiandien lenkiu žemai galvą visai komandai, kuri dirbo prie filmo, įmetu keletą nuotraukų iš užkulisių.

Šio filmo istorija rašau su viena nuostabiausių dramaturgių Egle Vertelyte. Prie filmo dirbo tokie nuostabus talentai ir vaidmenis sukūrė Domantas Starkauskas iš grupės “Abudu”, kuris yra profesionalus aktorius, Kasparas Varanavičius - talentingas aktorius, kuris turi nuostabų šokio talentą, taip pat tokie žymus aktoriai ir sidabrinių gervių laureatai Kęstutis Cicėnas, Arūnas Sakalauskas bei Agnė Šataitė. Urlaganų personažus sukūrė profesionali šokėjų trupė, kurios dalis šokėjų iš Operos bei Baleto teatro, o muziką dainavo kartu “Ažuoliuko” choras. Beje, prisimeni mano planą, kurį paskelbiau prieš metus?

Subscribe now

Tad dar kalbant apie komandą - visą filmą nufilmavo, vienas talentingiausių Lietuvos operatorių Narvydas Naujalis, kuris kartu su savo komanda ir Laurynu Bareiša parvežė Lietuvai “Venecijos liūtą”, taip judesį kūrė judesio režisierius Kipras Chlebinskas, muziką aranžavo Andrea Boccadoro, o kostiumus sukūrė Mantas Bartkus, visa kino dailę Daumantas Levicjas, devyniasdešimtųjų grimą Jurgita Globytė, kastingą Greta Petrovskytė ir visą projektą kartu su manim veda jau ketverius metus prodiuserė Viktorija Seniut. Prie šios komandos prisidėjai ir tu. Taip tu, kuris skaitai šį tekstą. Klausi kaip ir kodėl? Skaityk tolimesnę pastraipą.

Būdamas studentu geriausioje kino mokykloje Amerikoje aš negaliu dirbti ir uždirbti pinigų Amerikoje (pagal F-1 vizos reglamentus). Būtent būdamas studentu aš turiu limituotą laisvą laiką vasarą (apie du mėnesius atostogų, per kuriuos galiu dirbti ir uždirbti dalį pinigų studijoms). Būtent dėl to, kad tu prenumeruoji mano atvirlaiškius, šiuos labai brangius man du mėnesius Lietuvoje aš atidaviau kino filmui “Betono Vaikai” , nes noriu, kad Lietuviškas kinas būtų žiūrimas visame pasaulyje, o Lietuvos vardas ir muzika skambėtų užsienio kino teatruose. Ir tai galėjau padaryti tavo dėka, nes būtent tavo prenumerata man padeda susimokėti už mokslą ir labai brangų gyvenimą Amerikoje. Šie 5 eurai per mėnesį man yra tokie svarbus, nes būtent jie man leidžia kurti geriausius filmus mano karjeroje, o svarbiausia, atiduoti visą save mokslams Amerikoje. Tad bus Lietuviškas Miuziklas ir tu padėjai, man jį sukurti! Ir ačiū tau, kad prenumeruoji, o jei neprenumeruoji, labai kviečiu pasekti mano atvirlašikius iš Holivudo, nes čia rašau įkvepiančias istorijas kaip nepasiduoti ir siekti savo svajonių.

Ir kodėl šis miuziklas yra svarbus? Nes būtent po 50 metų noriu Lietuvai su komanda padovanoti miuziklą ir praeitą savaitę mes žengėm didžiulį žingsnį to realizavimui. Šiandien pavargęs po visų filmavimo pamainų siunčiu tau didžiausią linkėjimą ir sakau AČIŪ.

Ir tą progą PREMJERA, pasidalinsiu unikalia ištrauka iš mano pilno metro “BETONO MUZIKA” filmo, sceną, kurią filmavau praeitais metais legendinėje Varšuvos Kino Studijoje. Prisimenat mano atvirlaiškį iš Varšuvos, kur prieš metus dirbau?

Tai ši scena pagaliau išvydo dienos šviesa, labai kviečiu žiūrėti.

Read more

Tikiuos laikaisi gerai šią karštą vasarą, nes koks oras geras! Nenuostabu, kad po saulės ateina ir lietus su debesim, tad šiandien mano visas atvirlaiškis bus apie debesis - o tiksliau apie mano pirmąjį filmą Holivude “Debesų Žmogų” ir kodėl šis filmas man yra vienas brangiausių mano karjeroje?

Tai buvo vienas iš pagrindinių darbų, kuriuos man reikėjo atlikti praeitą rudenį, kadangi laiko net neturėjau rašyti, tad apie viską dabar rašau. Per pirmus mokslo metus, mūsų mokykloje aš nufilmavau 4 filmus, kiekvienas filmo idėja yra inicijuota skirtingos disciplinos (Režisieriaus, rašytojo, prodiuserio arba operatoriaus). Tad pačio pirmo filmo, kurį man teko kurti idėja buvo inicijuota manęs. Tad šiandien noriu pristatyti ir papasakoti daugiau apie tai ir kodėl “Debesų Žmogus”?

KAIP MAN GIMĖ FILMO IDĖJA?

2022 metais netikėtai mirė mano bičiulis ir kūrybinis draugas Ryan Karazija, kuris buvo nuostabus muzikos kūrėjas, pasivadinęs pseudonimu “Low Roar”. Su Ryan dar susipažinome prieš beveik 12 metų, kai filmavau “Vilnius Temperature” klipus (Įdomu, ar kas prisimenate šį mano kanalą ir visus nufilmuotus klipus?). Nuo tada mes vis kartu kūrėme, o šis muzikinis klipas buvo ypatingos mūsų bendros draugystės kūrinys. Ryan yra Amerikos antros kartos lietuvis, kuris kartu su manim įprasmino savo lietuviškas šaknis.

Apie Ryan mirtį sužinojau filmuodamas aikštelėje Nidoje ir iki šiol atsimenu tą momentą, kaip man buvo sunku dirbti ir kad taip ir neturėjau galimybės su juo atsisveikinti prieš mirtį bei negalėjau jam pasakyti, koks jis man buvo svarbus kūrybinis draugas ir kaip jo muzika mane įkvėpė. Tad “Debesų Žmogaus” filmą kūriau, kad galėčiau pagerbti Ryan gyvenimą ir kūrybą, bei atsisveikinti su juo kaip draugas, dedikuojant “Debesų Žmogaus” filmą. O šiaip labai rekomenduoju paklausyti “Low Roar” muzikos, nes jinai gydo ir beje jo muzika grojo per mano vestuves, kaip vyko santuokos ceremonija. Čia mano mėgstamiausias jo kūrinys.

Subscribe now

1. VYSTYMO ETAPAS - FILMO SCENARIJUS IR KOMANDA

Kai per “pitch’ų” sesija pristačiau filmo idėja, man teko suburti kartu su prodiuserę komanda. Prie šio filmo dirbo prodiuserė Alicia, rašytojas ir dramaturgas Chri’shawn, montažo režisierius Sean, kurie visi buvo Amerikiečiai, o taip pat mūsų komanda sudarė operatorius Zhihan, kuris yra iš Kinijos ir dailininkė Bing, kuri yra iš Taivano. Mūsų komanda buvo itin talentinga ir tarptautinė. Kiekvienas žmogus dalyvavo kūrimo procese ir padėjo sukurti šį filmą. Esu labai dėkingas komandai, nes ji itin daug atidavė šiam projektui ir filmui, o taip pat per visą kūrimo procesą aš labai daug išmokau iš jų. Jie man davė didžiausias pamokas, kuriose aš galėjau augti kaip kūrėjas, nes iššūkių buvo labai daug.

Prie scenarijaus dirbome pusantro mėnesio. Filmo istorija pasakoja apie Rūtą, kuri savo mirštanti alkoholiką tėvą veža pas debesų žmogų. Filmo žanras - muzikinė magiško realizmo drama. Tad šis projektas tapo itin ambicingu vien dėl to, kad turėjome išspręsti kaip nuvažiuoti į debesis, o taip pat sukurti šokį ant Ryan muzikos, nes filme naudojau jo muziką, kad galėčiau jį pagerbti. Pridedu schema iš savo režisūros knygos, kuriame atsispindi pagrindinė filmo idėja.

Juokinga, kad filmo idėja nupiešiau kaip architektas, bet man labai patiko šis piešinis.

Subscribe now

2. PREPRODUKCIJA - REŽISIERIAUS KNYGA IR TESTAI

Iš kart po užrakinto scenarijaus sekė labai intensyvūs pasiruošimai filmavimams, kuriuose mes turėjome ieškoti lokacijų, aktorių ir aišku pasiruošti filmavimams. Kaip atrodo režisieriaus pasiruošimas? Man reikėjo sukurti ir parašyti 130 lapų režisieriaus knygą, kurioje buvo viskas - visas filmas vizualizavimas iki pat detalių prieš einant filmuoti į aikštelę.

Ši režisūros knyga yra industrijos standartas, kurioje režisierius padaro namų darbus, kad galėtų iš esmės suprasti, scenarijų, istoriją, kadrus ir visus kitus dalykus, kad būtų maksimaliai pasiruošęs filmui. Pavyzdžiui, man reikėjo išpiešti visą filmą ir kiekvieną jų kadrą, jų buvo apie 100ą, bet finale liko tik 59!

Subscribe now

Kol kūriau ir rašiau savo režisūros knygą, kiekvieną savaitę mes pradėdavome atlikinėti testus, kuriuose bandėme suprasti ar mūsų pasaulis ir efektai veiks prieš filmuojant kino studijoje. Pavyzdžiui, čia vienas iš stop kadrų iš filmo testų, kuriame testavome ar veiks mūsų miniatiūros efektai filme.

Kad įsivaizduotumėte precizišką pasiruošimą, šiam kadrui mano operatorius rado specialią matematinę formulę, pagal kurią apskaičiavus, jis žinojo, kaip filmuoti miniatiūrą, kad ji atrodytų realistiška, o tiksliau kokia optika, kokie atstumai ir kokia šviesa turi būti kadre kad mastelis atrodytu realus, bet…

Subscribe now

Bet jau darant ketvirtą finalinį testą, mūsų testavimo kambaryje dingo elektra, nes pasirodo, kad mums reikėjo tiek šviesos, kad išmušėm saugiklius. Testą teko nukelti į kitą dieną, o jau kitą dieną mokykla pakeitė rozetes ir padarė, kad visiems testams užtektų elektros. Su operatoriumi juokavom, kad su šiomis rozetėm mes literaliai palikom pėdsaką mokykloje ir nuo šiol ateities kartoms užteks elektros, kai jie darys miniatiūrų testus. :D

Finale testai pavyko puikiai, pradėjo ruoštis pagrindiniam filmavimams su aktoriais.

Subscribe now

3. PRODUKCIJA - FILMAVIMAI IR NUOSTABŪS AKTORIAI BEI KOMANDA

Filmavimai truko tris dienas, per kurias mes filmavome mano mokyklos American Film Insitute Conservatory esančiam Warner Bros pastate ir kino studijoje, po to važiavome filmuoti į rančą esančia dykumoje. Filmuojant teko susidurti su daug iššūkių, tačiau pats svarbiausias dalykas net ir čia yra komanda, kuri taip nuostabiai dirbo ir padėjo padaryti šį filmą. Dalinuosi trumpu instagram reel’su iš filmavimo užkulisių, kad pajausti viso proceso jausmą:

Didžiausia dovana per šiuos filmavimus buvo susipažinti ir dirbti su aktoriais Megan West ir Michael Sean Tighe, kurių darbas ir absoliutus atsidavimas taip įkvėpė mane. Megan West atskrido iš Teksaso vien dėl filmavimų, ji yra žinoma ir patyrusi kino ir tv serialų aktorė, kuri dabar filmuojasi prie didžiulių projektų. Man buvo didžiulė garbė vien žinoti, kad jinai prisijungė prie mūsų projekto. O Michael yra žinomas fotografas, kuri antrojo gyvenimo pusėje nusprendė tapti aktoriumi ir vaidino rimtuose filmuose ir projektuose. Kartu jie sukūrė ypatinga energija aikštelėje. Labai daug išmokau dirbant su jais ir buvau toks laimingas, kad jie atvyko filmuotis mano filme.

Subscribe now

Beje, kad įsivaizduotumėt mastelį, kai mes paskelbėm kastingo aktoriaus paieška specialioje aktorių paieškos platformoje, vien į vieną vaidmenį aplikavo 500 žmonių ir visi yra aktoriai, kurie turi patirties. O šiaip bendrai filmui sulaukėme apie 1000 aplikacijų, tad kastingas nebuvo itin lengvas procesas. Pačiame Holivude labai daug žmonių dirba šioje industrijoje.

POST PRODUKCIJA: PIRMAS FILMAS AR PIRMAS PRATIMAS?

Filmą sėkmingai nufilmavome ir tada mėnesį vyko post-produkcija - montažas, spalvos, specialieji efektai, muzika ir garso dizainas. Montažo režisierius Sean atidavė visą savo širdį ir padarė nuostabų darbą montuodamas filmą. O dabar dalinuosi keletą galutinių kadrų iš filmo galerijoje.

Kai įvyko premjera mūsų filmas buvo priimtas itin gerai, tačiau aš gavau kritikos ir pagyrimų, kad kaip režisierius, kuris nuostabiai valdo magiškus pasaulius, kartais bandau pasislėpti už efektų, formos ar muzikos nuo istorijos, nes būtent istorija visa ko ašis. Man tai buvo labai svarbu išgirsti ypatingai dėl to, kad aš į Ameriką įstojau, nes norėjau geriau išmokt režisuot aktorius, bet ir geriau pasakoti istorijas.

Subscribe now

Beje, nežinau ar pasakojau, bet kai vyksta mūsų premjeros, jos dar yra vadinamos kartais “Karštomis Kėdėmis”, visą filmo komanda po filmo premjeros pasodina į priekį ir jie negali nieko sakyti, kol visa salė kritikuoja filmą rodydami žalias arba raudonas korteles. Pavyzdžiui, dėstytojas paklausia - at susitapatinot su pagrindiniu veikėju? Ir tada žmogus rodo žalia arba raudona kortelę. Po šios premjeros aš gaunu aibe kritikos, pastabų ir pagyrimų, kuriuos man reikia visus perskaityti popieriaus lape ir paskui parašyti apie tai rašinį, kodėl ir kaip vertinu jas ir ko išmokau iš šio filmo. Tokius rašinius rašau kelis, po filmavimo, po premjeros ir po viso projekto uždarymo. Viso labo, šis nuostabus filmas yra ir pratimas būti geresniu kūrėju.

KUR GALIMA PAMATYTI ŠĮ FILMĄ?

Man tai svarbu dalintis ir rašyti tau, bet dar labiau norėčiau parodyti šį filmą, bet deja, to padaryti negaliu. Kodėl? Teisiškai negaliu. Visi šie filmai nuguls į American Film Institute archyvą, nes pasirašant sutartį su universitetu buvo parašyta, kad šių filmų pagrindinis tikslas yra leisti kūrėjams saugiai kurti bei eksperimentuoti, mes su jais augame ir nokinamės būti geresniais pasakotojais. Ir šie filmai kuriami ne viešinimui, o mokinimuisi ir net didžiausias dalykas yra ne tai kaip filmas gavosi, o ką tu išmokai padaręs jį ir ką išsineši. Sutinku su mokykla, nes būna ir daug kliurkų.

Subscribe now

Tad gal kada nors American Film Institute šią nuostatą pakeis ir galbūt bus galima parodyti šį filmą ir jums, bet tai tikrai bus ne dabar. Bet kuriuo atveju, galiu pasakyti tiek, kad kitais metais aš filmuosiu du filmus, tad tikrai juos galėsiu parodyti ir jums, nes būtent su jais aš baigsiu mokyklą, bet čia jau tik 2025 ir 2026 metais.

KODĖL MAN SVARBUS “DEBESŲ ŽMOGAUS” FILMAS?

Man šis filmas yra vienas asmeniškai brangiausių filmų, nes jame matau tą patį svajotoją Saulių, kuris ką tik atvykęs į Ameriką, dar nesupratęs kur atsirado ir kas jo gyvenime vyksta su studijomis kūrė patį nuoširdžiausią ir svajingai magiškai realų filmą apie tai, kaip atsisveikinti su draugu ir išgyventi mirtį. Man šis filmas buvo taip pat svarbus, nes jame žengiau pirmą žingsnį pirmyn su magišku realizmu į kurį visą gyvenimą norėjau eiti. Aš kūriau realų pasaulį iš kurio pagrindinis personažas pabėga į magišką pasaulį, kad galėtų susidurti su tuo kas skauda, kaip vaikais. Aš tikiu, kad kiekvienas iš mūsų turi tą vidinį vaiką ir būtent tokiuose filmuose jam yra saugu atsiverti. Bet būtent “Debesų Žmogus” man visad bus brangus filmas, nes taip pats pirmas mano gyvenime filmas, kurį sukūriau pačiame Los Andželo centre - Holivude. O tai, juk buvo mano svajonė, prie kurios prisidėjai tu, tad ačiū, kad esi su manim šioje kelionėje - man tai svarbu.

Kaip matai, už mano sienos studijoje jau naujos kadruotės, nes būtent jau kitą savaitę su komanda eisiu į aikštelę, kurioje filmuosiu iki šiol vieną įspūdingiausių ir ambicingiausių filmų karjeroje - trumpo metro miuziklo filmą “Betono Vaikai”, kuris bus įžanga į pilno metro miuziklą, nes noriu, kad Lietuva turėtų pagaliau savo miuziklą po “Velnio Nuotakos”. Prie šio filmo teko ilgai dirbti ir dabar jau viskas finišo tiesiojoje. Po filmo darbų pasistengsiu dar daugiau parašyti apie viską čia, bet tau noriu padėkoti, kad esi čia su manim. Šiuo metu grįžęs dirbu tik prie filmo ir neturiu laiko papildomai užsidirbti savo studijoms ir gyvenimui Amerikoje, tad tavo prenumerata labai man padeda kurti, už ką aš tau būsiu visą gyvenimą dėkingas. Ačiū tau, kad esi su manim ir siunčiu tau tik meilę bei gerą energiją, kurios man niekada nebus per daug.

Ačiū, kad buvai, esi ir būsi. ❤️

Saulius.