“Taupomasis bankas”

Atrodo kaip visiškai atsitiktinis daiktas iš stalčiaus, bet iš tikrųjų jis susijęs su vienu gan ambicingu šiuo metu vystomu NT projektų Vilniaus Naujamiestyje.

Ir su viena tema, kuri NT srityje man darosi vis įdomesnė.

Istorijomis.

Yra toks geras pasakymas: facts tell, stories sell. Faktai pasako, istorijos parduoda.

NT tai ypač gerai matosi konversijų projektuose.

Po vieno iš mano ankstesnių post’ų apie projektą Savanorių prospekto, Pietario ir Žemaitės gatvių sankirtoje užsisuko visai įdomi diskusija.

Tas projektas – „Urban Story“.

Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad istorija čia turėtų būti svarbi. Projekto tagline’as irgi gražus:

„Namai, apie kuriuos turėsite, ką papasakoti.“

Tik kalbama jame daugiausia apie architektūrą: išskirtinių formų konvertuojamą pastatą ir tai, kad čia praktiškai nebus dviejų vienodų butų.

O man įdomiausia pasirodė kita istorija.

Kas šiame pastate buvo anksčiau.

Subscribe now

Čia veikė Lietuvos Taupomasis Bankas – daugeliui to meto žmonių geriau pažįstamas tiesiog kaip LTB.

Jo šaknys siekė dar sovietmečio taupomąsias kasas, todėl atkūrus nepriklausomybę bankas paveldėjo milžinišką indėlininkų bazę. Tuo metu, kai Lietuvos bankų sektoriuje netrūko visokiausių laukinių istorijų, LTB daugeliui žmonių atrodė viena iš patikimesnių vietų laikyti pinigus.

Vėliau ir jam prasidėjo ne patys geriausi laikai.

Nuostoliai, nepopuliarūs sprendimai, klientų nepasitenkinimas, privatizacija. Galiausiai bankas buvo parduotas estiškam „Hansabank“, kuris vėliau tapo „Swedbank“.

Ir štai po kelių dešimtmečių buvusi banko būstinė virsta gyvenamuoju namu.

Man tokios transformacijos yra viena įdomiausių NT srities dalių.

Nes naujos statybos projektas dažniausiai turi sukurti savo istoriją nuo nulio.

Konversija ją jau turi. Ir dažnai - labai netgi įdomią.

Gamykla. Spaustuvė. Bankas. Mokykla. Ligoninė. Administracinis pastatas. Kartais – visas buvęs pramoninis kvartalas.

Neseniai Tech Zity, šiuo metu intensyviai vystantys didžiausią technologijų miestelį Europoje ir ne kur nors Paryžiuje ar Berlyne, o čia pat, Vilniuje, pasakojo apie jų įgyvendintas konversijas. Ten ir buvusi parduotuvė Valakampiuose, ir ligoninė Antakalnyje, ir bankas Druskininkuose, ir…siuvykla. Legendinė Lelija, šiuo metu besitransformuojanti į minėtą technologijų miestelį. Išsaugant medžius ir didžiausią dėmesį skiriant žmonėms, ne automobiliams.

Klausimas tik vienas: ar vystytojas sugebės tą istoriją panaudoti?

Ir čia, mano galva, Lietuvoje dar turime daug neišnaudoto potencialo.

Nes NT marketingas labai dažnai vis dar prasideda nuo:

Visa tai svarbu.

Bet beveik visi projektai gali pasakyti, kad jų lokacija gera, architektūra išskirtinė, medžiagos kokybiškos, o namai skirti šiuolaikiškam miesto žmogui.

Istorijos nukopijuoti negali.

Pažiūrėkite, pavyzdžiui, kaip su savo projektais dirba reefo. Jie pardavinėja ne tik kvadratinius metrus. Jie labai sąmoningai konstruoja pasakojimą aplink vietą, pastatą, jo praeitį ir tai, kuo jis tampa.

Ir čia atsiranda dar viena įdomi NT ekonomikos dalis.

Istorija gali turėti kainą.

Du techniškai panašūs butai nebūtinai žmogui yra vienodai vertingi.

Vienas yra tiesiog 63 kv. m butas.

Kitas – 63 kv. m butas buvusioje tarpukario gamykloje, banko būstinėje ar rekonstruotame istoriniame pastate, kurio istoriją gali papasakoti atėjus svečiams.

Racionaliai – tie patys kvadratiniai metrai.

Emociškai – visiškai skirtingas produktas.

O NT perkame ne vien Excel’yje.

Todėl man atrodo, kad konversijų daugės ne tik dėl to, kad miestuose lieka vis mažiau gerų tuščių sklypų. Jos įdomios ir todėl, kad leidžia sukurti produktą, kurio beveik neįmanoma pakartoti.

Tai matau ne tik Vilniuje.

Tą patį matau Lietuvos regionuose. Dar ryškiau – Rygoje, kur istorinių pastatų, senų gamyklų, administracinių ir kitų konversijai tinkamų objektų yra milžiniškas kiekis.

Ir kartais žiūrėdamas į juos galvoju, kad didžiausia jų vertė nėra vien vieta ar kiek kvadratinių metrų galima ten sutalpinti.

Vertė yra ir tame, kas ten jau įvyko.

O aš, panašu, pradėsiu dar dažniau žiūrėti ne tik į tai, kas pastate bus, bet ir į tai, kas jame buvo.

Kokios yra įdomios, paminėtinos konversijos tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose Lietuvos miestuose? Gal kažkas kaip tik darote tokią?

Iki greito,

Tomas

Subscribe now

Jeigu kasdien kelyje į darbą ir atgal praleidžiate apie 2 valandas – valandą pirmyn ir valandą atgal - per savaitę susidaro 10 valandų.

Per mėnesį - apie 40 valandų.

Visa darbo savaitė.

Taip, tą laiką galima išnaudoti klausantis podcastų, kalbant telefonu, klausantis muzikos ar tiesiog galvojant. Bet jis vis tiek praleidžiamas automobilyje (dažniausiai).

Dabar pridėkime dar vieną sluoksnį.

Jeigu tą valandą įvertintume bent 10 €, tai:

• 10 valandų per savaitę = 100 €.

• 40 valandų per mėnesį = 400 €.

• 480 valandų per metus = 4 800 €.

O daugelio tai skaitančių valanda verta turbūt toli gražu ne €10. Ir dažnai net ne €100 :)

Ir čia dar neįskaičiuotas kuras, automobilio eksploatacija, parkavimas ir kitos kelionės išlaidos.

480 valandų per metus.

20 parų.

Šita mintis man kilo pastaruoju metu nemažai nagrinėjant Druskininkus – miesto ekonomiką, turizmą ir, žinoma, NT rinką.

Ir užduodant sau kiek platesnį klausimą👇

Subscribe now

Esame įpratę miestus lyginti pagal atlyginimus, darbo vietas, NT kainas, restoranų skaičių ar pramogas.

Bet yra dar viena metrika – laikas.

Vilniuje visiškai normalu gyventi viename miesto gale, dirbti kitame, vaiką vežti dar kažkur ir nemažą dienos dalį praleisti judant tarp taškų.

Mažesniame mieste geografija visiškai kitokia.

Druskininkai yra beveik natūralus „15 minučių miesto“ pavyzdys. Darbas, mokykla, sportas, parduotuvė, restoranas, parkas ar miškas gali būti pasiekiami per keliolika minučių – neretai pėsčiomis ar dviračiu.

Ir tada pradedi kitaip skaičiuoti NT kainą.

Nes būstas kainuoja ne tik tiek, kiek parašyta skelbime.

Galima nusipirkti brangesnį kvadratinį metrą, bet kasdien sutaupyti valandą. Galima nusipirkti pigesnį būstą miesto pakraštyje, bet kiekvieną darbo dieną „sumokėti“ dviem valandomis savo laiko.

Per metus skirtumas gali būti šimtai valandų.

Ir būtent todėl man įdomu stebėti, kas dabar vyksta Druskininkuose.

Šiuo metu mieste paraleliai vystomi net 7 NT projektai. Tai gana nemažai tokio dydžio miestui. O jeigu tiksliau, tai labai daug :)

Tuo pačiu, žiūrint ilgesnį laikotarpį, auga turistų ir nakvynių skaičius. Miestas investuoja, atsiranda naujų projektų, infrastruktūros, paslaugų.

Žinoma, Druskininkai netaps Vilniumi.

Bet gal ir nereikia.

Man daug įdomesnis kitas klausimas.

Jeigu vis daugiau žmonių gali bent dalį savaitės dirbti nuotoliu, jeigu nebereikia penkias dienas per savaitę būti biure, o daugelį kasdienių dalykų mažesniame mieste gali pasiekti per 5–15 minučių – kiek iš tikrųjų verta galimybė susigrąžinti 10 valandų per savaitę?

Nes 10 valandų skamba nedaug.

Kol nepaskaičiuoji, kad tai yra 40 valandų per mėnesį.

Arba beveik 500 valandų per metus.

Ir tada klausimas „kur geriau gyventi?“ pasidaro šiek tiek įdomesnis nei vien NT kaina už kvadratinį metrą.

O kaip Tu vertini laiką, kurį praleidi kelyje? Ar laikai jį prarastu, ar esi išmokęs, išmokusi jį išnaudoti? Let me know!

Subscribe now

Linkėjimai,

Tomas

Butų kainos per pastaruosius 12 mėn.

Tai buvo pirma indikacija, kurią pamatęs kilsterėjau antakį: hmmm, įdomu.

Taip, to miesto, tiksliau miestelio, rinka super maža.

18 butų Aruode šiuo metu 🙂

Bet ką tai reiškia?

Kad kiekvienas pasirodantis variantas yra gan vertingas. 1️⃣

Antras pastebėjimas. 2️⃣

Irgi lb įdomus.

Tuo pat metu namų kainos tame pačiame miestelyje:

📉 -43%.

Sumažėjo.

Namų pardavime: 16.

Subscribe now

O kaip kitaip?

Bet kaip nuomos pajamų nereikia vertinti per mėnesio prizmę, taip gal ir metai (nors +54%, visgi, pasako daug) nėra vienintelis/pagrindinis skaičius.

Paėmiau 3 metus.

• Butai: +49%

• Namai: -19%

Ką tai sako?

Kad galimybės yra ne tik ir gal net labiausiai ne butų, o namų rinkoje. Tiksliau namų > butų.

Suminė namo, taigi, ir jo kvadrato, kaina stipriai mažėja. Belieka sugalvoti, ką su tais namais daryti 🙂 Imti didelius ir konvertuoti į butus? Tendencija, kuri pastaruoju metu pastebima Lietuvoje. Bent jau didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Matydamas visą šią info galvoju, kad reik ir daugiau “statistikos” paimti.

Gyventojų skaičius.

Bet “imti” ne tik bendrą rezultatą, bet ir atskirus skaičius, t.y. kiek išsiregistravo ir, dar svarbiau, kiek prisiregistravo.

Kasmet - apie 200-250 naujų gyventojų.

Ir čia tik oficialiai prisiregistravusių.

Bet netgi jeigu imti tik šį skaičių, tai atrodo, kad miestui reikia naujos pasiūlos, naujų, ar renovuotų, butų.

Bendras vienerių metų pokyčio vidurkis (per pastaruosius 5 metus) +0.32%.

Pabaigai, pasižvalgymui - tas miestelis. Šalia Vilniaus. Manau nesunku bus atspėti, nes toks - įdomus, istoriškas - tik vienas :) Beje, dar pora pastebėjimų: 1️⃣ puikiai besitvarkantis (viena iš nuotraukų žemiau) bei 2️⃣ turintis labai nemažai įdomių, nebenaudojamų pastatų. Apie tai dar papasakosiu.

Iki greito,

Tomas

Įdomu tai, kad pats apie tai beveik niekada nepasakoju. Nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta kalbėti apie save, todėl kažkaip net nesusimąsčiau, kad daugeliui tai gali būti įdomu.

Bet turbūt laikas.

Subscribe now

Per pastaruosius keliolika metų mano pagrindinės veiklos buvo trys.

Pirmoji – trumpalaikės nuomos administravimas.

Nuo vieno lofto Vilniuje iki maždaug 70 administruojamų butų Lietuvoje, Rygoje ir net Tenerifėje. Tai buvo daugiau nei dešimtmetis eksperimentų, sistemų kūrimo, klaidų, automatizavimo ir pačios įvairiausios praktikos. Apie šį etapą dar tikrai papasakosiu atskirai – ten istorijų, tame tarpe ir nesėkmės, užtektų ne vienam įrašui.

Šiandien šios veiklos jau nebeturiu.

Trumpalaikės nuomos administravimu nebeužsiimu. Savo turimus objektus Vilniuje ir Rgyoje esu perdavęs trumpalaikės nuomos administratoriams. Tad jei reikia rekomendacijų dėl trumpalaikės nuomos administravimo - galite drąsiai parašyti. Suvesiu.

Iš trijų veiklų liko dvi.

Pirmoji veikla – investavimas į nekilnojamąjį turtą.

Daugiausia Vilniuje ir Rygoje. Mane visada labiau traukė ne standartiniai variantai, o projektai, kuriuose galima sukurti vertę – senamiesčio ar centro butai, rekonstrukcijos, konversijos, miesto vystymosi kryptys, skaičiai ir ilgalaikės tendencijos. Didelė dalis to, ką rašau čia, Substack’e, gimsta būtent iš šios veiklos.

Antroji veikla – NT Camp.

Prasidėjęs kaip nedidelis renginys, šiandien jis tapo bendruomene. Organizuojame tris kartus per metus Druskininkuose vykstančius eNTuziastų suvažiavimus - NT Camp, kas savaitę keturiuose Lietuvos miestuose vyksta NT pietūs, atsiranda vis daugiau naujų formatų, o didžiausias tikslas – sukurti stipriausią nekilnojamojo turto bendruomenę Baltijos šalyse.

Įdomiausia tai, kad šios dvi veiklos viena kitą nuolat papildo.

Investavimas leidžia suprasti rinką iš vidaus.

NT Camp leidžia nuolat bendrauti su šimtais žmonių, kurie tą rinką kuria.

Todėl šiame Substack’e ir atsiranda tiek daug rinkos įžvalgų, skaičių, tendencijų bei istorijų. Tai nėra teorija. Didžioji dalis jų gimsta iš kasdienės praktikos.

Artimiausiu metu papasakosiu ir apie pirmąją savo veiklą – trumpalaikės nuomos administravimą. Manau, ten rasite nemažai netikėtų istorijų ir pamokų, kurios galiausiai atvedė mane ten, kur esu šiandien.

Ir, aišku, dvi dabartinės veiklos ne tik nusipelno apžvalgų, bet ir, tikėtina, bus ne tik įdomios, bet ir vertingos Tau, mane skaitančiam, ar skaitančiai.

O ką dar būtų įdomu, ar vertinga, sužinoti, perskaityti? Galbūt ieškai kažkokio kontakto, o galbūt - aktyvios ir eNTuziastingos bendruomenės. Parašyk!

Iki greito,

Tomas

Aruodas > butai* pardavimui > Vilnius > Naujamiestis, Vilkpėdė > loftas (įvesta ties “tekstinė paieška”)

*Pasikartosiu, ką vis dažniau miniu: netikėkite jums pučiamais arabais** apie tai, kad konversijos, ar kitokios paskirtys, blogai. Aišku, baudos yra baudos (kurios karts nuo karto, kiek tenka girdėti, yra padalinamos). Bet yra ne tik baudos, bet ir sprendimai - dalies paskirties keitimas ir pan.

**Tai šnekamosios kalbos posakis, reiškiantis nebūtų istorijų pasakojimą, akių dūmimą. Šis priežodis yra sinonimas tokiems frazeologizmams kaip “kabinti makaronus”.

Grįžtu prie paieškos.

36 variantai.

Imam kompaktiškus, iki 35 kv.m. Kažkas turbūt pridurtų: einamiausius.

13 variantų.

Gal ne tiek ir daug, kai pagalvoji. Arba kai pradedi žiūrėti kažką daug konkrečiau. Ką verta įsigyti, į ką verta investuoti*. Plius, atėmus esančius Titnago gatvėje Vilkpėdėje - išvis ne kažką.

*Tikrai taip - ne investicinis patarimas.

Vidutinė kvadrato kaina (buvau nustebęs) ~€5382.

Kažkam, nekantraujančiam, sutrumpinsiu kančias (🙂) ir atsakysiu į šio pasakojimo antraštėje užduotą klausimą: ar yra, ką įsigyti?

Ne.

Bet tas “ne”, suprantama, reikalauja paaiškinimo.

Ok, yra keli, kuriuos galima pasvarstyti.

Subscribe now

Vienas iš jų - mano labai mėgiamoje, kokybiškoje ir stilingoje Naujamiesčio koversijoje - Loft Gallery. Bet. Pirmas aukštas. Bet toks loftinis pirmas - su didžiuliais langais. Į kiemą/parkingą. Yra turbūt, kam patinka.

Toliau.

Senų, t.y. senai įrengtų, nežiūriu. Nu nes seni. Ir dar po €5K už kv.m.

Kitas.

Dar vienas mano mėgiamas NT projektas. Nu Wave.

Įdomus pastebėjimas.

Kažkas, pamatęs tokį išplanavimą ir TV vietą, sakytų: kokia nesąmonė!

O aš patirties (nes labai panašį setup’ą, taip pat lofte, esu turėjęs) galiu pasakyti: žiauriai patogu! Guli ir TV žiūri!

Taigi: 2. Du variantai, Karlai. Nenuostabu tuomet, kad ir kodėl NT kainos skrenda ten, kur skrenda, t.y. į kosmosą.

Bet yra dar vienas ir, beje, labai svarbus “bet”.

NT rinka ir Aruodas nėra tas pats.

Aruode - Naujamiestyje ir Vilkpėdėje, pasiūloje yra 36 loftai, kai tuo tarpu rinkoje - keli šimtai. Keli. Šimtai.

Matoma rinka.👇

Aruodas.

36 loftai.

Tikroji rinka.👇

Rezervacijos iki viešo paleidimo.

Tiesioginiai pardavimai.

Konversijų vystytojai.

Whatsapp grupės.

Rekomendacijos.

NT brokeriai.

NT Camp.

Todėl kuo daugiau stebiu (ypač Vilniaus) NT rinką, tuo labiau akivaizdi išvada👇

Tuo pačiu, akivaizdu ir kitkas: šiandieninėje rinkoje, norint investuoti*, norint atrasti gerus deal’us svarbu ne tik suprasti rinką ir/ar mokėti analizuoti objektus - svarbu turėti prieigą (access). Kartu su NT Camp komanda stengiamės tai atliepti NT Camp ir NT forumo naujienlaiškiuose, dalindamiesi įvairiais objektais, kurių nėra Aruode.

*Tikrai taip - ne finansinis patarimas.

Koncentruotai ir eNTuziastingai visa tai 👆 aptariame ir deal’ais dalinamės kiekvieną savaitę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose vykstančiuose NT pietuose.

🗓️ Kalendorius, informacija ir registracija.

Stipriausiems - tris kartus per metus vykstantys eNTuziastų atlaidai - NT Camp - Druskininkuose. Rezervuok savo vietą Rugsėjo 24-27 d. atlaiduose.

Iki greito,

Tomas

Subscribe now

O kam reik, manau galite pasiskaičiuoti ir kaip tai atrodytų su paskola.

Būstas centrinėje miesto dalyje. O kad būtų tiksliau, konkrečiau, tai užduotis - surasti realų variantą abiejose sostinėse.

Taigi: butas centre, ~100 kv.m.

(Vilniuje nustatau paiešką “nuo 75 kv.m.”, nes, juokas juokais, bet kainos kooosminės).

Vilniuje imu Naujamiestį, o Rygoje yra rajonas, pavadinimu Centrs, tai dar paprasčiau.

Vilnius

Vilniuje <100 kv.m. butas, su senoku remontu, kainuotų ~€400K. 1️⃣

Keturis-šimtus-tūkstančių.

Čia dar nieko jam nedarius.

Bet pasakojimo supaprastinimui paimkim tai, kaip palyginimą. Nesiveldami į diskusijas apie tai, kiek kainuotų remontas ir panašiai.

Beje, nieko keisto, kad Vilniaus NT kainos skrenda į kosmosą: Vilniaus Naujamiestyje, dydyje nuo 75 kv.m., pasiūloje yra…vos 83 variantai.

Plius, dar pora skaičių: Vilnius - 5%, Ryga - 10%, metinė grąža iš nuomos. - Bet tai, Tomai, sakei gi sau?! Tuojaus.

Ryga

Kalbant apie pasiūlą, tai nėra net ką lyginti. Šiuo požiūriu Ryga deda Vilnių “į vienus vartus”, kas, žiūrint per potencialaus pirkėjo/investuotojo prizmę, yra gerai.

83 vs. 794.

“Šiek tiek” skiriasi pasirinkimo galimybės.

Panašu, kad kokybiško ir prieinamo (ne to, kur prieini ir nueini) būsto reikia ieškoti kaimyninės šalies sostinėje.

Fun fact: kol Lietuvoje valdininkai trimituoja apie “prieinamą” būstą, Rygoje jis iš tiesų toks yra. Beje, kas ką matėt ar skaitėt apie tai, t.y. apie “prieinamą” būstą Lietuvoje - netikėkit. Strategiškai sudėliotas ir komunikuojamas akių dūmimas.

Bet grįžtu prie Vilniaus ir Rygos skaičių.

Rygoje panašus butas, galbūt netgi vienoje iš top Rygos gatvių (kaip pvz., Elizabetes iela), kainuotų apie pusę Vilniaus sumos, t.y. ~€200K. 2️⃣

Tarkim, kad (investicijos) biudžetas yra €400K.

Kaip atrodo investicija Vilniuje ir Rygoje ir kokį setup’ą aš daryčiau. 👇

P.s. dar niekam per daug nepasakojau savo pastarojo meto įžvalgų apie Rygą, bet: manau, kad Ryga, ypač matant, kaip stipriai juda jos rinka (ne tik NT), turi potencialo “vėl” iššauti, t.y. būti ta žymiausia Baltijos šalių sostine. Kokia kažkada nebejotinai buvo.

Jeigu nepaslys.

Kaip kad buvo paslydusi ant lengvų rusiškų pinigų anuomet, o visai neseniai irgi dreifavo - link kažkokio keisto crypto rinkos (ne)reguliavimo.

Ok, prie skaičių. 👇

Read more

Jeigu skaitai šį tekstą, greičiausiai mus suvedė nekilnojamasis turtas.

O gal miestai.

O gal NT Camp.

O gal trumpalaikė nuoma.

O gal visai kita istorija.

Kad ir kaip čia atsidūrei – džiaugiuosi, kad užsukai.

Subscribe now

Mano pažintis su nekilnojamuoju turtu prasidėjo gerokai anksčiau nei NT Camp.

Per daugiau nei dešimtmetį teko investuoti į NT, administruoti apie 70 trumpalaikės nuomos apartamentų portfelį Lietuvoje ir už jos ribų, paleisti trumpalaikės nuomos administravimo paslaugą Tenerifėje, rasti, nupirkti, įrengti ir įveiklinti daugybę objektų - sau, partneriams, klientams, organizuoti renginius ir kalbėtis su tūkstančiais žmonių apie miestus, verslą, investavimą ir svetingumą.

Kuo daugiau visko mačiau, tuo labiau supratau vieną dalyką.

Mane labiausiai domina ne pats nekilnojamasis turtas.

Mane domina sprendimai.

Kodėl vieni miestai auga greičiau už kitus.

Kodėl vieni objektai tampa sėkmės istorijomis.

Kodėl vienos konferencijos sukuria bendruomenes.

Kodėl vieni butai uždirba gerokai daugiau už kitus.

Ir, turbūt, svarbiausias klausimas.

Kodėl?

Būtent apie tai ir pasakoju, bei pasakosiu, savo Substack.

Čia rasi ne tik tekstus apie nekilnojamąjį turtą.

Rašysiu apie miestus. Trumpalaikės nuomos ekonomiką. Įdomius projektus. Konferencijas. Konversijas. Bendruomenes. Skaičius. Tendencijas. Geras idėjas. Kartais – ir labai blogas. Nes iš jų dažniausiai išmokstama daugiausia.

Stengsiuosi ne tik parodyti, kas vyksta.

Labiau domina, kodėl tai vyksta.

Ir svarbiausia – ko iš to galime pasimokyti.

Jeigu tau įdomu ne tik sekti naujienas, bet ir geriau suprasti, kaip kuriama vertė miestuose, versle ir nekilnojamajame turte, manau, čia jausiesi kaip namie.

Važiuojam toliau!

Tomas

Taip, yra idealus variantas - namas Žvėryne. Bet, kaip turbūt galima suprasti, tam reikia labai solidžios sumos.

Todėl pažiūrėkim, kaip sekasi su mažiau solidžia suma.

Subscribe now

Paieškos kriterijai
(Šiek tiek praplėsti, nes žvalgantis tik namo Žvėryne, persikėlimas į miestą gali ir neįvykti 🙂)

• Centrinė Vilniaus dalis: Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Paupys, Užupis, Markučiai

• Butas: nuo 70 kv.m. 60 kv.m.

• Namas: bet kokio dydžio 🙂

• Biudžetas: iki €400K (nors už tokią sumą jau gerai būtų turėti final produktą - svajoti juk niekas neuždraudė, tiesa? 🙂)

Vienas iš pastarųjų savaičių ir kelių apžiūrų pastebėjimų - kaip kitaip viskas pasirodo užsukus: ne tik į konkretų objektą, bet ir į lokaciją/apylinkes). Net ir Žvėryne, kuris, atrodo, yra fantastiška vieta, supranti, kad tie (labai šalia esantys) kaimynai…nebūtinai faina.

Konkretus objektas ir koks sprendimas jį apžiūrėjus

Teoriškai, žiūrint tik skelbimą, kaip ir viskas super (yra vienas niuansas):

• Sklypas - ok

• Kaina - ok

• Nauja statyba

• Niekas viduj nedaryta (labai gerai)

• Tik neaišku, kaip su paskirtim (kūrybinės dirbtuvės / negalima gyventi)

Gyvai - labai keistai viskas:

• Viena sklypo kraštinė - prie pat namo kampo (bet gal bendras kiemas su kitais kaimynais ir viskas ok)

• Buvom užsukę du kartus - abu kartus kieme trynėsi kaimynai (nieko blogo apie pačius kaimynus)

Kam tiktų: visų pirma - labai mėgstantiems bendravimą + kieme besitrinančius kaimynus, visų antra - gerai suprantantiems pasigilinimą (paskirtys, sklypo ribos, etc.).

Nes: paskirtį galima pakeisti (dalis lieka kūrybinės dirbtuvės, dalils tampa gyvenamąja). Bet, kaip galima suprasti - ne tik paskirtis ir jos (dalies) pakeitimas yra iššūkis.

Mūsų sprendimas: ne.

Kas dar gero beieškant?

Jau kurį laiką kiek aktyviau besižvalgant, teko ir paieškos kriterijus praplėsti, ir į butus nuo 70 60 kv.m. centrinėje miesto dalyje pasižvalgyti.

Plius, Žvėryne peržiūrinėju visus pasirodančius objektus.

Taip pat prie paieškos pridėjau patalpas centrinėje Vilniaus dalyje. To pasekoje teko užmatyti visai įdomių variantų. Apie juos dar papasakosiu.

O visai įdomus - istoriniame pastate, Vytauto gatvėje, Žvėryne, pasirodęs butas (už, kaip atrodė, o greičiausiai ir buvo, per mažą kainą) “išėjo”…per savaitgalį. 60 kv.m. už €215K. Tokių kainų, deja, ne-be-bū-na :/

To be continued.

Pasižvalgymui - viena labiausiai pasikeisiančių Vilniaus lokacijų tame pačiame Žvėryne. Nepastebėsim, kaip €10K / kv.m. taps new normal :/

Subscribe now

Susidomėjusių juo kontaktus perdaviau savininkui, bet sakė, kad dar niekas nepasiryžo įsigyti.

O kategorija - glamping’as - ir toliau vystosi, atsiranda įvairių įdomių objektų, kai kuriuos, paminėtus mano post’uose, kažkas nuperka ir jau galime matyti įveiklintus.

O mano kažkada minėto objekto - Konga Stay - atveju, savininkas mano, kad pirkėjas - tas, kas pirks tai, kaip mažą verslą. Aš manau, kad kaip tik ne - pirks, kaip pasyvią investiciją.

Ta proga - keletas įžvalgų.

Ar tai yra/gali būti mažas verslas? Mažas, part-time, taip.

Tokiu atveju, administruojant pačiam, lieka kitu atveju nuomos administratoriui sumokamas mokestis. Kurio dalis, investuojantys ar planuojantys tai daryti, kažkodėl tarsi gąsdinasi. Nežinau, kodėl. Normali, beveik pasyvi, investicija + normalus tam tikros paslaugos, šiuo atveju - administravmo, outsource’inimas.

Bet pereikim prie skaičių - per investavimo į NT ir administravimo patiems prizmę.

Tarkim, kad administravimo mokestis (jei būtų perduota administratoriui) - 20%, kad užimtumas - 60-70%, o vidutinė paros kaina - €125.

18-21 diena x €125 x 2 namukai = €4500-5250 (gross pajamos) - platformų mokesčiai (15%) = €3825-4463 x 20% = €765-1050

Ar tai yra/gali būti mažas verslas? Mažas, part-time, taip.

Viskas priklauso nuo tuo, kiek norite/galite tam skirti laiko ir kiek tą savo laiką vertinate.

Jeigu turite laiko ir norite jį skirti būtent trumpalaikės nuomos administravimui, plius, jeigu kaifuojate nuo bendravimo su žmonėmis, paslaugumo ir problemų sprendimo - tuomet kodėl gi ne?

Kaip tai atrodo kaip NT investicija?

Subscribe now

€4500-5250 - €675-787.5 (platformų mokesčiai; 15%) - €765-1050 (nuomos administravimas + tvarkymas) = €3060-3412.5 x 12 mėn. / €250000 = 14.6-16.3%

Grąža, palyginus su super mažais - kokiais penkiais - procentais Vilniuje, čia tikrai gera. Aukšta. Rygos ir Balio lygio 🙂 Tik čia, vietoje, Lietuvoje.

Beje, į ką reiktų atkreipti dėmesį, tai kad ir vienu, ir kitu atveju, skaičiuojant, imtas sąlyginai nedidelis užimtumas ir vidutinė paros kaina.

Kadangi turiu patirties (ir nemažai 🙂) su trumpalaike nuoma (nuo tokių objektų turėjimo iki jų administravimo iki darbo su skirtingais trumpalaikės nuomos administratoriais skirtingose šalyse), padėliosiu ir visai realų, tuo pačiu turbūt ir idealų, scenarijų.

Bet kad tą pasiekti, įtraukiau vieną punktą - €500 / mėn. (kas tokio objekto atveju, manau, yra labai nemažai ir mažai kas tai daro), skirtų komunikacijai (nuo social media iki naujienlaiškio; kaip komunikacijai - kuklus biudžetas, bet norint ir su tokiu galima nemažai pasiekti).

Žiūrim, ką turim.

Paros kaina: pakyla nuo €125 iki €150 (dėka įsitraukimo, jau minėtos komunikacijos ir profesionalaus trumpalaikės nuomos admin*)

Užimtumas: pakyla nuo 60-70% iki 80% (dėka profesionalaus trumpalaikės nuomos admin*, efektyvesnės kainodaros taikymo, komunikacijos)

*Profesionalų trumpalaikės nuomos administratorių čia gali pakeisti pats savininkas ar savininkė - per laiką to, ką daro trumpalaikės nuomos administratorius, galima išmokti.

Verta pastebėti, kad: labiau įsitraukus + skiriant biudžetą komunikacijai, didėtų ir rezervacijų, kurios ateina per tiesioginių rezervacijų puslapį, skaičius. To pasekoje, nuo dalies rezervacijų nebūtų nuskaičiuojamas 15% platformų mokestis. Bet šitą kol kas palieku, kaip (dar vieną) ateities bonusą. Būsimam pirkėjui 🙂

24 dienos x €150 x 2 namukai = €7200 (vs. €4500-5250) - €1080 (platformų mokesčiai) - €1224 (administravimas) = €4896 x 12 mėn. / €250K = 23.5%

Tiesą pasakius, man vis dar keista, kodėl niekas rimčiau nesiima būtent šios srities. Išbandyta, patvirtinta, veikia (pasaulyje). Skaičiai, taip sakant, kalba patys už save.

Ar reikia įdėti darbo ir meilės? Tikrai taip. Bet ar kokį 1000 kartų įdomiau, nei butas Vilniuje? Irgi taip. Aišku, kiekvienam savo.

Kažkam gal butas Vilniuje - paprasčiau, gal net “saugiau” atrodo. Bet ieškantiems (sakyčiau visai kosminės) grąžos + kažko įdomaus, manau glamping’as (kartu su Ryga ir Baliu 😊) tikrai yra vienas iš variantų. Labai patrauklių variantų.

Iki greito,

Tomas

P.s. iki NT Camp! 🙂🤜

Tai dabar, kai jau akivaizdu - kad ne tai, kad kyla, o lekia, kaip raketa tos NT kainos - atsiranda kiti klausimai (nes ramiai pabūti, padirbti, galų gale - pasidžiaugti, mes negalime 🙂🤷‍♂️). O tai ar ilgai?

Pora dar įdomesnių, atrastų online👇

Subscribe now

Pora pirminių pastebėjimų:

1. Prie ko čia “pasmerktas”? Normali, normalios Europos sostinės plėtra ir augimas. Ir dar koks!

Siūlau pasidžiaugti. Ir pagalvoti, ką su tuo daryti.

O tuos, kas pasidžiaugia ir galvoja, ką su tuo daryti, kviečiu į NT Camp’ą. Ten jau ne tik galvojimas, bet ir konkretūs deal’ai, reikiami kontaktai ir aiškūs rezultatai.

NT nėra “pasmerktas”. Nei brangti, nei pigti. Jis tiesiog yra. Ir mūsų (na, užsiimančių NT) užduotis, išanalizavus turimą informaciją, nuspręsti, ką su tuo daryti. Bet faktas, kad daryti.

2. “10-15-20+ procentų? Optimizmas ar realybė?” Kam spėlioti - geriau pasižiūrėkim į statistiką. Ir ne bet kokią, o bene geriausiai NT rinką išmanančio įrankio (aka Aruodo).

Trys didieji miestai. 12 paskutinių mėnesių.

• Vilnius: €3687 ➡️ €4295 (+16.5%)

• Kaunas: €2569 ➡️ €3042 (+18.4%)

• Klaipėda: €2443 ➡️ €2729 (+11.7%)

Neabejoju, kad atsiras…abejojančių. Tik 12 mėnesių.

Ok.

36 mėnesiai.

Trys metai.

• Vilnius: €3263 ➡️ €4295 (+31.6%)

• Kaunas: €2146 ➡️ €3042 (+41.8%)

• Klaipėda: €1822 ➡️ €2729 (+49.8%)

Todėl turbūt nesuklysiu pasakydamas, kad laikas ne diskutuoti, o veikti. Domėtis, kalbėtis, aiškintis ir veikti. Tuo pačiu, prisipažinsiu du dalykus:

• Man pačiam neaišku,

• Domiuosi, kalbuosi ir aiškinuosi.

Turbūt todėl ir NT pietūs taip išpopuliarėjo. Nes vyksta principu domėjimasis > kalbėjimasis > aiškinimasis > veikimas.

Subscribe now

Kažkiek aiškumo pabandžiau įnešti, apžvelgdamas tris didžiuosius Lietuvos miestus ir ką su NT galima nuveikti juose. Rekomenduoju daryti būtent tai, t.y. veikti.

• Geras pavyzdys #1 - flip’intojai K Spaces, pasirinkę vieną sunkiausių kelių: paveldą + ilgą laikotarpį (per kurį praflip’inamas objektas). Post’as apie juos. Yra vietos ir flip’inime, o viena iš pastaruoju metu pastebėtų būtent flip’inimo krypčių - nauja statyba. Kuomet ankstyvoje stadijoje perkami, įrengiami ir parduodami butai.

• Geras pavyzdys #2 - Konga Stay. Iš pradžių - investuotojas/vystytojas viską padarė (sugalvojo, investavo, išvystė, išsuko), o dabar siūlo įsigyti. Kažkam tai gali būti 10/10 (dar kitaip - svajonių) pirkinys, investicija. Kam įdomu detaliau.

• Geras pavyzdys #3 - Eimantas (Eimanto Linkedin), kuris anądien sako:

Ne, kažkas kitas nepadarys kažko/visko už mus, bet rinka šiuo metu - tikrai aktyvi, įdomi ir tiesiog siūlanti galimybes. Taip, nėra lengva (o kada buvo 🙂), bet veikti tikrai yra ką. Trys didieji miestai ir bent po vieną variantą kiekviename.

Ir pabaigai - pats neteisingiausis kada nors matytas klausimas, pastebėjimas apie NT.

Niekada nebuvo ir niekada nebus. Nei (gera) strategija, nei, tuo labiau, didžioji dalis investavimo.

Sėkmingų investicijų ir iki greito,

Tomas

Nuo visų kiekvieno miesto - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - skaičių: butai pardavimui, butai nuomai.

2025 03 ➡️ 2026 03 (butai pardavimui)

• Vilnius: €3687 ➡️ €4295 (+16.5%)

• Kaunas: €2569 ➡️ €3042 (+18.4%)

• Klaipėda: €2443 ➡️ €2729 (+11.7%)

2025 03 ➡️ 2026 03 (butai nuomai)

• Vilnius: €14.36 ➡️ €15.51 (+8.0%)

• Kaunas: €11.78 ➡️ €11.97 (+1.6%)

• Klaipėda: €10.55 ➡️ €11.00 (+4.3%)

Atrodytų, kad Vilniuje geriausia, tiesa? Bent jau tiesiog žvilgterėjus į pardavimo ir nuomos kainų augimą. Bet pažiūrėkim, kaip atrodo grąžos skaičiai: visuose trijuose miestuose, imant viso miesto skaičius (vėliau, jei bus įdomu, pasidalinsiu atskirų miestų mikrorajonų skaičiais).

Nuomos grąža

Formulė paprasta👇

Kvadrato nuomos kaina x 12 mėn. / kvadrato pardavimo kaina

• Vilnius: 4.3%

• Kaunas: 4.7%

• Klaipėda: 4.8%

Pajuokaujant turbūt galima būtų sakyti, kad nelabai apsimoka tuos butus nuomoti - geriau nupirkus nieko nedaryti 🙂 Beje, nežinau, ar yra būtent tokią strategiją taikančių, bet joje yra - ir labai nemažai - logikos. Kam įdomu - galit parašyti, papasakosiu daugiau.

Bet.

Subscribe now

Apsilankius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, susitikus su aktyviai šiuose miestuose veikiančiais NT profesionalais (dar kitaip žinomais, kaip eNTuziastais), pakalbėjus ir pasidomėjus, tampa akivaizdu: statistika toli gražu neatspindi skaičių, kuriuos galima gauti (besidomint, ieškant, bendraujant).

Vilniuje pradeda rastis naujas loftų kvartalas

Neįtikėtina, bet tiesa. Ir ne kur nors kokiose nors Viršuliškėse, o madingojo Naujamiesčio ir vis sparčiau besivystančios Vilkpėdės sankirtoje. Už mažiau, nei €2K / kv.m. Kas yra daugiau, nei dvigubai mažiau, nei Vilniaus kv.m. kainos vidurkis (€4295). Tai ir potenciali nuomos grąža - daugiau, nei dvigubai, didesnė.

Kaunas - tikrų hustler’ių miestas

Tai akivaizdu iš Kauno NT chat’o, kuris - be konkurencijos aktyviausias, lyginant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos NT chat’us.

☝️ Didelio individualaus namo Kaune konversija į 7 butus. Panašu, kad tokia kryptis, t.y. didelių, senų ir sunkiai kažkam pritaikomų (neperplanuojant) individualių namų konversija į keliabučius, yra viena iš krypčių Kaune. Tikrai verta pasižvalgyti!

Šiuo metu Kaune kaip tik konvertuojamas kitas - šiaip mega dydžio, beveik 900 kvadratų (buvęs vienos šeimos 🙂) - namas. Į naujas, modernias studijas Kauno centre.

Standartinė pardavimo kaina ~€2.7K, išankstiniai pirkėjai gali įsigyti su 20% nuolaida. Geras deal’as: vidutinė kv.m. kaina Kaune €3042, tai minėtas objektas su standartine ir išankstine kainomis yra 10-30% mažiau. Stipru. Kam įdomu - rašykit, suvesiu.

Top Vakarų Lietuvos NT vystytojas + rekonstrukcija Top lokacijoje

Kas gali būti geriau?

Pasirodo - gali.

Nuomos grąža.

Kurią trumpalaikės nuomos administratorius skaičiuoja net 12%+.

Projektas vadinasi “Žvejo namas”, vystytojas - “Elpekas”.

Pasiskambinkit, išsirinkit ir rezervuokit - tokie objektai ne tai, kad nesimėto - jų apskritai labai reta.

Subscribe now

Besidomintiems, ieškantiems ir save eNTuziastams priskiriantiems - Gegužės mėnesį vyksiantis NT Camp. Jame - dar daugiau deal’ų ir kontaktų.

Iki greito,

Tomas

Loftai Vilniuje

Ok, ne tokioje standartiškoje vietoje - Baltupiuose. Kabėjo gerą laiką skelbimuose ir super vangiai judėjo. Informacija apie šiuos loftus pasiekė Ernestą, kuri aktyviai dalinasi NT turiniu socialiniuose tinkluose. Ernesta užsuko, apsižvalgė, papasakojo apie tai savo auditorijai.

Rezultatas? Keliolika parduotų loftų vos per kelias dienas.

Išvada? Loftai Vilniuje ir toliau išlieka paklausūs. Tinkamai juos pateikus tikslinei auditorijai. Kam įdomu (nes randasi naujas loftų kvartalas centrinėje Vilniaus dalyje) - galite parašyti, prijungsiu prie Loftų klubo.

Bet nukrypau. Nes šio pasakojimo mintis - ir gan kontraversiškas pavadinimas - yra apie tai, kad verta - ir netgi labai - pasižvalgyti už Vilniaus ribų.

Kalbant apie vienokio ar kitokio objekto nuomai paiešką. Gal kažkam - net mažo, įdomaus verslo paiešką/atradimą. Butas Vilniuje to tikrai nepasiūlys, o vat objektas užmiestyje - gali.

Bet šį kartą - ne bendrai apie viską, o apie tai, kodėl neverta pirkti buto Vilniuje ir apie vieną, labai įdomią, alternatyvą.

Subscribe now

Objektas už miesto

Taip ir neatranda ši kategorija labiausiai limpančio pavadinimo, apibūdinimo.

• Glamping’as (bet tas labiau apie luxury palapines, ne?),

• Pabėgimo vietos (gali būti maišoma su pabėgimo kambariais),

• Nestandartinis NT (lyg kiek platoka, kaip kategorija).

O aš šiandieną kalbu apie Lietuvą ir, galima sakyti, Lietuvos regioną. Nors 25 kilometrai nuo Vilniaus centro - nelabai ir regionas.

Jeigu būtų į Antakalnio pusę, tai būtų praktiškai Naujasis Antakalnis. Nes yra toks rajonas, kuris su Antakalniu realiai nieko bendro neturi 😀 🤷‍♂️

25km nuo Vilniaus. Trakų, Varėnos, Alytaus, Druskininkų kryptimi.

Trakų rajonas.

Objektas, iš esmės atitinkantis vieną pagrindinių (tokio tipo objektams pasaulyje taikomų) reikalavimų - atstumą nuo didmiesčio.

25km arba pusvalandis kelio ir tu - fantastiškoje, taip vadinamo pabėgimo, vietoje.

Mažyčiame (tiny) namelyje gamtoje. Su knyga, su arbata (jeigu iš ryto - tai su kava), su ant laužo čirškinamomis dešrelėmis ir pokalbiais arba tiesiog tyla.

Jeigu tai būtų skelbimas (foto rasite apačioje), jis skambėtų kažkaip taip:

• Parduodami du kokybiški ir stilingi namukai gamtoje,

• Pusvalandis kelio nuo Vilniaus,

• Namukai yra pilnai įrengti ir įveiklinti - nuomojami trumpalaikei nuomai, turi pastovų svečių srautą ir gerą track record.

Sausoka, tiesa? Nors gal kartais tiesiog to ir reikia - info.

O pereinant nuo soft’inių dalykų prie labiau hardcore, t.y. skaičių.

Už €250K Vilniuje galima įsigyti LABAI vidutinišką butą nuomai, kuris - geriausiu atveju - generuos 5% metinę grąža. Minėti du namukai: a) generuoja 15% ir b) turi erdvės padidinti pajamas ~30%. Detaliau apie tai - sekančioje pasakojimo dalyje.

Subscribe now

Tikiu, kad kažkam tai gali būti idealus, gal net svajonių, pirkinys.

Jei Tau įdomu arba žinai kažką, kam būtų įdomu: a) pirmu atveju - spausk reply, b) antru atveju - spausk forward.

Ir išties - bus labai įdomu pamatyti tą magiškąjį win-win.

Iki greito,

Tomas

Keletas foto iš “skelbimo” 🙂 Ne ultra professional - paprastos, telefonu darytos. Atspindinčios tai, kaip viskas pasirodė - kai teko pabuvoti ir apsistoti. Turiu ir daugiau, jei kam bus įdomu pamatyti, kaip ten viskas iš tikrųjų.

O dar vienas pasidžiaugimas šioje vietoje turbūt būtų apie tai, kad pradeda rastis antrinė tokių vietų rinka - kažkas, išvystęs ir išsukęs (tikri pionieriai!), turi planų kažką kito veikti, kitur investuoti ir…parduoda.

Pažiūrėkim. Į vieną iš kelių galimybių šiandieninėje NT, ir apskritai, rinkoje.

Labai apibendrintai tai galima būtų apibūdinti glamping’u. Nežinantiems, o net ir žinantiems, šiek tiek paaiškinsiu.

Subscribe now

Glamping = glamorous camping

Prasidėjo nuo to, kad žmonės norėjo camp’inti (o tai dažniausiai “susivedė” į palapinę gamtoje, be patogumų), bet norėjo tai daryti patogiai. Pradėjo rastis tos pačios palapinės gamtoje, bet prabangesnės. Plius patogumai.

Pasaulyje glamping’as jau senokai tapo atskira turto klase didesnėse, komercinio NT ir alternatyvių investicijų kategorijose. 2015 metais Amerikoje pradėjo rastis įmonės tai traktuojančios rimčiau, tačiau tuo metu tai dar nebuvo laimoma atskira turto klause - labiau alternatyviu turizmo produktu.

Pandemija, šiuo atveju, padarė milžinišką įtaką - glamping’as tiesiog sprogo. Tuo pačiu, investuotojai ir fondai pradėjo tai traktuoti kaip atskirą svetingumo (hospitality) turto klasę su aiškiais KPI (ADR, occupancy, etc.). Atsirado specializuotos įrangos tiekėjai, tame besispecializuojantys architektai, operatoriai, valdymo sistemos (PMS).

2023-2025 metais, taigi, ką tik, glamping’as tampa institucionalizuotas 🙂 Atsiranda pirmieji glamping’o portfolio, kuriuos perka family ofisai ir į micro resort’us orientuoti fondai. Glamping’as pradėtas traktuoti kaip “outdoor hospitality” - lygiavertis caravan parkams, kempingams. Jau egzistuoja fondai, investuojantys būtent į glamping’ą ir outdoor hospitality, kurie tokius projektus perka kaip atskirą NT klasę.

Ar pamatysime šio segmento atsiradimą Lietuvoje? Antrinė rinka po truputį pradeda rastis: prieš keletą metų paleidę glamping’o projektus, jų savininkai juos parduoda (yra įvykusių sandorių, taip pat objektų, kurie parduodami šiuo metu).

Glamping’ą, kaip ir diskusijas apie jį, geriausia patirti…gyvai.

NT Camp’e tikrai diskutuosime apie tai (prisijunk, jei įdomu), o netolimoje ateityje yra minčių padaryti atskirą, būtent glamping’ui ir invesiticijoms už miesto, skirtą renginį.

Antroje šio pasakojimo dalyje apžvelgsiu glamping’o - nuo tiny houses ar domes iki kaimo turizmo sodybų - situaciją Lietuvoje.

Du konkrečius objektus, potencialiai generuojančius labai aukštą (20+) grąžą, esu apžvelgęs. Vienas parsidavė net nespėjus post’o parašyti, o kitas vis pasirodo skelbimuose.

Artimiausios tokios galimybės - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje vykstantys NT pietūs (NTpietus.lt) bei, žinoma, NT Camp - mažmeninių NT investuotojų ir boutique NT vystytojų (ne)konferencija, vykstanti tris kartus per metus, Druskininkuose.

Iki greito,

Tomas

Subscribe now

Kas nežinote, ir neturite, pigiai keliauti galite pradėti nuo skrydžių paieškos programėlės Kiwi parsisiuntimo. Dar Kiwi sako, kad paspaudę nuorodą ☝️ ir užsiregistravę, gausite 20 eurų nuolaidą.

Subscribe now

Sudėti savo know-how apie super pigias keliones ir kaip tokis rasti, norėjau jau kurį laiką. Nevaikiškai išsprogęs (650+ komentarų) buvo tas ženklas 🙂 Pasakojimą padalinau į keturias dalis. Žemiau - sąrašas ir trumpai apie kiekvieną.

1. Kiwi. Viena iš dviejų skrydžių paieškos programėlių, kurių reikia.

2. Skyscanner. Antra iš dviejų. Papasakosiu ir kuo skiriasi viena nuo kitos.

3. Pigūs skrydžiai - kaip kelionių planavimo pagalbininkas. Atradimas, kuriuo pasidalinsiu.

4. Kaip rasti geriausią kainą pasirinktame viešbutyje. Ne, nereikės begalės naršyklės langų. Užteks Booking ir Google.

5. Booking, Airbnb, automobilių nuoma, skrydžiai po pasaulį.

Savo super pigių skrydžių ieškotojo karjerą pradėjau prieš nemažai metų, būtent nuo Kiwi. Super patogi programėlė, per tuos metus pristačiusi nemažai naujovių, kurių nebuvo rinkoje. Pavyzdžiui?

• Galimybė nustatyti šalį (vietoj konkretaus miesto/oro uosto), kaip išvykimo/atvykimo kryptį,

• Įdomiausia naujovė turbūt buvo visgi galimybė pasirinkti “anywhere” ir leisti algoritmui sudėlioti galimas skrydžių opcijas (apie tai daugiau pasakosiu trečiame skyriuje)

• Sąlygina naujovė ir patogumas taip pat yra tai, kad galima pasirinkti ne tik konkrečią datą, bet ir tam tikrą laikotarpį.

Aš visuomet skrydžius žiūriu į vieną pusę. Kodėl? Nes taip daug aiškiau/patogiau. Pasirinkus “return”, algoritmas "sudėlioja” pasiūlymus/skeydžius pirmyn-atgal taip, kaip jam atrodo tinkama. Vietoj to aš peržiūriu skrydžius į vieną ir į kitą pusę ir pats pasirenku.

Pažiūrėkim konkrečiau. Ne taip ir seniai startavo tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Siciliją (Catania). Pažiūrėkim, ką gero galima surasti Sausio mėnesiui - šiek tiek itališkos saulės ir maisto nepamaišytų, tiesa?

Subscribe now

Prašom. €44 į vieną pusę. O per patį Wizz Air, turint Wizz Air narystę, dar pigiau (€32). Pigiau, nei pirma klase į Klaipėdą su traukiniu 🙂

Taip pat Kiwi leidžia pasirinkti rezultatų išdėstymą - nuo populiuariausio, nuo pigiausio 🙂

Kitas patogus dalykas - kad užėjus ant kalendoriaus (kai jau pasirinkta tam tikra kryptis - nerodo pasirinkus “to anywhere”) galite matyti kiekvienos dienos skrydžių kainas. Kartais jos nebūtinai tiksliai sutampa su tuo, ką gausite paspaudę tam tikrą datą, bet dažniausiai sutampa ir yra gan patogu.

Šiuo atveju 👇 Sausio mėn. skrydžių iš Vilniaus į Kataniją kainos.

Tokia trumpa įžanga į tai, kaip super pigiai skraidyti po Europą. Ir ne tik. Tų “tips & tricks” tikrai yra, tačiau nesinori visko sukrauti į vieną pasakojimą - gal per kelis pasakojimus bus patogiau įsisavinti, o ir priminimas kartkartėmis - apie kelionių planavimą - galbūt bus vietoje ir laiku 🙂

Jeigu turi klausimų, gali juos rašyti komentaruose. O jeigu šį pasakojimą skaitai email’e, gali tiesiog atrašyti į email.

Iki greito,

Tomas

P.s. šiaip tai aš pagrinde apie NT rašau 🙂 Ir tris kartus per metus organizuoju NT (ne)konferenciją NT Camp. Jei įdomu - pasidomėk, prisijunk!

Subscribe now

Tikrai dažnai taip būna - kad gera tik cover foto. Bet šiuo atveju, panašu, klydau. Pažiūrėkim.

Kas gerai ir kokie iššūkiai mūsų laukia?

Subscribe now

Gerai yra tai, kad tai yra net penki namukai. Ne du ar trys. O kas yra turėjęs, ar turi, vieną ar du namukus, puikiai žin…

Read more

Taigi. NT Camp. Ką pavyko nuveikti?

Žemiau esančios kelios nuotraukos turbūt neblogai apibūdina kelis dalykus:

• Tokio susibūrimo reikalingumą apskritai,

• Turinio, kokybiško turinio svarbą ir aktualumą,

• Auditorijos išsigryninimą (mažmeniniai NT investuotojai ir boutique NT vystytojai).

  Subscribe now

Auditorija vs. Bendruomenė

Aš, kaip vienas iš NT Camp sumanytojų, ilgą laiką nevadinau visų susirinkusių bendruomene. Kodėl? Visų pirma, tai buvo nedrąsu. Nes tai, visgi, šioks toks pareiškimas. O su pareiškimu ateina ir atsakomybė.

Kitas dalykas - kad pačioje pradžioje buvo dar, visgi, labiau auditorija, nei bendruomenė. Taip, įsitraukusi (bendraujanti, komentuojanti, galų gale susirenkanti), bet auditorija. Ir tik tada…

• Kai prasidėjo ne tik dalinimasis kontaktais, bet ir santykių užmezgimas,

• Kai prasidėjo savitarpio pagalba,

• Kai prasidėjo (ir dabar jau vyksta nuo-la-tos) dalinimasis informacija (šita dalis turbūt ne tik mane, bet ir visą bendruomenę labai maloniai nustebino ir stebina iki šiol - nes visi aktyviai, atvirai ir eNTuziastingai ta informacija dalijasi),

• Ir kai - ne paslaptis - prasidėjo deal’ai, kontaktai, rezultatai…

Tada kažkuriuo metu supratau: pavyko. Pavyko!

Pavyko užkurti, suburti, išvystyti (visai kaip nekilnojamam turte 🙂).

Norite pamatyti tikras bendruomenes? Prašom👇

Sporto bendruomenė 👉 Amber Cross Fit.

Investuotojų bendruomenė 👉 Justinas Pasys & NGL.

NT? 😊 Drįstu teigti, kad 👉 NT Camp.

Apie tai, kodėl ateitis priklauso micro bendruomenėms, rašiau dar 2023-ių pabaigoje. Minėjau bei pasakojau apie “Proto industriją”, Švenčionėlius, Vilkpėdę.

O naujausiame “Lamų slėnio” numeryje apie tai pasakoja “Do Architects”. Apie Vilnių, jo ateitį ir “Vilkpėdę 2080”.

Subscribe now

Ir pabaigai - pasakojimo apie NT Camp pradžios pabaiga 🙂

Tai, kas prasidėjo, kaip bičiulių (šiek tiek, na, ok, gal ne šiek tiek) pakvaišusių dėl NT, susibūrimas sodyboje, išaugo ne tik sodybą, bet ir…Lietuvos ribas. Čia👇 per vieną iš NT Camp susivieniję eNTuziastai. Rygos NT (ir ne tik) turo metu.

🔜 Next: Apie “prilipusį” ne tik pavadinimą, bet ir apibūdinimą. Apie pažintis, virtusias deal’ais, kontaktais ir rezultatais.

Iki greito,

Tomas & NT Camp

Todėl pabandysiu apžvelgti (šį kartą ir galbūt ateityje) tai, kas dažnai lieka už kadro (NT pietų ar kitų susitikimų metu). Tai, apie ką diskutuojame ir tai, kas gali padėti tiek man, tiek Tau, mane skaitančiam ar skaitančiai, padaryti vienokias ar kitokias išvadas (pagrinde dėl investavimo, ar neinvestavimo, į NT).

Subscribe now

Praėjusią ir šią savaitę vyko jau tradiciniais tapę NT pietūs, kurių vienas iš šūkių teigia👇

Deal’ai ir kontaktai prie pietų stalo

NT pietūs vyksta kassavaitę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - kalendorius ir registracija čia 👉 NTpietus.lt

Ką aptarėme ir kokios apskritai, tenka pastebėti, yra keletas iš pastaruoju metu vyraujančių pokalbių temų tarp tų, kas užsiima NT: investuoja, flip’ina, vysto, perka/parduoda, nuomoja.

Darbininkų apgyvendinimas

“Tų” darbininkų, “tų” žmonių, nes kartais jie, gal ne iš blogos valios, yra kažkaip išskiriami. O kartais - neabejoju - ir iš blogos valios. Nes ką taip pat tenka pastebėti, tai kad “tie” žmonės dažnai yra blogai vertinami. Suprask, ko čia atsibeldėt. Į ką mano pastebėjimas paprastas: ar norėtumėt dar daugiau mokėti už prekes ir paslaugas? Greičiausiai ne. Tuomet vietoj to, kad engti, geriau pagalvoti apie tai, ką daryti (su visais atvykusiais ir atvykstančiais). Nes bent jau Vilniaus progreso (o kartu ir į jį atvykstančių, netgi plūstančių, atvykėlių) jau turbūt nesustabdysime. O ir kylančiomis NT kainomis dauguma, kažą su tuo NT veikiantys, turbūt nesiskundžiame, tiesa?

☝️ Aš nepabijojau ir vienus iš NT pietų paskyriau būtent šiai temai. Ir ką? Ir turim rezultatą! Apart nemažai aptartų temų, tuo pačiu aptarėme ir tai, kaip įveiklinti net 1000 sunkiai įveiklinamų (dėl mažesnio, nei standartinis, aukščio) kvadratų.

Balis

Nemaišyti su žinomu NT brokeriu Balys Kesminas 🙂 Juokas juokais, bet Balio tema, atrodo, tiesiog ėmė ir užplūdo Lietuvą. Ok, gal ne Lietuvą, gal Vilnių ir Kauną. Na ir gal ne visai visai Vilnių ir Kauną, bet tam tikruose ratuose apie tai vis daugiau kalbama. Apie investavimą Balyje ir dideles, patrauklias grąžas tenais. Apie tai, panašu, gal net atskiros apžvalgos reiktų. Jei pritari ir įdomu - parašyk!

Pasirodo, praėjusiame NT Camp’e netgi buvo vystytojas, kuris vysto Balyje. Kadangi pastaruoju metu, norėdamas susirinkti daugiau info, kalbėjau su keliais žmonėmis, vystančiais, ar su vystytojais susijusiais, įdomu būtų pakalbėti ir su eNTuziastu, kuris dar ir prie NT Camp prisijungė! Tai jei skaitai ar kažkas skaitot ir pažįstat - 🙋‍♂️

Mano feed’e pastaruoju metu Balio reklamų netrūksta. Pirkimas iš anksti/brežinių (ir iš to sekantis vertės pokytis/prieaugis) bei gan didelė (~18%) nuomos grąža skamba - tikrai taip - patraukliai. Bus įdomu (pa)stebėti, ar užsisuks toks trend’as, tokia 🌊, kaip kažkada su Tenerife. Ir, žiūrėkit, ride’inam tą Tenerifės bangą jau gerą dešimtmetį. Jei ne daugiau.

Kitos temos

Kalbėjome apie NT Italijoje. Ir ne tik kalbėjome. NT pietūs, kurių tema - NT Italijoje, buvo sold out. Jau kuris laikas turim net ir aktyvų chat’ą tų, kas a) jau yra kažką įsigiję, b) dar tik planuoja, c) aktyviai ieško (skraido ir apžiūrinėja) ir t.t. Įdomu? Parašyk!

Vilnietiški NT pietūs apturėjo svečių iš Klaipėdos - prisijungė Vytenis, Klaipėdoje įsitvirtinantis kaip kokybiškų, boutique gyvenamojo NT projektų vystytojas. Vytenio pranešimas praėjusio NT Camp metu sulaukė daugybės paminėjimų ir gerų atsiliepimų. Taip pat prisijungė Tomas, kurio įmonė - Elpekas, yra vienas didžiausių NT vystytojų Vakarų Lietuvoje. Kokybiško NT vystytojų. O pradėjome viską nuo kavos ir pietų. Net dvejose įdomiose Naujamiesčio konversijose: Tech Loft & Brew Coffee bei Tummo (kas yra resoranas ir uždaras Pirties klubas).

Subscribe now

Jeigu tokios☝️ ir panašios istorijos yra įdomios bei naudingos - lauksiu grįžtamojo ryšio!

Iki greito,

Tomas

Beruošdamas šį post’ą, šį pasakojimą, supratau, kad esu…labai maloniai nustebęs! Tikiuosi maloni nuostaba aplnakys ir Tave, mano Substack skaitytojau!

Todėl nieko nelaukęs pradėsiu👇

Užkalnis: Sveiki, su manimi Tomas, bet čia jo laida. Tomai, papasakok, ką šiandien darysim.

Subscribe now

Tomas: Važiuosim per Naujamiesčio rajoną. Tu man kažkada rašei, kad nori pakalbinti mane apie Naujamiestį. Tai manau, kad dabar ir įgyvendinsim šitą pokalbį.

Užkalnis: Įgyvendinsim. Tik nepamatysit* vien mūsų dviejų – matysit vietas, apie kurias kalbėsim. Naujamiesčio džiaugsmas – parkingas, bet čia ne mano interviu, o Tomo, tai klausimus jis uždavinės.

*Pokalbis vyko mums, Tomui ir Andriui, bevažinėjant po Naujamiestį ir bekalbant. Pokalbis Andriaus Youtube.

Užkalnis: Susitikom prie „Brew“ Algirdo gatvėje. Buvau nustebęs, kiek daug žmonių, kiek kavinių. Labai daug nepriklausomų kavos vietų – kažkas nerealaus.

Tomas: Taip. Šios savaitės naujiena – vienas greičiausiai augančių latviškų boutique kavos brandų „Kalve“ atėjo į Vilnių. Ir atsidarė labai aukštos klasės lokacijoje – prie Baltojo tilto, kur vyksta, tiksliau jau įvyko, labai įspūdinga rekonstrukcija. Tas kvartalas tarp Lukiškių aikštės ir upės dabar labai pasikeitęs.

Užkalnis: Įdomu prisiminti, kad ilgai buvo klausiama, kodėl Lietuvoje nėra „Starbucks“. Atsakymas paprastas – rinka užpildyta. Turime didelius žaidėjus kaip „Narvesen“. Jie suprato, kad reikia ne tik pirkti „Caffeine“ tinklą, bet ir investuoti į kokybišką įrangą. Vienas kavos aparatas „Narvesen“ ar „Circle K“ kainuoja apie 20 tūkst. eurų.

Taip, ir dar yra „Circle K“, kuris parduoda labai daug kavos, bei „McDonald‘s“. Ypač rytinėmis valandomis kavos pardavimai milžiniški.

Tomas: Taip, todėl įdomu, kad dabar latviai ateina į Lietuvos rinką su „Kalve“. Juos gerai žinau, nes nuo 2019 m. daug laiko praleidžiu Rygoje. Tada buvo gal tik 3–4 speciality coffee vietos, viena iš jų – „Kalve“. Dabar Rygoje yra apie 15 tokių vietų, iš jų 5-ios priklauso „Kalvei“. Tai labai kokybiškas, butikinis brandas. Jie turi B Corp sertifikatą, kas dabar vis labiau populiarėja pasaulyje.

Užkalnis: Įdomu!

Tomas: Beje, aš dažnai stebiu miestus pagal tokius rodiklius – kavines ir barbershopus. Kai 2019 m. atvykau į Rygą, ten buvo vos keli barbershopai. Dabar jų – 20 ar 25. Tas pats su kava. Tai rodo, kaip keičiasi miestas.

Panaši dinamika matosi ir kitose industrijose. Kavos kultūra tampa indikatoriumi, rodikliu, kaip miestas vystosi. Specialty coffee – tarsi ženklas, kad vieta tampa patraukli jaunimui, kūrybinei klasei. O su ja ateina ir pokyčiai NT rinkoje.

Užkalnis: Tai tarsi ankstyvas signalas, kur miestas juda. Pirmiau atsiranda kavinės, tada ateina nauji gyventojai, tada kyla NT vertės.

Tomas: Taip, būtent. Tai ir yra priežastis, kodėl apie kavą kalbam NT kontekste. Ji tampa rinkos termometru – parodo, kur verta žiūrėti investuotojams, vystytojams, gyventojams.

Subscribe now

Užkalnis: Man įdomu, Tomai – visada tave supratau kaip nekilnojamojo turto žmogų, bet tiksliai nežinau, kuo užsiimi. Kokia tavo profesija?

Tomas: Yra trys veiklos. Pirmiausia – trumpalaikės nuomos administravimas. Daugelį metų administravome „Airbnb“ tipo objektus Vilniuje, pajūryje, buvom išsiplėtę į Kauną ir Rygą.

Antroji – investavimas į nekilnojamąjį turtą. Dabar daugiausia dėmesio skiriu Rygai, nes ten daug labai gražių, istorinių pastatų, ir kainos dar žemos. Ryga šiandien primena Vilnių prieš dešimt metų.

Trečia – bendruomenės kūrimas, susitikimai, renginiai. Kaip kad kartais tai apibūdinu - sparčiausiai auganti bendruomenė Baltijos šalyse, NT Camp.

Užkalnis: Taip, pamenu, per covidą daug vilniečių pirko butus Klaipėdoje. Rygoje situacija labai panaši – mažos kainos, mažai sandorių, bet potencialas didelis.

Tomas: Būtent. Ryga labiau panaši į Klaipėdą nei į Vilnių – ir pagal sandorių kiekį, ir pagal kainas. Bet ten vis daugiau veiklos, investuotojai atranda miestą.

Užkalnis: O čia, vietoj buvusio „Snoro“ banko pastato dabar yra „InMedica“ klinika. Dar vienas pavyzdys, kaip keičiasi Naujamiestis.

Tomas: Taip, o kitoje Algirdo gatvės pusėje buvo Raimondo Baranausko turtas. Ten stovėjo jo (būsima) vila. Po jo pasitraukimo iš Lietuvos - ilgą laiką apleista, kol galų gale tapo prestižiniu NT projektu. Dabar tai - vienas brangiausių projektų, kur kvadratinis metras kainuoja apie 7 tūkstančius eurų. Butai su keistais išplanavimais, kiek teko girdėti, bet vis tiek paklausūs. Šis projektas - neabejotinas vieno didžiųjų Vilniaus NT vystytojų - „Realco“ - pasididžiavimas.

Įdomu tai, kad seniau čia buvo Lietuvos draudimo pastatas. Apleistas atrodė liūdnai, bet jeigu būtų restauruotas, kaip šeimos vila – būtų buvęs vienas gražiausių miesto namų.

Užkalnis: O štai buvusio „DNB Nord“ banko pastate dabar - sąlyginai naujas verslo centras. Gražiai rekonstruotas, kūrybiškai įvyniotas pastatas.

Tomas: O čia - buvęs VGTU pastatas. Įdomi istorija ir su juo. Varžytinėse jį laimėjo NT vystytojas “reefo”, tada kažkaip nenupirko. Tada, jei neklystu, laimėjo ir sekančias varžytines. Ir tada jau nupirko 🙂

Kas dar labai įdomu apie šį objektą bei projektą, tai kad tai yra dviejų NT vystytojų projektas. “reefo” atsakingi už rekonstrukciją (NT projektas “Basanavičiaus”), o “YIT Kausta” - už naują statybą (NT projektas “Sutartinės”).

Ties tuo mūsų kelionė po Naujamiestį ir pokalbis apie jį nesibaigė. Bevažiuodami toliau apžvelgėme:

• Originalųjį (OG) loftų kvartalą,

• Viešbučio “Grata” likimą (jis geras),

• Dvi labai įdomias Naujamiesčio konversijas - taip pat buvusius viešbučius.

Apie tai - sekančioje dalyje.

Subscribe now

Iki greito,

Tomas (ir šį kartą - Andrius)

Pasakoja Eimantas Budrys - Tech Zity Venues vadovas, sparčiai įsivažiuojantis NT investuotojas ir vienas iš NT Camp komandos narių.

Subscribe now

Įžanga

Jeigu paklaustumėt, kas šiandien man suteikia daugiausia energijos, atsakyčiau paprastai: renginiai, nekilnojamasis turtas ir bendruomenės. Ir yra dar vienas, labiau asmeniškas džiaugsmas – automobiliai. Bet ne kokie sportiniai ar prabangūs, kolekciniai, o maži, kartais juokingi, sukeliantys šypseną 🙂

Šis tekstas – apie tai, kaip šios sritys persipina ir kodėl jos tampa ne tik hobiu ar darbu, bet ir galimybėmis kurti vertę. Kalbėsime apie konferencijų centrų verslus, NT konversijas, micro-bendruomenes ir tai, kaip visa tai jungiasi į vieną paveikslą.

Mano kelias į renginius

Pradėkime nuo renginių. Pastaruosius 7–8 metus dirbau šioje srityje:

• didžiausi Jungtinės Karalystės festivaliai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 100 tūkst. žmonių;

• Europos ir Azijos farmacijos konferencijos, kurioms keliami ypač griežti teisiniai reikalavimai;

• TEDx renginiai, prie kurių prisidėjau iš asmeninės motyvacijos.

Renginiai išmokė, kad net didžiausią chaosą galima suvaldyti. Srautai, logistika, procesai – tai tarsi sudėtinga mašina, kurią įvaldžius gali suteikti tūkstančiams žmonių prasmingą patirtį. Ši patirtis šiandien formuoja mano požiūrį į bet kokį projektą – nuo NT iki bendruomenių.

Konferencijų centrų verslai – nepastebėta NT niša

Konferencijų centrai yra viena įdomiausių, bet mažiausiai aptariamų NT sričių. Jie atrodo kaip paprasti pastatai su salėmis, bet realybėje tai – miestų vizitinės kortelės ir stabilaus pinigų srauto generatoriai.

• Pinigų srautai. Tarptautiniai renginiai, parodos, konferencijos užtikrina nuolatines pajamas.

• Miestų reputacija. Centrai kuria prestižą ir traukia tarptautinę auditoriją. Miestai be tokių centrų dažnai lieka „žemėlapyje“ tik vietiniams.

• Bendruomenės. Tai erdvės, kur susitinka verslas, akademija, kultūra ir technologijos.

Šiandien apie konferencijų centrus NT diskusijose kalbama per mažai. Dažniausiai girdime apie gyvenamuosius projektus ar biurus, bet būtent konferencijų centrai yra vieta, kur NT virsta gyvu organizmu – jį nuolat pripildo žmonės, idėjos ir kapitalas.

NT konversijos: iš biurų į gyvenamuosius

Antra tema – konversijos. Administraciniai pastatai, kurių poreikis po pandemijos sumažėjo, šiandien tampa auksine galimybe.

Kodėl verta žiūrėti į konversijas?

• Dviženklė grąža. Iš ilgalaikės nuomos galima pasiekti 10 %+ ROI. Tai rodiklis, apie kurį naujos statybos dažnai gali tik pasvajoti.

• Miesto transformacija. Tušti biurai virsta gyvybingais kvartalais. Tai ne tik apie NT, tai apie urbanistinę evoliuciją.

• Tvarumas. Prikelti seną pastatą – dažnai geriau nei statyti nuo nulio. Tai mažina aplinkos poveikį ir kartu kuria pridėtinę vertę.

Šios konversijos nėra paprasti projektai. Reikia išmanyti tiek architektūrą, tiek reguliavimą, tiek rinkos poreikius. Bet būtent čia slypi didžiausios galimybės, nes investuotojai, kurie moka sujungti šiuos elementus, sukuria produktą, kurio trūksta rinkoje.

Bendruomenės: mažo formato galia

Trečias elementas – bendruomenės. Per pastaruosius pusantrų metų sukūriau daugiau nei 20 „invite only“ socialinių-profesinių susitikimų. Dažniausiai – po 20–25 žmones.

Kodėl toks formatas veikia?

• Mažesnis dydis = daugiau kokybės.

• Diskusijos tampa gilesnės, ryšiai – tvirtesni.

• Tai priešingybė masiniams renginiams, kur daugiausia „pasisveikinimų“.

Manau, kad bendruomenės yra NT projekto siela. Pastatai be žmonių – tik tušti fasadai. Tik bendruomenės užpildo erdves tikra verte.

Subscribe now

Asmeniniai akcentai

Galiausiai – asmeniškesnė dalis. Mane džiugina:

• renginiai – nes tai energija;

• NT – nes tai stabilumas ir investicija;

• bendruomenės – nes tai žmonės, kurie įkvepia;

• automobiliai – nes jie primena, kad gyvenime reikia ir paprasto džiaugsmo.

Tai atrodo nesusiję, bet viskas jungiasi. Renginiai ir bendruomenės suteikia gyvybės, NT suteikia tvirtą pagrindą, o automobiliai – šypseną.

Išvada

Konferencijų centrai, konversijos, micro-bendruomenės ir net maži automobiliai. Kiekviena iš šių temų yra savaip nišinė, bet kartu jos kuria bendrą paveikslą.

Vertę, kuri matuojama ne tik pinigais, bet ir žmonėmis, kuriuos sutinki, miestais, kuriuos keiti, ir džiaugsmu, kurį atrandi net smulkmenose.

Tai buvo Eimantas. Jaunas, super iniciatyvus ir eNTuziastingas bičas. Pakalbinti jį gyvai bus galima artėjančiame NT Camp.

Iki greito,

Tomas & NT Camp

NT Camp pradėjau vadinti „ne-konferencija“ kuris laikas atgal. Kodėl? Nes nenorėjau kartoti tradicinių formatų. Įkvėpė JAV renginiai, kurie save vadina „unconference“ arba „anticonference“. Tai renginiai, kurių turinį formuoja patys dalyviai – jie vadinami „participant driven“.

Tai reiškia, kad turinys gimsta iš bendruomenės, iš jos poreikių, atsiliepimų ir pasiūlymų. NT Camp šiandien veikia pagal tuos pačius principus.

Subscribe now

Nuo sodybos iki 200+ dalyvių

Viskas prasidėjo nuo paprasto susibūrimo sodyboje. Tuomet buvome vos 10–12 žmonių, kurie visą parą kalbėjo apie nekilnojamąjį turtą. Tiek, kad vienu momentu man net norėjosi pakeisti temą – bet grupelė susirinkusių to neleido 🙂🤷‍♂️

Praėjusiame NT Camp buvo 200+ dalyvių. Gyvai, Druskininkuose. Skaičiai auga: nuo 30 iki 50, 100 ir dabar jau 200+. O kalbant bendrai apie bendruomenę ir jos skaičius bei dydį - tas skaičius šiuo metu yra 440+. Tai ne tik skaičiai – tai bendruomenės augimo matas.

Kodėl išpopuliarėjo?

Manau, kad priežasčių yra kelios:

• Permainingi laikai. Visi nori sužinoti, ką daro kiti.

• Žinios ir kontaktai. NT Camp vertė yra informacijos dalijimasis ir nauji ryšiai.

• Veiksmas po renginio. Čia ne tik kalbama – čia gimsta realūs projektai.

Dėl to NT Camp nėra tik renginys. Tai erdvė, kurioje žmonės susitinka, kalbasi ir iš to gimsta veiksmas. Nauji NT projektai, nauji NT verslai. Apie juos daugiau papasakosiu artėjančiame NT Camp.

Apie ką yra NT Camp?

NT Camp yra apie du segmentus:

• Mažmeninius NT investuotojus. Tie, kurie perka, nuomoja, flipina, kuria savo portfelius.

• Boutique NT vystytojus. Mažesnius, lankstesnius, kūrybiškesnius projektus vystančius NT vystytojus.

Tai nėra masinis nekilnojamojo turto forumas. Tai platforma mažesnėms, bet ambicingoms idėjoms.

Įkvėpimai: TechZity ir TechSpa

NT Camp neatsirado vakuume. Mūsų aplinkoje vyksta dideli projektai – kaip kad TechZity Vilniaus Naujamiestyje (didžiausias technologijų miestelis Europoje), ar TechSpa Druskininkuose (puikus NT, nestandartnio NT, vystymo regione pavyzdys). Jie jungia bendruomenes, kuria naujas erdves gyvenimui ir darbui.

NT Camp siekia to paties – būti erdve, kur gimsta idėjos, kurios virsta (✅) į naujus projektus ir verslus.

Kaip atrodo NT Camp dienos?

Formatas paprastas, bet gyvas:

• Pirmas blokas. Kava ir pokalbiai – paskirstyti po skirtingas kavines.

• Antras blokas. Pranešimai + NT pietūs.

• Trečias blokas. Diskusijos, knygų klubas, laisvas laikas.

• Ketvirtas blokas. Vakarėlis, kuris jau tampa legendiniu.

Čia standartinio NT Camp šeštadienio programa. Paprasta ir aiški, su kiekvienu NT Camp vis labiau ryškėjanti.

Ultimatumo (čia mūsų pavadinimo VIP atitikmuo 🙂) dalyviai ir pranešėjai startuoja nuo penktadienio vakarienės - susipažinimui, pabendravimui.

Sekmadienį laukia dar daugiau: sold-out brunch’as, pranešimai, diskusijos su įdomiais NT žmonėmis.

Eksperimentai ir mažo verslo palaikymas

Vienas iš NT Camp principų – palaikyti mažą verslą ir regionus. Todėl:

• kavą geriame skirtingose vietose,

• pietaujame regioniniuose restoranuose,

• išbandome naujas erdves.

Eksperimentai veikia: kai dalyviai suskirstomi į mažas grupeles, ryšiai tampa gilesni, pokalbiai – tikresni.

Kas toliau?

Dažnai klausiate – kas toliau? Ar tai Litexpo? Aš tikiuosi, kad ne 🙂 NT Camp neturėtų tapti dar viena masine paroda, ar konferencija.

Mano vizija – kad NT Camp bendruomenė sukurtų savo „lifetime projektą“. Tai galėtų būti net kaimelis, NT erdvė ar formatas, kurį kurtume kartu. Kažkas, kas būtų daugiau nei vienas, ar keli, renginiai.

Sekančiuose pasakojimuose pasidalinsiu tuo, ką per NT Camp pasakojo pranešėjai bei pasidalinsiu jų prezentacijomis. Stay tuned, taip sakant! 😉📨👌

O pabaigai - NT Camp dalyvių, bendruomenės išradingumas 🙂

Nuotraukoje - jau daugelio pamėgtas, netgi pamiltas, Mario. Kiekvienąkart sugalvojantis kažką, kas sukelia visų nuoširdų juoką bei pasidalinantis viena-kita idėja ir pasakojimu, kuris įsimena.

Stendas. Whiteboard. Komunikuojantys ir tai puikiai darantys “Profitus” paliko savo “logo” praktiškai visoms dvejoms NT Camp’o dienoms. Matomiausioje vietoje!

Su jais “konkuruoja” kylantis uostamiesčio NT vystytojas GV House, kurio istorija… Nuo statybos darbų valdytojo - iki išskirtinių, kokybiškų NT projektų vystytojo. Ją visi galėsime išgirsti per artėjantį NT Camp’ą.

Iki greito,

Tomas & NT Camp