Tyrimo esmė vienoje VRK parengtoje schemoje:

Peržiūrėjau 4 valandų VRK posėdį, žiniasklaida jį jau aprašė, kelios mano pastabos.

Esminis dalykas, dėl ko vyko VRK tyrimas (čia visas išsamus PDF) - Žemaitaičio prezidento rinkimų ir Nemuno aušros Seimo rinkimų finansavimas. Apie apvalias sumas ir keistus sutapimus jau rašiau savo Substacke čia. Į VRK tyrimo akiratį, deja, pateko ne visi tie keisti sutapimai ir apvalios sumos - bet bent jau tie pavedimai, kurie tirti, išnagrinėti labai išsamiai.

Subscribe now

Tirti tik du aspektai:

(1) Žemaitaičio prezidento rinkimų finansavimas, kai dabartinė Seimo narė (labai sunkiai rišlų sakinį surezganti) Lina Šukytė-Korsakė iš už narkotikų kontrabandą teisto veikėjo Aleksandro Furs gavo 5000 eurų ir iškart juos pervedė Žemaitaičio rinkimams. Dar vienas toks 3000 eurų pavedimas iš Furs nukeliavo kažkokiam Linui Narbutui, kuris pervedė Žemaitaičiui. Bet VMI šią paramą atmetė dėl per mažų Narbuto pajamų, todėl atgavęs pinigus jis iškart juos pervedė atgal Furs.

Liūdnai pagarsėjęs jau buvęs Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas šiose prezidentinio finansavimo schemose irgi dalyvavo:

Tiesa, Korsakė per VRK posėdį išsidavė, kad pinigus partijai savotiškai “paskolino” ir laukė, kol jai asmeniškai sugrįš rinkimų užstatas. VRK jai priminė, kad užstatą rinkimuose už partijos kandidatus moka partija - tuomet Korsakė tik numykė, kad susimaišė tarp rinkimų.

(2) Daug išsamesnis tyrimas apie Puchovičiaus įmonių “Tvari statyba” ir “Lajota” pinigus Nemuno aušros rinkimų kampanijai. VRK suskaičiuoja 28,5 tūkst. eurų.

Ši dalis įdomesnė - kaip esu rašęs Substacke, mano paskaičiavimais, neaiškių pinigų suma Nemuno aušroje siekė bent 130 tūkst. eurų. Tikiuosi, kad teisėsauga tiria ne tik Puchovičiaus įmonių pavedimus partijai, bet ir panašius pavedimus per trečiuosius asmenis kituose Nemuno aušros miestuose - Kelmėje, Šilutėje, Šilalėje, Klaipėdoje.

VRK labai išsamiai ištyrė Puchovičiaus pinigų kelionę. Vieną minutę jis iš savo įmonių sau persiveda apvalią sumą, kitą minutę jau iš savo sąskaitos padaro pavedimus būsimiems Nemuno aušros rėmėjams - žmonai, tėvui, draugams. Šie tvarkingai dar tą pačią dieną perveda pinigus partijai. Turbūt net ir arkliui būtų aišku, kad tokių sutapimų nebūna.

Bet Nemuno aušra ir Puchovičius pasisamdė įžūlius advokatus - atitinkamai Vaidotą Sviderskį ir Povilą Gruodį - kurie posėdyje vos ne pasityčiodami iš VRK kompetencijos įrodinėjo, kad viskas čia tik sutapimai, ir vos iš Puchovičiaus įmonių į asmenines sąskaitas įkritę pinigai tapo jo, ir jau toliau jis gali daryti su jais, ką nori. Būtų tiesa, jei nematytume ir nevertintume platesnio paveikslo, kaip visi tie įmonių pinigai dar po dviejų pervedimų atkeliauja į Nemuno aušros sąskaitą.

Gruodis, beje, dar prisitato ir mokesčių ekspertu - neabejoju, kad jo paslaugos naudingos Puchovičiaus versle, kai įvairiomis schemomis reikia pridengti grynųjų kilmę:

O Vaidotas Sviderskis - į Seimą kandidatavusio valstiečio sūnus, mėgstantis ginti susitepusius politikus - pvz. gynė Vytautą Gapšį.

Šie du advokatai būtent to ir siekė - įrodyti, kad pavedimai Puchovičiui iš jo įmonių buvo teisėti ir apskaityti. Čia ir arkliui aišku, kad akcininkas ir vadovas iš įmonių įvairiomis formomis gali gauti pajamų, o metų gale buhalteriškai jas tvarkingai įforminti. Kas, matyt, ir buvo padaryta, bet deja, VRK užkibo ant šio kabliuko ir nusprendė padaryti mėnesio pertrauką - palauks informacijos iš įmonių, kurios atsiųs tvarkingus buhalterinius duomenis. Dalis VRK narių argumentavo, kad toks duomenų papildymas padės teisme, į kurį Nemuno aušra vis tiek neabejotinai nukeliaus - galbūt.

Bet juk esmė ne čia - pati VRK atliko didžiulį tyrimą ir šioje schemoje, kurią prisegiau viršuje, puikiai sudėliojo, kokiu greičiu suvaikščiodavo pavedimai tarp Puchovičiaus įmonių ir Nemuno aušros - vos per du tarpininkus. Sutampa viskas - laikas, pavedimų sumos ir t.t. Nesvarbu, kad Puchovičius sau tuos pavedimus atliko teisėtai - bendras vaizdas akivaizdžiai rodo, kad verslas dalyvavo finansuojant partiją, kas Lietuvoje yra draudžiama.

Advokatų bandymą gudrauti galiu sulyginti su tokiu pavyzdžiu. Įsivaizduokite, įvyksta žmogžudystė, teisėsauga randa samdomą žudiką ir po to žmogžudystės užsakovą, kuris žudikui perdavė ginklą. Vykstant tyrimui šie pasirašo ginklo pirkimo-pardavimo sutartį, ir teisėsaugai įrodinėja, kad žmogžudystės užsakovas nėra kaltas - jis tik pardavė ginklą žudikui. Dabar Nemuno aušros advokatai bando įrodyti tą patį - kad Puchovičius teisėtai gavo pajamų iš savo įmonių, todėl tolimesnis šių pinigų kelias neturi jokios reikšmės.

Bet kaip bepasibaigtų šis tyrimas, ir toliau neturėsime atsakymų, o visgi kieno pinigais buvo finansuota Nemuno aušra. Aleksandras Furs, teistas dėl narkotikų platinimo, staiga sugalvojo nuosavus 8000 eurų paskirti politikui? O gal bent teisėsauga pasidomės Furs sąsajomis su Arūnu Pukeliu-Šviniumi? Taip pat ir su Puchovičiumi - Gariūnų prekybininkas ir prastos kokybės kotedžų kepėjas staiga nusprendžia savo asmeninius 28 tūkst. eurų paskirti ką tik susikūrusiai partijai? Tiesiog politikos mesijas? O gal reikėtų nepamiršti, kad būtent Puchovičius yra geras Aurelijaus Permino-Šūdmaišio draugas, dalyvavęs ir jo vestuvėse. Kokios Šūdmaišio sąsajos su Šviniumi - teisėsauga, tikiuosi, tai ištirs?

Puchovičiaus įmonių epizodas, kurį ištyrė VRK, tik mažas dalis viso Nemuno aušros finansavimo, bet mums leidžia suprasti, kaip veikė schema. Tiesą sakant, galvojau, kad jie kiek subtiliau sugebėjo organizuoti tą finansavimą - tikėjausi, kad atvažiavo su grynaisiais, išdalino, liepė skirtingomis dienomis padaryti pavedimus partijai. Pasirodo - ne, visiškas primityvumas. Puchovičius persiveda sau iš įmonių pinigus, po minutės padaro pavedimus savo aplinkai, tie perveda partijai.

Tikėtina, kad tokios pat schemos buvo ir Kelmėje, Šilutėje, Šilalėje, Klaipėdoje - vadinasi, teisėsauga gali atsekti bent jau tarpininkus, iš kur krito pavedimai. Nes tikrai nepatikėsiu, kad Furs ir Puchovičius yra naujieji Lietuvos politikos mecenatai. Tiek vieno, tiek kito užnugaris veda į nusikalstamo pasaulio veikėjus, o ten, žiūrėk, jau ir Šviniaus veidą galima būtų rasti.

10 tūkst. eurų Kelmėje, 10 - Šilalėje, 10 - Šilutėje, 10 - Klaipėdoje, 5 - Marijampolėje. Kas organizavo šią paramą partijai, kieno pinigai atkeliavo į tarpinių rėmėjų sąskaitas? Kodėl šių miestai įtartinai sutampa su Šviniaus veiklos geografija?

Tas pats su Žemaitaičio 2024 m. prezidento rinkimais - ištirti tik pavedimai iš Furs, o kur dar 5500 eurų iš asmenų, susijusių su “Jozita”? Vėlgi - teisėsauga juk žino daugiau nei aš apie galimus “Jozitos” ryšius su Šviniumi?

Kodėl manau, kad Švinius yra Žemaitaičio politinio projekto architektas - pirmoji dalis apie tai buvo čia, rugpjūtį užbaigsiu ir antrąją.

Jeigu galima atsekti Vilniaus pusės Nemuno aušros pinigų kilmę, gal galima ir kitus miestus patyrinėti? Suprantu, kad VRK galios ribotos, bet teisėsauga, tikiuosi, tą ir daro šiuo metu - kol kas nepaskelbė jokių naujienų apie vykdomą tyrimą dėl Nemuno aušros finansavimo.

O tada pažiūri Nemuno aušros politinę darbotvarkę - prieš sankcijas rusijai, už baltarusiškas trąšas, už grynuosius pinigus - ir kaip ir aišku, kodėl tokie pinigai buvo mesti į naujai susikūrusią partiją.

VRK šiandien jau buvo pasirengusi nubausti Nemuno aušrą, bet nukėlė sprendimą mėnesiui.

Tokiam VRK sprendimo nukėlimui labai pasitarnavo Valstiečių žaliųjų partijos paskirta VRK narė Olga Kilkinova. Kartais jos pasisakymai atrodydavo kaip Nemuno aušros advokatų parengtos špargalkės skaitymas. Labai norėčiau klysti, bet jei ne - VRK viduje turime Trojos arklį, dirbantį ne valstybės interesams, o partijų finansavimo schemų apėjimui.

Laimei, ne visi VRK nariai tokie - principingiausiai šiandien posėdyje atrodė Gitana Matekuvienė, Laura Martinaitytė ir pati VRK vadovė Lina Petronienė. Reikia tikėtis, kad blaivaus proto užteks ir po mėnesio VRK priims sprendimą pripažinti Nemuno aušrą ir Žemaitaitį šiurkščiai pažeidus rinkimų finansavimo įstatymą ir nuims antrojo pusmečio dotaciją.

Bet didysis klausimas dėl tikrųjų Nemuno aušros finansuotojų ir toliau išliks. Atsakymą aš tai žinau, bet viską turi įrodyti teisėsauga.

Paremti mano veiklą galite čia:

Arba prenumeruodami mokamą Substacko versiją:

Prenumeruoti

Jei turite įdomios informacijos: karolis.zukauskas@proton.me.

Subscribe now

Nuolatines pesimizmo dozes apie karą Ukrainoje mes girdime jau puspenktų metų, apie visas sankcijas atlaikančią rusiją irgi. Tai šįkart šiek tiek optimizmo - iš to, ką skaičiau, žiūrėjau ir klausiausi.

Žvelgiant į visą putino valdymą, panašu, kad jis priėjo akligatvį ir nebeturi gerų išeičių. Bent jau tuo metodu, kurį jis įprastai naudojo iki šiol, kai tik atsidurdavo panašioje krizėje.

Caro reitingų pudra su Sakartvelu ir Krymu

Kai 2008 m. pradžioje putinas su Medvedevu sužaidė rokiruotę ir putinas tapo premjeru, o į prezidento postą pastatė kišeninį Medvedevą, pasitikėjimas putinu šiek tiek smuktelėjo, kilo pirmi protestai dėl jo valdymo. Matyt, tada gimė idėja apkramtyti Sakartvelą - po kelių mėnesių, 2008 m. rugpjūtį, įvyko invazija. Planas suveikė - tai vėl leido išauginti putino reitingus beveik iki maksimalių (88 proc.).

Tada atėjo 2008-2009 m. finansinė krizė, rusų gyvenimas stipriai pablogėjo, putino reitingai vėl pradėjo kristi. Galiausiai 2012 m. putinas su Medvedevu vėl sužaidė rokiruotę, putinas grįžo į prezidento postą ir tai, kartu su 2011 m. suklastotais Dūmos rinkimais, iššaukė didelius protestus. Caro pasitikėjimo reitingas smuko iki istorinių žemumų - 60–65 proc.

Vėl reikėjo kažką daryti, kad sugrįžtų tautos pasitikėjimas caru. Paėjo su Sakartvelu, kartelė keliama aukščiau - vietoje apkramtymo nuspręsta pabandyti atsikąsti sau visą Ukrainos pusiasalį Krymą ir šiek tiek rytinių teritorijų. 2014 m. pradžioje taip ir įvyko, operacija pavyko. Caras skelbia apie Didžiosios rusijos atkūrimą, apkvailinta tauta ploja. Pasitikėjimas putinu vėl šovė į viršų - iki 85-89 proc. Rusai iki šiol Krymo aneksiją laiko vienu svarbiausių istorinių įvykių.

Nesėkmingas bandymas pudruotis Ukrainos okupacija

Bet šita fake pasididžiavimo pudra, maskuojanti ekonomines problemas, vėl buvo laikina. 2018 m. putinas sulaužė asmeninį pažadą, kurį buvo davęs tautai - kad niekada nekels pensinio amžiaus kartelės. Tą padarius - tauta sureagavo aršiai. O po to dar ir pandemija pridėjo savo - rusai vėl pradėjo tyliai skųstis caro valdymu, jo pasitikėjimo reitingas nukrito iki 65 proc. Demokratijoje veikiantiems politikams tai būtų labai geras skaičius, bet carui tai kelia paranoją. Vėl reikėjo kažką daryti.

Eilinį kartą nuspręsta panaudoti tą pačią pudrą - tik šįkart dar pakėlė kartelę ir vietoje šalies gabalo nusprendė, kad 2022 m. vasarį per tris dienas okupuos visą Ukrainą. Aišku, tada dar nesitikėjo, kad ši trijų dienų operacija paskandins jį patį.

Kuriam laikui naujas karas padėjo - pirmaisiais mėnesiais po invazijos jo reitingas vėl pakilo iki 80-83 proc. ir išsilaikė gerą pusmetį. Vėliau, kai Ukraina pradėjo strigti jo karo mašinos gerklėje ir kai reikėjo paskelbti mobilizaciją, jo reitingas pradėjo smukti, bet drastiško kritimo nebuvo. Rusams nepatiko dingęs “McDonald’s” ir kiti patogaus gyvenimo simboliai, bet jie gavo vietinius surogatus. Didelių ekonominių krizių neatsirado, sankcijos apsunkino, bet nesustabdė šalies gyvenimo, o kare kasdien žuvo tolimųjų regionų gyventojai, todėl didmiesčiams buvo galima į tai nusispjauti. Socialinis susitarimas vis dar veikė: “Mes nesikišam į politiką, o tu mums netrukdai vogti ir gerai gyventi”.

Nebėra naftos perdirbimo - nebėra benzino

Bet tada šį birželį su ukrainiečių skraidančiais angelais į naftos pertekusią valstybę atėjo kuro krizė (tiesa, ji prasidėjo dar pernai, bet visu gražumu smogė dabar). Prasidėjusi nuo Krymo, išplito į visą rusiją, palietė absoliučiai visus. Kalbama, kad nuo ukrainiečių dronų nukentėjo trečdalis naftos perdirbimo gamyklų, ukrainiečiai mini dar didesnį skaičių - 40 proc.

Bet kuriuo atveju pasekmės atėjo greičiau nei buvo galima tikėtis, kai dar tik pasirodė pirmosios žinios apie degalų trūkumą. Nebėra regiono, kuriame nebūtų eilių prie degalinių. O tai kelia grandininę reakciją į daugybę sričių.

Ši kuro krizė atėjo pačiu blogiausiu rusijai metu - kai ekonomika jau ir taip perkaitusi nuo pinigų spausdinimo ir taškymo karui, Centrinio banko palūkanų normos yra kosminės, viskas brangsta, o dabar, kai sustojo logistika, bazinių prekių infliacija gali tapti nebevaldoma. Šiandien X’e jau mačiau video su atnaujintomis kai kurių prekių kainomis - kai kas pabrango dvigubai.

Eilinio ruso grįžimas į CCCP laikus

Ir čia jau ruseliams nervai neišlaikė - jie galėjo užsimerkti ir nematyti kelių karų bei žudomų kaimyninių šalių piliečių, bet kai nebegali su savo tačke važinėtis - čia jau daug blogiau nei bet koks karas pas kaimynus. O kai dar tie blizgantys kiniški automobiliai pradėjo gesti nuo prasto kuro (valdžia oficialiai pažemino kuro kokybę iki Euro-3 ar net Euro-2 standarto) - ašaros Telegrame jau matosi ne tik iš degalinių. Bet kaip ir nieko keisto - juk berods nuo 2022-ųjų rusija vėl leido gaminti Euro-0 saugumo standarto Ladas - be oro pagalvių ir ABS stabdžių.

Viskas vyksta pagal puikų planą sugrįžti į CCCP: “Antrosios pasaulio kariuomenės” valstybė tuoj važinės Euro-0 kibirais, rydami Euro-2 benziną, gautą tris paras atstovėjus eilėje prie degalinės. Galiausiai, matyt, persės ant arklių. Viskas juk pagal caro planą!

Tiesa, benzino paieškos ten panašios į pigius realybės šou. Pradžioje man dar buvo smagu, bet dabar jau net pabodo žiūrėti kasdienius vaizdo įrašus, kaip rusai mušasi eilėse prie degalinių.

Nauja reitingų duobė

Caro putino reitingas šį birželį nukrito dar 5 proc. (iki 66 proc. pagal valstybines VCIOM apklausas, pagal kitas - iki 74 proc.) - pirmą kartą taip stipriai per 4 metus (paskutinis toks kritimas buvo dėl mobilizacijos 2022 m. rudenį). O juk kuro krizė visu smarkumu smogė tik birželio pabaigoje - kas bus kai baigsis liepa? Net paties Kremliaus apklausos nebegali užmaskuoti tokio nuosmukio. Ir patys rusai nurodo, kad pagrindinė to priežastis - degalų trūkumas (penktadalis taip atsakė).

Beje, kaip suprasti, kad Kremliuje jau tikra panika? Kai jie nustoja skelbti savo pačių apklausas. Valstybinis VCIOM praėjusį mėnesį tiesiog nustojo publikuoti savo apklausų apie pasitikėjimą putinu rezultatus - kai tik šis rodiklis nukrito iki žemiausio taško nuo 2022 m. Nėra skaičiaus - nėra problemos, sena gera sovietinė mokykla.

Bet yra kiti, kas matuoja - Gallup tyrimas liepos pradžioje rodo, kad 60 proc. rusų mano, kad jų ekonominė padėtis blogėja. Tokio rezultato nebuvo per visus 20 metų, kiek šis klausimas užduodamas. Eilės prie degalinių, pasirodo, matosi geriau nei televizoriuje rodoma statistika.

Žiurkės ieškosi naujo laivo?

Bet šįkart ne tik per reitingus krizė kerta. Vienas didžiausių putino propagandistų Solovjovas (kartais įdomu pažiūrėti Youtube kanale “Russian Media Monitor” jo ašaras) pradėjo kelti klausimus dėl putino aplinkos - o to iki šiol nėra buvę. Įsivaizduojat - lojaliausi putino propagandistai išdrįso kvestionuoti caro aplinką, kuri iki šiol nebuvo liečiama. Gal žiurkės jau užuodžia, kad laivas skęsta, ir ieško naujų krantų? Dar anksčiau prieš gerą savaitę jis baiminosi revoliucijos rusijoje.

Ir čia jau ne tik solovjovai. Sberbanko vadovas Grefas - vienas įtakingiausių rusijos ekonomikos veidų - birželio 30 d. akcininkų susirinkime viešai pareiškė netikintis, kad šalyje yra žmogus, kuriam svarbiausia būtų kas nors kita nei kuo greitesnė karo veiksmų pabaiga. Valstybinio banko vadovas viešai kalba apie karo pabaigą - prieš metus už tokius žodžius būtų iškritęs pro langą.

Tarp generolų kariuomenėje ir Gynybos ministerijoje irgi suintensyvėjo areštai ir valymai. Matyt visi solovjovai ir karinis elitas pradeda suvokti, kad neliečiamųjų nebeliko, todėl po truputį prasideda panika ir kaltųjų paieškos. O caras juk rusijoje niekada nebūna kaltas - kapitalistai, imperialistai, Sorošas, Pribaltika, oligarchai - bet kas kitas, tik ne caras putinas.

Skyles dengia oligarchai, eilėje - eiliniai rusai

Kitas įdomus simptomas - panika rusijos oligarchų gretose. Štai milijardierius Melničenka, “trąšų karalius” ir turtingiausias rusijos pramonininkas, liepos 9 d. padarė tai, ko per visą karą nebuvo padaręs nė vienas oligarchas – davė “The Economist” interviu ir apie tai, kas laukia rusijos. O laukia, jo žodžiais, keturi scenarijai, vienas gražesnis už kitą: chaosas ir anarchija, Kinijos vasalystė, nusižeminęs Europos pakraštys arba Šiaurės Korėjos stiliaus izoliacija. Kai žmogus, sėdintis ant milijardų, viešai piešia tokius savo šalies ateities paveikslus - vadinasi, jachtoje jau jaučiasi dūmų kvapas.

Kodėl oligarchai nervinasi - nėra sunku suprasti. Tas pats Melničenka jau žino, kaip veikia caro melžimo mašina. 2023 m. putinas pasikvietė jį ant kilimėlio, padėjo ant stalo raudoną papkutę su paruošta baudžiamąja byla, ir oligarchui teko atseikėti apie 335 mln. dolerių “savanoriškos” paramos į caro fondus, kad išsipirktų.

O dabar šitas mechanizmas suksis vis greičiau, nes biudžeto skylė vien per pirmą šių metų pusmetį pasiekė beveik 6 trilijonus rublių - pusantro karto viršijo visą metinį planą. Kremlius melš oligarchus iki paskutinio cento, taip bandydamas lopyti karo draskomos ekonomikos skyles. Melničenka tai supranta geriau už kitus - todėl ir bando per Vakarų žiniasklaidą ieškoti sau vietos scenarijuje, kuriame rusija dar nesugriuvusi, o jo milijardai dar priklauso jam.

O kas bus, kai oligarchų pinigai baigsis ir nebeliks iš ko dengti biudžeto skylių? Tada caras ateis pas paprastą rusą. Vienas ekonomistas prognozuoja scenarijų, kuris rusams turėtų sukelti liūdną deja vu - gyventojų banko indėlių įšaldymą. Valstybė tiesiog paims žmonių santaupas karo mašinai finansuoti, o mainais pasakys: “Pinigai jūsų, bet paliesti jų negalite 5 metus, užtat paskui gausite didžiules palūkanas, jei išgyvensite”. Visai kaip 1990-aisiais, kai sovietų valdžia pavogė žmonių pinigus iš taupomųjų kasų. Eilės prie degalinių gali persikelti ir prie bankomatų - jei dar juose bus likę rublių. O tada alkana, pikta, pagiringa ir be santaupų likusi tauta pradės kelti klausimus carui - kas vyksta?

Pudra carui nebepadės - ką daryti?

Matant, kaip anksčiau elgėsi putinas, logiška būtų manyti, kad caro didybei atstatyti jis vėl bandys naudoti tą pačią pudrą kaip anksčiau - paieškoti, ko dar čia atsikandus aplinkinėse valstybėse, ir rusų alkį nuraminti parodant didesnį caro imperijos žemėlapį.

Tik šįkart šitas metodas, esu tikras, jau nebeveiktų. Nes ukrainiečių sudegintų naftos perdirbimo gamyklų tai nepadės atstatyti, eilės prie degalinių neišnyks. Priešingai - tam reikėtų naujos mobilizacijos, tam reikėtų to paties kuro, kurio ir taip trūksta. Galų gale jau net eiliniai rusai, ketverius metus buvę akli, pradeda suvesti priežastis su pasekmėmis - kuro trūksta dėl ukrainiečių atakų, o jie atakuoja, nes jų šalį užpuolė putinas. Tai kodėl dar vienas naujas karas ar specialioji karinė operacija turėtų kažką pakeisti, jei invazija į Ukrainą ir sukūrė tokią krizę? Kaip resursų taškymas išorėje padės jiems atsistatyti šalies viduje?

Kokių nors provokacijų, kurioms nereikia didelių resursų - kad ir keli dronai į kaimynines valstybes - galėtų būti, bet vėlgi - kas iš to. Ar automobilyje 3 dienas dėl 20 l benzino gyvenantis ir miegantis rusas pasijus laimingesnis dėl to? Kažin, nes su savo tačke jis toje eilėje vis tiek greičiau nepajudės.

Azovo jūros kapinės

Ir dar gražiau, kokį kitą žingsnį ukrainiečiai sugalvojo. Išdaužę naftos perdirbimo gamyklas (ir dar kasnakt tebedaužo), jie ėmėsi Azovo jūros laivų. Per paskutines 9 dienas dronai pataikė į 116 laivų. Ir tą daro kasnakt sistemiškai - kasryt jau įpratau pasižiūrėti, kiek dar vienetų papildė Azovo kapines. Birželio pabaigoje pagal transponderius čia plaukiojo 267 laivai, liepos 11 d. jau buvo likę tik 120. Azovo jūra tampa nykiai tuščia, Krymas ir toliau virsta nepasiekiama logistikos sala.

Šįryt, žiūriu, jau nauja kryptis - Juodojoje jūroje ukrainiečiai atakavo 20 rusų laivų. Į ją rusų laivai per Kerčės sąsiaurį bėgo iš Azovo jūros, slėpdamiesi nuo ukrainiečių dronų. Panašu, kad medžioklė iš Azovo jūros persikelia į Juodąją.

Vietoje rudenėlio šventės - maisto krizė

Ir tie Azovo jūros skenduoliai duos dar vieną efektą. Žemės ūkiui rusijoje jau dabar blogai - trūksta dyzelino derliui nuimti. Negana to, per Azovo jūrą būdavo eksportuojama 25 proc. rusijos ūkininkų kviečių, bet dabar jos uostuose stovi sunkvežimių eilės. Nebėra kaip išplukdyti grūdų - laivai gadinami kasdien, tuoj Azove plaukti išdrįs tik kamikadzės.

Ir kad dar nebūtų per mažai - stringa geležinkeliai, kuriais rusijoje pervežama daugybė krovinių ir žemės ūkio produkcijos. Geležinkelių elektrifikacija tikrai nepasiekė visų tolimiausių rusijos užkampių, ten ir toliau reikalingi šilumvežiai. O jiems reikia kuro, o kuro juk nebėėėra. Karinės technikos pervežimams tai jau irgi kliudo, bet su putino prioritetais akivaizdu, kad ūkininkai kentės tikrai labiau nei frontas.

Net jei rusija stebuklingu būdu rytoj išspręstų degalų krizę, ji atsimuštų į kitą sieną - nebėra kam tų degalų pilti į traktorius, kombainus ir sunkvežimius. putinas į mėsmalę išsiuntė šimtus tūkstančių darbingo amžiaus vyrų, dar daugiau pabėgo iš šalies. Logistikos ir žemės ūkio sektoriai kaukia dėl vairuotojų, mechanikų ir darbininkų trūkumo. Turime tobulą audrą: nėra kuro, o net jei jo ir atsiranda - nėra kam sėsti už vairo. Šitos demografinės duobės jokia propagandinė pudra neužmaskuos, nes parduotuvių lentynos tuštės ne tik dėl to, kad nėra iš ko pagaminti, bet ir dėl to, kad nėra kam atvežti.

Todėl jau ne vienas analitikas kartoja, kad po degalų krizės rusijoje ateis maisto krizė. Bus panašiai, kaip dabar Kryme - žinote, kaip jie panaikino eiles prie degalinių? Iki kosminių aukštumų pakėlė kuro kainas (dabar litras benzino ten kainuoja 3,5–5,8 USD) - ir eilių nebeliko, nes turizmo pajamų netekę rusai negali tiek mokėti.

Kuro čekis iš Jaltos su rekordine 450 rublių (apie 5,8 USD) kaina.

Rusų kariai fronte lieka pliki ir basi

Jei iki rudens rusija neras stebuklingų partnerių, kurie padės užpildyti nudrengto žemės ūkio sukurtą produktų deficitą, maisto kainos šaus į viršų. Ūkininkai jau dabar nepatenkinti, o tada prisidės ir visa likusi pikta, alkana ir pagiringa nacija.

Tiesa, nors rusų kariai ir turi prioritetą kurui, bet kuro krizė jiems irgi kirto, tik kitu būdu. Kažkada save vadinusi antra galingiausia pasaulio kariuomene savo kariams suteikia tik visiškai minimalų pagrindą, bet jiems trūksta visko - nuo maisto, rūbų iki automobilių ar dronų. Ir tas skyles iki šiol bandė kamšyti savanorių organizacijos - jos renka lėšas ir rusams į frontą veža būtiniausius daiktus, perduoda artimųjų siuntinius ir net perka lavonmaišius.

Bet dabar šių savanoriškų organizacijų veikla praktiškai sustojo. Nes jie neturi jokio prioriteto eilėse prie degalinių, o be kuro logistika iki fronto tampa neįmanoma. O dar ir pavojinga - Ukraina dronų smūgiais beveik atkirto magistralę į Krymą ir pietinius okupuotus regionus. Tie automobiliai ar sunkvežimiai, kurie dar drįsta važiuoti, būna pergrūsti, bet to kariams neužtenka. Laukiu, kada tai galutinai kirs per jų motyvaciją fronte, jei jos ten dar kažkiek likę. O ką gali alkani ir pikti kariai su ginklais - istorijoje turėjome daugybę pavyzdžių.

Regionai keikiasi dėl sostinės, putinas - dėl artėjančių rinkimų

Dar viena tiksinti bomba - aviacija. Ukrainiečių sudaužyta Maskvos naftos perdirbimo gamykla tiekė ne tik didelę dalį sostinės degalų, bet ir aviacinį kurą visiems keturiems Maskvos oro uostams. Gamyklos remontas, sako, užtruks mažiausiai tris mėnesius - nes ukrainiečiai taiko būtent į specializuotą perdirbimo įrangą, kuri gaminama Vakaruose ir kurios dėl sankcijų taip paprastai nenusipirksi.

Todėl valdžia jau apribojo ne tik benzino, bet ir aviacinio kuro eksportą. rusijos oro uostai ir taip kas savaitę stoja dėl dronų pavojaus, o dabar prie “dangus uždarytas” prisidės ir “kuro nėra”. Internetas apribotas, atostogų skrydžių mažės, eilės degalinėse - galima vardinti ir vardinti, kaip pasikeitė turtingo rusijos miestiečio gyvenimas, kuris iki šiol sėkmingai ignoravo žinias apie karą Ukrainoje.

Kitas dalykas, kuris drasko byrančią imperiją iš vidaus - brutalus kontrastas tarp Maskvos ir likusios rusijos. Kol maskviečiai vis dar bando siurbti savo latte kavytes apsimesdami, kad sankcijos neveikia, pietinių ir pasienio regionų (Rostovo, Krasnodaro) gyventojai siurbia visą karo purvą. Pas juos ir eilės degalinėse ilgiausios, ir ukrainiečių dronai virš galvų skraido, o keliuose grūdasi karinė technika. Vidinis pyktis prieš Maskvą ir karo nejaučiantį ir TV dėžutėse pramogaujantį elitą tik didėja.

Eiliniai rusai negalėjo nuvykti atostogų į Krymą net tada, kai jis buvo saugus, tuo labiau nevyksta dabar, kai niekas ten nebekeliauja. Tai kokia nauda iš to karo? Tuo labiau, kad tie krymiečiai dabar važiuoja į Krasnodarą ieškoti kuro ir taip dar labiau pykdo eilėse stovinčius vietinius.

O žvelgiant istoriškai, įdomiausi ir kruviniausi procesai rusijoje prasideda tada, kai provincija pradeda nekęsti sostinės.

O dabar įsivaizduokit visą šitą smagų chaosą žinant, kad rugsėjo viduryje rusijoje vyks Dūmos rinkimai - pirmieji parlamento rinkimai nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kremlius regionams jau nuleido užduotį užtikrinti aukštą aktyvumą ir įtikinamą putino “Vieningosios rusijos” pergalę (2021 m. ji surinko 49,8 proc. balsų), bet partijos reitingas nusmukęs iki maždaug 30-34 proc. Dalis aukštų pareigūnų, kalbama, net bandė įtikinti putiną atidėti rinkimus dėl ukrainiečių dronų atakų.

Matyt būtent dėl šių rinkimų putinas pirmą kartą viešai prabilo apie degalų trūkumą (per 2025 m. rudens krizę jis šio žodžio net neištarė) - prieš rinkimus apsimetinėti, jog problemos nėra, kai pusė šalies miega eilėse prie degalinių, būtų dar blogiau. Sklando kalbos, kad po rinkimų putinas nori skelbti naują mobilizacijos bangą - įsivaizduokite eilinio ruselio motyvaciją balsuoti už “Vieningąją rusiją”, kuri rudenį jį išsiųs į karo mėsmalę.

Todėl kuro krizė kalė pačiu blogiausiu laiku putinui - rinkimus falsifikuoti jis moka, bet jis juk prisimena, kaip 2011-ųjų suklastoti Dūmos rinkimai iššaukė protestus. O dabar priežasčių protestams juk bus daug daugiau, tauta daug piktesnė.

Vietoje pagalbos - Kinija ir Indija tik melžia rusiją

Ir jeigu koks naivus rusas dar tikisi, kad nuo artėjančios maisto ar augančios kuro krizės juos išgelbės didysis brolis Xi, laikas atsibusti. Kremliaus kurta pasaka apie Kiniją kaip lygiavertę sąjungininkę visiškai subliuško. Pekinui labai patinka siurbti rusišką žalią naftą pusvelčiui, bet jie tikrai nesiruošia siųsti vagonų su perdirbtu dyzelinu ar maistu, kad išgelbėtų caro reitingus. rusija tapo tiesiog patogia ir pigia Kinijos degaline, kuri dabar dar ir dega. Šis suvokimas, kad jie liko absoliučiai vieni, o jų draugais laikyti kinai tėra savų interesų vedini išnaudotojai, yra dar viena vinis į caro didybės karstą.

Indija gal padės? Bet ten labiau panašu į tragikomediją - propagandistai iki šiol giriasi, kad jie sėkmingai perorientavo naftos eksportą į Aziją ir pergudravo Vakarus. Bet pažiūrim į realybę. Ukrainiečiu dangaus angelų dėka rusijos naftos perdirbimas sustojęs, todėl rusija dabar tiesiog pumpuoja žalią naftą iš žemės ir pusvelčiui parduoda ją Indijai. Indai tą pigią rusišką naftą ramiai perdirba savo veikiančiose gamyklose, paverčia degalais ir su milžinišku pelnu parduoda pasauliui, net tai pačiai rusijai (60 000 t benzino nusipirko).

Už naftą indai atsiskaito savo rupijomis, kurios stringa Indijos bankuose ir rusai neturi jų kur išleisti. Tobulas absurdas: didinga naftos imperija indams pusvelčiui atiduoda savo kraują, o už tai gauna Monopolio žaidimo pinigus. Indas kraunasi turtus už perdirbtą naftą, o ruskis tris paras miega savo tačkėje eilėje prie degalinės - nes naftos imperijoje nėra benzino.

Laukia įdomus istorijos periodas

Gal putino pakalikai ir galėjo jam meluoti apie kariuomenės pasirengimą Ukrainos okupacijai, bet dabar ekonominių skylių ir kuro krizės jau nebepaslėpsi, krentančių reitingų irgi. Todėl net pats putinas turėtų suprasti, kad ankstesnis pudros variantas atkurti jo didybę ir reitingus nebepadės.

Caras praranda veidą ir nebežino, ką daryti. Aišku, karo stabdyti jis nežada - čia paskutinis dalykas, kurio jis atsisakys, konfliktą jis tik eskaluos. Todėl Ukrainoje ir toliau kasnakt bus naujų civilių aukų ir sugriautų pastatų. Bet bendras vaizdas visai kitoks, nei buvo prieš metus ar du - dabar net Trumpas turėtų pripažinti, kad koziriai - Zelenskio rankose.

Nežinau, ką sugalvos putinas, bet matyt vienintelė išeitis rusijai - nuversti carą. Jei anksčiau tai neatrodė realu, dabar jau optimistiškai norėčiau tikėti, kad tai tik laiko klausimas. Ir kas tai padarys - alkana ir pikta kariuomenė ar kokie artimiausios aplinkos žmonės. Nes opozicijos ar pajėgaus visuomenės judėjimo nebelikę jau seniai. Kas tai bebūtų, pirmas žingsnis, kurio jie turėtų siekti - paliaubos su Ukraina, nes kitu būdu sustabdyti kuro krizės ir išvengti artėjančios maisto krizės kažin ar bėra. Tikiuosi.

Tiesa, nepamirškim savojo kiemo. Sporto terminais kalbant - Ukraina dabar yra pagavusi gerą momentumą susilpninti rusiją ir tą sėkmingai daro. Faktas, kad nėra geresnio laiko jai padėti, nei dabar (kaip tik su Blue/Yellow paleidome reguliarios prenumeratos kampaniją - užsistatykite telefonu ar banko pavedimu kasmėnesinį rėmimą 5, 10 ar 20 eurų ir nebesukite galvos - viskas apie tai čia surašyta). Bet pas mus ir toliau galite girdėti įprastinių politinių idiotų kliedesius apie tai, kad laikas panaikinti baltarusiškų trąšų tranzito draudimą. Taip, kai ukrainiečiai sėkmingai daro savo darbą, imkim dabar ir pradėkim šerti baltarusius ir rusus milijardais už trąšas - nes eksportas per Lietuvą jiems sukurtų kosmines pajamas.

Celofanas jau pabėgo į savo tikrąją tėvynę, galėtų paskui jį pasekti visi likę - Vėgėlė, Žemaitaitis, Skardžius, Ąžuolas, Jankūnas ir kiti.

Visai šalia mūsų vyksta gyvai rašomas istorijos ir ekonomikos vadovėlis - sekite ir stebėkite, nes gyvai matyti daug įdomiau, nei po 20 metų apie tai skaityti istorinėse knygose.

Tiek apie rusiją - toliau vėl grįšiu prie Lietuvos temų.

Ačiū, kad skaitote ir remiate:

Ir prenumeruojate:

Prenumeruoti

2025 m. rugsėjo 10 d. Juozas Olekas išrenkamas Seimo pirmininku. Po 5 savaičių jis turėjo dalyvauti Europos socialistų partijų kongrese, tačiau ten nenuvyko. Labiau norėjo į verslininko Danieliaus Bunkaus gimtadienį.

Ši nuotrauka - ne iš to paties gimtadienio, bet aktuali ir susijusi su tekstu: trys draugai, trys medžiotojai - Tautvydas Barštys, Arūnas Pukelis-Švinius ir Danielius Bunkus. Priminsiu, ką jau rašiau anksčiau savo FB - mano žiniomis, Juozas Olekas pamedžioja su Šviniumi, nors ir nedrįsta man atsakyti į klausimus apie tai.

Tekstas - jau atviras visiems. Kviečiu tapti prenumeratoriais:

Subscribe now

Ilgas liežuvis koncerte ir Bunkaus gimtadienis

2025 m. rugsėjo 28 d. šviežiai iškeptas Seimo pirmininkas Olekas kartu su artimaisiais dalyvavo viename koncerte Kotrynos bažnyčioje:

Bažnyčią, žinoma, prieš tai patikrino apsauga - pagal protokolą. Tik Olekas, sėdėdamas ketvirtoje eilėje, kažkaip nepagalvojo, kad greta sėdintys žmonės gali girdėti, kaip jis artimiesiems skundžiasi, kad “nenori vykti į komandiruotę, nes tuo metu vyks Bunkaus gimtadienis”. Jo artimieji, liudininkų teigimu, dar nusistebėjo, iš kur jis pažįsta Bunkų, į ką Seimo pirmininkas atsakė, kad kažkas supažindino.

Negi tikrai Seimo pirmininkas oficialią komandiruotę praleistų dėl draugo gimtadienio? O gal kažkas sukūrė neva nugirstą Oleko pokalbį?

Tokią informaciją nesunku patikrinti, tą ir padariau.

Google sako, kad Bunkaus gimtadienis - spalio 17 d., t. y. maždaug 3 savaitės po koncerto, kuriame dalyvavo Seimo pirmininkas. Bunkus gimtadienį atšventė tą pačią spalio 17 d. viename Vilniaus barų - apie tai sufleruoja jo buvusios žmonos Viktorijos Siegel įrašas Instagrame (publikuotas po dienos):

Ar tame gimtadienyje galiausiai tikrai dalyvavo Juozas Olekas - nežinau, galbūt jo dalyviai galės atsakyti - parašykite man. Bet į komandiruotę, į kurią įprastai vyksta, tikrai neišvažiavo. Todėl pats faktas, kad Seimo pirmininkas renkasi tarp komandiruotės ir gimtadienio - manyčiau, labai svarbus ir rinkėjai turi teisę tai žinoti.

Tiesa, spalio 10 d. Olekas dėl infekcijos trumpam buvo paguldytas į ligoninę, iš kurios išleistas spalio 14 d. ir iškart grįžo į darbą Seime. Nepanašu, kad tai buvo pagrindinė priežastis nevykti į komandiruotę, tuo labiau, kad svarstymai dėl vykimo buvo prieš porą savaičių, dar iki infekcijos. Tai kodėl jis nenuvyko? Gal komandiruotė nesvarbi?

Europos socialistus paliko ant ledo

Kokia ta komandiruotė? Vėlgi nesunku patikrinti. 2025 m. spalio 16-18 d. Amsterdame vyko Europos socialistų partijų (PES) kongresas. Olekas, neabejotinai, ten buvo kviestas - šiame kongrese dalyvauja svarbiausi Europos socialdemokratų partijų vadai.

Bet Seimo valdyba, kuriai pirmininkauja pats Olekas, spalio 15 d. į kongresą delegavo tris kitus socialdemokratus, savotišką dreamteam’ą - Birutę Vėsaitę, Orintą Leiputę ir Remigijų Motuzą:

Priminsiu, kad čia buvo praėjusios dvi savaitės po to koncerto, kuriame Olekas artimiesiems skundėsi, kad nenori vykti į komandiruotę, nes tuo metu vyks Bunkaus gimtadienis. Seimo valdybos posėdyje jis nė žodžiu neužsimena, kodėl pats nevyks į šį kongresą.

Prie socdemų delegacijos dar prisijungė ir Vytenis Andriukaitis:

Dieną kalbėjusi nuo scenos (bijočiau pamatyt video įrašą) Birutė Vėsaitė vakare dar pasimėgavo naktiniu Amsterdamu:

Žinoma, Europos socialistų partijų kongresas nėra nacionalinės reikšmės renginys - tai socialdemokratų suvažiavimas, ir už kelionę į jį mokėta ne iš biudžeto, o iš LSDP lėšų. Tačiau iš dalyvių sąrašo matyti, kad socdemams tai turėtų būti vienas svarbiausių europinių renginių. Apie jo reikšmę pasako ir tai, kad į kongresą buvo užsukusi ir tuometinė premjerė Ruginienė, ir Mindaugas Sinkevičius. LSDP savo FB neleidžia suabejoti, kad Olekui šiame kongrese irgi būtų buvę, ką veikti:

LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir premjerė Inga Ruginienė turėjo svarbių dvišalių susitikimų su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa, Ispanijos premjeru Pedro Sánchez, Vokietijos vicekancleriu Larsu Klingbeilu, Vengrijos socialdemokratų lydere Klara Dobrev bei Europos Parlamento S&D frakcijos vadove Iratxe García Pérez, taip pat kitais lyderiais.

Galbūt Olekui nesvarbu šis renginys? Na nepanašu, nes ankstesniuose kongresuose mielai dalyvaudavo ir fotografuodavosi. Štai 2024 m. PES kongresas Romoje:

2023 m. PES kongresas Malagoje ir Oleko džiaugsmas, kad į kongresą priimti baltarusiai:

Kad kongresai yra Oleko mėgstamas žanras įrodo ir jo dalyvavimas bitininkų kongrese Čilėje 2023 m.:

Bet štai praėjusių metų Europos socialistų partijų kongresą J. Olekas praleido. Labai tikiuosi, kad ne dėl Danieliaus Bunkaus gimtadienio, bet čia reikia laukti paties Oleko atsakymų ir gimtadienio dalyvių liudijimų.

Kaip atrodė oficiali Seimo pirmininko darbotvarkė tą spalio 17 d.? Kukliai:

Jeigu Olekas ir dalyvavo Bunkaus gimtadienyje, tai, matyt, labai sėkmingai - kitą dieną buvo Vytauto Landsbergio gimtadienis, ir Seimo pirmininkas per savo Facebooką jį pasveikinti sugebėjo tik 15:18 val.:

Lietuvos valstybės labui tikiuosi, kad toks vėlyvas sveikinimas buvo ne dėl gimtadieninių pagirių.

O jei rimtai - Seimo nariai yra žmonės. Galima suprasti jų dilemas renkantis tarp asmeninių švenčių ir darbinių komandiruočių. Bet Seimo pirmininkas oficialiai yra antrasis asmuo valstybėje, todėl jam galioja aukštesni standartai. Ir platesnis kontekstas. Ir kai Seimo pirmininkas svarsto, dalyvauti komandiruotėje ar Šviniaus draugo gimtadienyje, natūralu, kad kyla klausimas apie prioritetus ir ryšius.

Krašto apsaugos ministerijos pirkimai

Ir dar praplėsiu kontekstą, kodėl mums svarbu žinoti apie galimus Juozo Oleko bei Arūno Pukelio-Šviniaus ryšius.

Turiu informacijos, kurią patvirtino keli skirtingi šaltiniai - kad UAB “Pakma” galimai yra vienas iš Šviniaus verslų. Tiesa, žodį galimai pridėjau aš pats - žmonės, kurie man tai patvirtino, jokio galimai nenaudojo.

Kas yra “Pakma”? Marijampolėje (kur Švinius turi ir kelis oficialius savo verslus) įsikūrusi įmonė gamina įvairią pieno produktų gamybos įrangą, pirmiausia - varškės sūreliams. Jei kas galvojate, kad tokioje srityje Švinius negalėtų turėti veiklos - ne, ji neseniai įsigijo Lukšių pieninę.

Šaltiniai man sako, kad apie 40 proc. “Pakmos” pajamų sudaro eksportas į baltarusiją, rusiją, Kazachstaną ir kitas šalis. Galbūt dabar srautai sumažėję, bet bent jau 2017 m. jie patys gyrėsi: “Marijampoliečiai daugiausiai gaminių eksportuoja į Baltarusiją, Rusiją, Estiją ir Latviją.”

Sakote, kad eksportas į rusiją dabar negalimas? Tik ne Šviniui. Priminsiu cituodamas praėjusių metų LRT straipsnį:

“Praeityje liūdnai pagarsėjusio Arūno Pukelio-Šviniaus vadovaujama įmonė „Fasa“ yra viena seniausių Marijampolės bendrovių. Ji užsiima maisto perdirbimo mašinų ir įrenginių, detalių gamyba. Pats A. Pukelis mėgsta save vadinti Lietuvos patriotu. Ir sako, kad nuo pirmos karo Ukrainoje dienos jo vadovaujama „Fasa“ nieko neeksportuoja į Rusiją. Tačiau Rusijos muitinės duomenys rodo, kad tiek praėjusiais metais, tiek 2023-iaisiais „Fasos“ pagamintos detalės buvo reguliariai įvežamos į Rusiją. Į šalį pateko mašinų, įrenginių detalių, guolių ir kitų prekių.”

O paklaustas žurnalistų, net neslepia požiūrio į rusiją: “Kitos šalys tai prekiauja su Rusija, čia mes ligotai į tai žiūrim”.

“Fasos” ir “Pakmos” net produkcija panaši. Bet grįžkim prie “Pakmos”.

Jei pažiūrėsite į “Pakmos” svetainę, tarp klientų rasite daug baltarusiškų ir rusiškų prekės ženklų:

“Pakmai”, beje, neblogai sekasi gauti ir ES paramą.

Bet maisto įrengimai nėra vienintelė UAB “Pakma” veiklos sritis. Ji taip pat gamina ir sausus davinius, kuriuos perka - dėmesio - net Lietuvos kariuomenė. Bent jau anksčiau pirko. Štai kaip atrodo “Pakmos” sausi daviniai:

Ir koks sutapimas, Verslo žiniose straipsniai apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdytus pirkimus iš UAB “Pakma” yra būtent tų metų, kada Juozas Olekas buvo Krašto apsaugos ministru: 2006-2008 m. ir 2012-2016 m. Štai pažiūrėkit:

2006 m. VŽ straipsnyje minima: „Pakma“ sėkmingai vykdo Lietuvos kariuomenės užsakymą, aprūpindama ją maisto davinių paketais.

2016 m. VŽ straipsnis remiasi KAM informacija ir nurodo, kad “Pakma” buvo tarp įmonių, kurioms Krašto apsaugos ministerija 2015 m. sumokėjo daugiausiai: “2015 m. daugiausia buvo sumokėta LR Ginklų fondui, AB „Orlen Lietuva“, UAB „Nota Bene“, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centrui, AB „Lesto“, UAB „Energijos tiekimas“, UAB „Čitas“, valstybės įmonei „Mūsų amatai“, UAB „Pakma“, UAB „Tuma“, UAB „Sanitex“.

Tiesa, “Pakmą” randu dar viename senesniame VŽ straipsnyje, 2005 m. balandį, kai dar Olekas nebuvo KAM ministru. Bet čia minima kita ministerija: “Keturios šalies bendrovės – UAB "Šiaulių plentas", "Pakma", "Hansab" bei "Helisota" – galės dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose. Taip vakar nusprendė Ūkio ministerijos Tarpžinybinė komisija.” Žinote, kas tuo metu buvo Ūkio ministru? Neblogas Šviniaus draugas - Viktoras Uspaskich.

Ir dar toks sutapimas - naujoji Uspaskicho žmona (ar bent jau vaikų motina - nežinau, ar jie susituokę) yra labai geros draugės su Bunkaus buvusia žmona. Uspaskichas, akivaizdu, palaiko neblogus ryšius su Nemuno aušros nariais - štai prieš savaitę fotografavosi aušriečio Aido Gedvilo gimtadienyje, kuriame dalyvavo ir Žemaitaitis, ir Puchovičius, ir kuriame buvo šokamas striptizas:

Bent jau Oleko šiame gimtadienyje nesimatė - gal Gedvilas nekvietė?

Neblogai “Pakmai” viešuosiuose pirkimuose sekasi ir dabar. Štai Rekvizitai.lt pateikia jų didžiausius pirkėjus pagal sutarčių skaičių:

Net juoktis pradėjau, kai pamačiau šiuos pirkėjus - kaip gi be Kelmės arba be Valstybinės miškų urėdijos. Kur Nemuno aušra, Žemaitaitis, Švinius, ten būtinai bus ir Kelmė, o dažnai - ir Valstybinė miškų urėdija.

Pagal sumas tai nėra dideli pirkimai - Okredo.lt rodo, kad per pastaruosius pustrečių metų “Pakma” laimėjo viešųjų pirkimų už maždaug 100 000 eurų. Bet kai kurios eilutės liūdina, pvz. Lietuvos šaulių sąjunga:

Priminsiu vieną labai seną istoriją. 2002 m. Valstybės saugumo departamentas paskelbė, kad bendrovė “Raseinių žuvininkystė” gali būti susijusi ir įtakojama organizuotos nusikalstamos grupuotės "Šviniai" lyderio Arūno Pukelio, todėl jai nebuvo leista dalyvauti kitos žuvininkystės bendrovės privatizavime.

Prie Raseinių dar grįšiu ateityje, bet štai po 24-erių metų su Šviniumi siejamai bendrovei ne tik leidžiama dalyvauti svarbių Lietuvos institucijų viešuosiuose pirkimuose, bet ji ir laimi.

Dar įdomiau, kad “Pakmai” labai sekėsi Krašto apsaugos ministerijos pirkimuose, ir būtent tada, kada jai vadovavo su Šviniumi kartais pamedžiojantis dabartinis Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Tiek šauliai, tiek Viešojo saugumo tarnyba, tiek Lietuvos policija irgi turėtų persižiūrėti savo konkursų atrankas - gal yra kitų sauso davinio tiekėjų? Net nenoriu pradėti kurti sąmokslo teorijų, kas būtų konflikto su baltarusija ir rusija atveju - žinant, kokie glaudūs ryšiai Švinių siejo su šiomis valstybėmis.

Beje, “Pakmos” konkurentai skundžiasi susiduriantys su Skardžiaus, Žemaitaičio ir net Zuoko puolimu. Jei tai tikrai tiesa - ar galite suvokti, kokio mastelio aparatas pajungtas aptarnauti galimiems Šviniaus verslams?

Klausimų Olekui tik daugėja

Todėl labai norėčiau mūsų Seimo pirmininkui pakartoti dalį jau anksčiau siųstų ir jo neatsakytų klausimų, bei pridėti keletą naujų:

Anksčiau siųsti ir neatsakyti klausimai:

1. Ar tiesa, kad esate medžiojęs arba medžiojate su Arūnu Pukeliu-Šviniumi? Ar iš teisėsaugos esate gavę įspėjimų nebendrauti su tam tikrais asmenimis?

2. Jei taip, kiek kartų ir kada teko kartu su juo medžioti?

3. Kada paskutinį kartą esate su juo susitikęs, ir ar šis susitikimas vyko medžioklėje

4. Jei esate kartu medžioję, kas dar iš politikų arba valstybės pareigūnų dalyvavo šiose medžioklėse?

5. Jei medžiojote su Arūnu Pukeliu-Šviniumi, kaip manote, ar Seimo pirmininkas turėtų informuoti visuomenę apie tokias sąsajas?

6. Ar jūs žinojote apie jūsų kolegės Vilijos Blinkevičiūtės ir Šviniaus draugo Ginto Jagėlos-Barklio artimus santykius? Kaip vertinate tai, kad jūsų partijos garbės pirmininkė šią informaciją neigė ir slėpė nuo visuomenės?

Ir keletas naujų nesudėtingų klausimų:

7. Ar buvote gavęs kvietimą į pernai spalį Amsterdame vykusį Europos socialistų partijų kongresą? Kodėl nedalyvavote jame?

8. Ar galite patvirtinti, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. Kotrynos bažnyčioje vykusiame koncerte artimiesiems skundėtės, kad nenorite vykti į komandiruotę, nes tuo metu bus Danieliaus Bunkaus gimtadienis?

9. Ar praėjusių metų spalio 17 d. dalyvavote Danieliaus Bunkaus gimtadienio šventėje?

10. Ar gali būti, kad su Danieliumi Bunkumi susipažinote per Arūną Pukelį-Švinių?

11. Ar žinote įmonę UAB “Pakma”?

12. Ar galite paaiškinti, kodėl šiai įmonei gerai sekėsi Krašto apsaugos ministerijos viešuosiuose pirkimuose būtent tuo metu, kai jūs buvote ministru?

13. Ar esate girdėję apie šios įmonės galimas sąsajas su Arūnu Pukeliu-Šviniumi?

14. Ar būdamas Krašto apsaugos ministru 2006-2008 m. ir 2012-2016 m. esate susitikęs su Arūnu Pukeliu-Šviniumi?

15. Ar kuriuose nors rinkimuose jus arba socialdemokratų partiją yra parėmęs verslas, turintis sąsajų su Arūnu Pukeliu-Šviniumi?

16. Su buvusiais kursiokais turite tradiciją kasmet plaukti baidarėmis Tauragės rajone. Tą, mano žiniomis, darėte ir praėjusį savaitgalį. Kodėl pasirinktas būtent šis rajonas? Ar yra tekę tokių plaukimų metu susitikti su tuo pačiu Arūnu Pukeliu-Šviniumi?

Jeigu gausiu atsakymus iš Seimo pirmininko - žinoma, juos publikuosiu. Jei negausiu - matyt, sąrašas pildysis tol, kol žiniasklaida arba teisėsauga paklaus paties Oleko.

Ačiū skaitantiems ir remiantiems. Buvo prašančių dėl paramos pervedimo tiesiai į mano sukurtos VšĮ sąskaitą - ją jau turiu:

VšĮ “Laboratorija Lietuvon”
LT677189900011700761

Paremti mano veiklą taip pat galite čia:

Arba prenumeruodami mokamą Substacko versiją:

Prenumeruoti

Jei turite įdomios informacijos: karolis.zukauskas@proton.me.

Pradėsiu iš toliau - neabejoju, kad iki šiol apie smėlio ir žvyro karjerus jūs žinojote tiek pat, kiek ir aš - praktiškai nieko. Bet man teko pasidomėti, glaustai papasakosiu, kas čia vyksta. Vietoje šio turėjo būti kitas tekstas, bet sukeičiu vietomis, nes čia skubesnis - dėl nueinančio Aplinkos ministro darbų darbelių.

Kova dėl smėlio ir 300 metrų

Iliustravimui susiradau vieną sodybą, kuri iš visų pusių apsupta kasamų karjerų - čia kažkur Klaipėdos rajone, Šnaukštuose:

Nežinau, ar konkrečiai šios sodybos savininkai džiaugiasi tokiu totaliu apkasimu aplink, bet į tokią situaciją teoriškai gali papulti daugelis sodybų savininkų - pasirodo, Lietuvos įstatymai iki šiol nelabai ribojo karjerų atstumo nuo gyvenamųjų teritorijų. Karjerų verslas - labai pelningas, todėl nenuostabu, kad kai tik gali - jie plečiasi. Todėl daugėjo ir nepatenkintų gyventojų skundų dėl to - karjerai pasiekia sodybų tvoras, ignoruoja darbo laiką, dirba paromis, baudos už tai menkos, todėl verčiau susimokėti jas nei stabdyti veiklą.

Matyt reaguodamas į tai, socialdemokratas Audrius Radvilavičius praėjusių metų gruodį pasiūlė pakeisti karjerus reglamentuojantį Žemės gelmių įstatymą ir nustatyti 300 m ribą - karjerai negalėtų būti arčiau gyventojų namų nei šis atstumas (o su gyventojų sutikimu - galima mažinti iki 30 m). Dalyje ES valstybių ši riba didesnė, kai kur mažesnė - žodžiu, atrodytų, logiškas įstatymas ginant pavienius gyventojus prieš tikrai galingų verslų nežabotą plėtimąsi.

Lietuvos karjerų asociacija, reaguodama į tai, pajungia PR mašiną - iki tol jokios viešos komunikacijos nekūrusi, šiemet ji pasisamdo dvi viešųjų ryšių agentūras (viena iš jų - žinoma, ta pati, kuri “Fegdai” siūlė kovoti su žurnalistais, ir kuri šeimos sąsajomis nusėdo Krašto apsaugos ministerijoje). Jos sukurpia kelis tekstus apie karjerų naudą, taip pat pasitelkiama lobistų ir kitų asociacijų pagalba, ir viešumoje kuriamas įspūdis, kad karjerų ribojimas sukurs milijardinį nuostolį Lietuvai. Kelios antraštės:

Žiūrėkit, aš tikrai nesu ir nebūsiu karjerų verslo ekspertu, bet kai matau atvejus, kaip gyventojai apkasami aplink sodybas ir turi paromis klausytis karjerų mašinų - na elementaru, kad protingos taisyklės turi riboti ir tokius verslus. Todėl nepaisant visų PR pastangų, atrodytų, čia lengva užduotis Seimui.

Menkai girdėtas milijonierius iš Tauragės

Bet ne viskas taip paprasta, kai dalį karjerų per tarpininkus, mano žiniomis, valdo geras Žemaitaičio medžioklės partneris Švinius. Pridėkime - galimai, nes Švinius gudrus, savo vardu oficialiai turi labai mažai verslų. Dažnai skirtinguose rajonuose turi pasistatęs vietinius atstovus.

Vienas tokių Šviniaus vietininkų Tauragės regione, vėlgi patikimų šaltinių duomenimis - Remigijus Balašaitis, apie kurį vakar užklausiau FB sekėjų, ir gavau pakankamai informacijos paskutiniams taškams sudėlioti.

(Miske.lt nuotrauka)

R. Balašaitis - ne tik aistringas medžiotojas, bet ir kelių įmonių bei smėlio karjerų savininkas. Per Okredo jo sąsajos atrodo taip (žalia - esamas arba buvęs akcininkas, raudona - esamas arba buvęs vadovas, mėlyna - Valdybos narys):

Balašaičio verslo ryšių schemoje yra grupė iš 13 įmonių (ten dešinėje) - visos jos yra smėlio karjerai, visur jis oficialiai yra vienintelis akcininkas:

Mano šaltinių žiniomis, tikrasis dalies ar visų šių karjerų savininkas ir naudos gavėjas galimai galėtų būti pats Švinius. Juk suprantat, kodėl dėlioju tą galimai?

Melioracija, medžioklė ir viešieji pirkimai

Giliau pakapstęs aplink Balašaitį radau dar ir melioracijos įmonių. O juk pamenate, kaip pernai svarstant biudžetą Žemaitaitis išsireikalavo 15 mln. eurų melioracijai - įdomu, ar dalis šių lėšų nutekėjo Šviniaus įmonėms? Štai toks Albinas Kiršis vadovavo arba vadovauja ir keliems Balašaičio valdomiems karjerams, ir Jurbarko įmonei “Jurmelsta”. “Jurmelsta”, kuri mano žiniomis, galimai irgi jau perimta Balašaičio ir tokiu būdu priklauso Šviniaus imperijai. Įmonė užsiima melioracija, statybomis ir kitais žemės darbais (ką sufleruoja ir pavadinimas - JURbarkas+MELioracija+STAtyba).

Ir šiai įmonei neįtikėtinai gerai sekasi kelių rajonų viešuosiuose pirkimuose. Dėmesio - per pastaruosius 3 metus “Jurmelsta” laimėjo net 88 viešuosius pirkimus už 16,8 mln. eurų. Ir visi laimėjimai - tik penkiuose rajonuose:

Kas bendro tarp šių penkių rajonų? Keli raktažodžiai: Paksas ir jo aplinka, kontrabanda, Švinius. Pažiūrėjus į “Jurmelstos” apyvartą, panašu, kad ji gyvena tik iš viešųjų pirkimų, t.y. tik iš rajono valdžios palankumo. Kas valdo šiuos rajonus - tą reikės atskirai aprašyti, bet jūs turbūt nuspėjate.

Čia buvo kontekstui apie šio regiono sąsajas ir apie Balašaičio, Šviniaus ir Nemuno aušros ryšius. Pilnam vaizdui ir visam ryšių tinklui dar reikėtų porą Tauragės politikų pavardžių įvesti, bet neperkrausiu kol kas informacija, jos ir taip daug.

Beje, toks nedidelis sutapimas - Remigijus Žemaitaitis bent jau anksčiau oficialiai priklausė tam pačiam Tauragės medžiotojų klubui “Ąžuolas” kaip ir Balašaitis. Jis dar priklauso “Juodežerio” klubui, kuris medžioja “Šilinės” ir “Jūravos” medžioklės plotuose. O Švinius medžioja “Kurtinio” plotuose - galite pažiūrėti, kaip ten viskas šalia. Raudonos ribos - medžioklės būrelių ribos:

Dar šiek tiek apibendrinu gautą informaciją apie R. Balašaitį ir Švinių.

Tauragėje atvirai kalbama, kad R. Balašaitis yra labai artimas Šviniaus bendražygis, su kuriuo galimai dalinasi ne tik įtaka, bet ir šešėlinėmis schemomis. Vietiniai man sako, kad Balašaitis, pasitelkdamas galimai nelabai gražius metodus, abejotinais būdais masiškai supirkinėja regiono žemes, o jo valdomuose angaruose Aneliškės bei Kunigiškių kaimuose naktimis galimai vyksta kažkokie krovimai, dažnai matosi net ne vienas Subaru Legacy. O pabendravę su Balašaičiu, sako, išgirsta tokių keiksmažodžių, kad galima būtų sudarinėti kalėjimo žargono žodyną.

Ir toks žmogus valdo milijoninius karjerų verslus.

Kad suprastumėte, kokio dydžio tai verslai, paimkime vieną pavyzdį - oficialiai Balašaičiui priklausantį UAB “Jurbarko karjerai” (pats Balašaitis jau irgi gyvena Jurbarke, bet dalies karjerų verslo adresai vis dar veda į Tauragę). Rekvizitai.lt nurodo - vien šio karjero apyvarta siekia 5-7 mln. eurų kasmet, pelnas svyruoja nuo 1,1 mln. iki nuostolingų praėjusių metų:

Turėti 13 tokių karjerų - na čia reikštų vieną turtingesnių Žemaitijos / Mažosios Lietuvos verslininkų, tik kad mažai kas girdėjęs apie tą poną R. Balašaitį. Gal tikrai ne jis tikrasis savininkas?

Tiesa, “Jurbarko karjerams” per pastaruosius 3 metus irgi neblogai sekasi viešuosiuse pirkimuose - tarp penkių didžiausių pirkėjų pamatysite beveik tas pačias savivaldybes:

Sumos jau mažesnės nei melioratorės “Jurmelstos”, bet ir tai turiu informacijos, kad žvyras bent jau kai kurioms savivaldybėms parduodamas labai užkeltomis kainomis. Tiesa, du didžiausi pirkėjai, perkantys žvyrą iš “Jurbarko karjerų” - AB “Kelių priežiūra” (0,56 mln. eur) ir VĮ Valstybinių miškų urėdija (0,39 mln. eur). Gal čia tik sutapimas, kad Valstybinės miškų urėdijos pirkimų komisijos nare dirba R. Balašaičio teta Larisa Balašaitienė.

Šviniaus kariauna išeina ginti jo turto

Ir štai kažkoks socialdemokratas sugalvoja apriboti sėkmingą karjerų verslą, nustatant 300 m ribą iki gyvenamųjų pastatų. Vadinasi, kartu mažintų ir karjerų pelningumą. Negi galvojate, kad Šviniaus kariauna Seime ir ministerijose nebandys apginti karjerų interesų?

Žinoma, kad bandys.

Vos prieš 2 savaites, birželio 4 d., Seime vyko pirmasis balsavimas dėl šio įstatymo pateikimo. Vakarinė sesija, vienas paskutiniųjų balsavimų, todėl Seime buvo likusi tik maža dalis Seimo narių, tačiau rezultatai vis tiek iškalbingi.

Pristačius projektą, Seime trys klausiantieji. Pirmasis - valstietis Valius Ąžuolas, kuris nuolat pučia tą pačią dūdelę, kaip ir Nemuno aušra. Jis pasišaipo, kad įstatymą galima taikyti tik Trakuose (ten yra bendruomenė, aktyviausiai kovojanti su karjerų plėtra), ir pakartoja, kad Lietuvos ištekliai riboti, todėl nereikia čia jokių ribų, reikia viską pasiimti iš žemės (pats sau prieštarauja). Žodžiu, visu kūnu stoja už karjerus.

Antrasis su dar komiškesniu pasisakymu prieš šį įstatymą išstoja aušrietis Karolis Neimantas - jis pasipiktina, kad už šio įstatymo inicijavimo stovi gyventojai. Oho, įsivaizduojate skandalą - Lietuvoje įstatymus inicijuoja gyventojai! Matyt Neimantas įpratęs, kad įstatymus jam atneštų bet kas kitas, tik ne rinkėjai, kuriems jis turėtų atstovauti. Pasigrožėkite Seimo nario formuluote:

Po to dar pasisako socialdemokratė Vilija Targamadzė, kuriai, panašu, tiesiog buvo pakištas klausimas ir tiek.

Aš suprantu, kad Neimantas ar Ąžuolas gali neišmanyti karjerų temos, bet jei jau kelia klausimus Seimo posėdyje prieš balsavimą - matyt, ši tema aktuali jiems. Bet iškart stoja į oponentų pusę ir gina karjerų verslus. Mano nuomone, kai susiduria pavieniai gyventojai su dideliais verslais, įstatymai turi būti skirti silpnesniosios pusės apsaugojimui. Įprastai Nemuno aušra mėgsta stoti į tą gyventojų pusę ir keikti verslus, tik ne šį kartą.

Iškart po to seka balsavimas - dalyvauja tik 55 Seimo nariai, bet 38 balsuoja UŽ, todėl įstatymui po pateikimo pritarta (lieka dar antrasis balsavimas vėliau). Ar aušriečiai palaikė šį įstatymą? Žinoma, kad ne. Iš 18 aušriečių vos vienas buvo UŽ (Vytautas Jucius - gal per klaidą?), keturi susilaikė, ir net 13 nedalyvavo:

Nors keliomis minutėmis anksčiau vykusiame kitame balsavime Seime dalyvavo dvigubai daugiau - 10 aušriečių, įskaitant tą patį Žemaitaitį, kurio jau nebebuvo balsavime dėl karjerų. Beje, penki socialdemokratai irgi nepalaikė jų partiečio rengto įstatymo (tarp jų - ir Orinta Leiputė, turiu priežasčių pasekti jos balsavimus). O opozicijos aktyvumas įprastas - darbo dienos pabaiga, niekas nepuola palaikyti valdančiosios koalicijos teikiamų pataisų.

Statybininko Puchovičiaus, žinoma, jau nebuvo nei šiame, nei ankstesniame balsavime - gal jis eilinį kartą vyko į savo verslo vystomus statybų objektus? Vis gaunu iš ten nuotraukų, pvz. panašiu metu:

Puchovičius policijai skundžiasi, kad aš jį persekioju, nors nė vienos iš tokių nuotraukų nesu pats padaręs - o juk viešose vietose fotografuoti viešų asmenų nedraudžiama?

Aplinkos ministras Žuromskas stoja į karjerų verslų pusę

Toliau - šiai karjerų ribojimo įstatymo pataisai reikalinga Vyriausybės išvada, kurią rengia Aplinkos ministerija. Mano šaltiniai sako, kad išvadą nueinantis iš pareigų aušrietis ministras Kastytis Žuromskas jau parašė, ir ji yra neigiama - ministras siūlo nepritarti 300 m ribojimui, t. y. jis stoja į karjerų verslo pusę, o ne į gamtos ir gyventojų. Tiesa, kol kas ši išvada nėra pateikta Seimui ar paviešinta - įdomu, kodėl delsia Žuromskas? Lauks paskutinės ministro darbo dienos ar vis dar gali persigalvoti?

O su neigiama Aplinkos ministerijos išvada karjerų plėtrą ribojantis įstatymas turi daug mažiau šansų būti priimtas - vadinasi, karjerų savininkai laimėtų šią kovą, kuriai jie pasitelkė ir PR agentūras, ir lobistus. Laimėtų ir Balašaitis, ir už jo galimai stovintis Švinius. Būtinai paseksime, kada bus paviešinta ministro išvada, ir kada bus balsavimas Seime dėl šio įstatymo priėmimo.

Žinoma, čia net neturiu ką atiduoti teisėsaugai - Seimo nariai laisvi balsuoti pagal savo sąžinę, Aplinkos ministras irgi ras paaiškinimą, kodėl nepritarė 300 m karjerų apsaugos ribai. Vėl viskas bus nurašyta sutapimams. Bet turint platesnį paveikslą - apie kurį nuolat ir rašau - tokios sąsajos ir politinis palankumas negali būti tik sutapimai.

Ir čia tik vienas pavyzdys, kaip ir kieno interesams gali dirbti Nemuno aušra feat Valius Ąžuolas, kartu su aušriečių pastatytais ministrais. Tikiuosi, nebuvo per painu. Iš šitos serijos tikrai bus daugiau ir, deja, baisesnių pavyzdžių.

P.S.: Negaliu nepasidžiaugti - policija atliko kratas “Jozitos” degalinių tinkle. Priminsiu, kad su ja susiję asmenys finansavo Žemaitaičio kelią prezidento rinkimuose. Rezultatai neblogi - rasta 100 tūkst. eurų galimai neapskaitytų grynųjų, dalis jų buvo vokeliuose, trys asmenys sulaikyti.

Kaip visada - pirmiausiai ačiū tiems, kas atsiunčiate informaciją. Ir taip pat ačiū, kad skaitote ir remiate čia:

Arba prenumeruodami mokamą Substacko versiją:

Prenumeruoti

Informacijai: karolis.zukauskas@proton.me.

Selfis iš senesnių apsilankymų pas Albiną:

Podcaste aptartos temos:

• Žinoma, banditizmas valdžioje, ir kaip jis grįžo;

• Vėjo energetika, Kelmė, Švinius ir t. t.

• Paranoja, faktų pritempimas ar realybė?

• Grasinimai, komentarai ir teismai;

• Mano metodas: informacija iš šimtų piliečių;

• Nemuno aušros misija;

• Socialdemokratai, Blinkevičiūtė;

• Apie Palucko elgesio priežastis ir sankcijų apėjimus;

• Priešistorė - Naujoji Sąjunga ir jos augintinis Skardžius;

• Nemuno aušros ir LSDP skirtumai;

• Ruginienė vs. Prietaisas;

• Širvintos ir kiti rajonai;

• Kokius įrankius naudoju savo tyrimams ir kaip rašau tekstus;

• Pasitikėjimas teisėsauga:

• Zanūda Vėgėlė;

• Neakivaizdinės teisės studijos per praktiką - ginantis teismuose;

• Kaip aš dirbu rusijai (tik niekam nesakykit).

Laida jau vieša visiems:

Ačiū, kad skaitote ir remiate:

Tai apie viską iš eilės.

Iliustruosiu Facebooke rastu vizualu - atsiprašau, nežinau, kieno darbas:

Subscribe now

Veiklos turiu bent metams į priekį

Buvo nemažai džiaugsmo Facebooke dėl Žemaitaičio išspyrimo lauk iš koalicijos - o man emocijos dvejopos. Kai sausį pradėjo lįsti galai apie jo ryšius su nusikalstamo pasaulio veikėjais, naiviai maniau, kad pakaktų jį išspirti iš koalicijos ir tema baigtųsi. Vėliau, kai gavau daugiau informacijos ir sujungiau daugiau taškų - viešai sakiau, kad jo vieta turi būti teisiamųjų suole.

Pradžia tam yra - Žemaitaičio politinė karjera patyrė fiasko, atimta valstybės dotacija iš partijos, nepasiekti jokie tikslai, baltarusiškos trąšos nevažiuoja, grynųjų kartelė nepakelta, o visa jo aplinka gavo ir dar gaus daug nepageidaujamo viešumo ir tik laiko klausimas, kada nuo jo galutinai nusisuks. Atrodytų, būtų galima pasidžiaugti - matyt, taip ir būtų, jei tai būtų įvykę prieš mėnesį.

Bet per pastarąjį mėnesį daug kas pasikeitė - ieškojau, kas tie veikėjai, kurie reguliuoja Žemaitaitį už virvučių, ir kapstydamasis iki jų prisikapsčiau iki viso voratinklio. Bent man taip atrodo - bet, manau, su turima informacija ir šaltinių kiekiu per laiką galėsiu ir tai įrodyti. Temos neužsidaro - kai paliečiu vieną, susirenku info ir, atrodytų, jau galėčiau aprašyti, bet vis randu naujų sąsajų, kartais neįtikėtina, kaip viskas persidengia. Todėl neskubu aprašyti, kad mano paties įtarimai nebūtų tik pritempimas arba neužkibčiau ant netyčinių sutapimų.

Vargina, bet įdomu, todėl net nebuvo minčių pabaigti ties Žemaitaičiu viską. Dabar jaučiuosi įsipareigojęs - jūs man siunčiate informaciją, mokate algą per Substack prenumeratą arba Buy me a coffee platformą, o aš darau tai, kas virsta šiais tekstais. Man šis kontraktas, bent jau šiuo metu, patinka - tokią prasmingą veiklą turėjau nebent per pandemiją. Noriu dar bent porą savaičių pavaryti aktyvesniu režimu, o paskui, jei pavyks - persijungti į vasarą ir keliones bei bambos deginimą. Nebūtinai pavyks, nes kiekvienas naujas įrašas pritraukia dar daugiau informacijos.

Visiškai supaprastinant savo veiklą kokių metų periodui matau taip, tiriant ir viešinant tokiu eiliškumu: (1) einamieji politiniai vėžiai —> (2) pilkieji kardinolai (asmenys ir verslai), stovintys už jų —> (3) dezinformacijos kanalai, kurie nuodija tautą ir leidžia pirmosioms dviejoms grupėms veikti —> (4) žmonių mulkinimo (pri)stabdymas.

Nes jei žaisime tik pirmajame etape - rezultatas bus tas pats, drakoniukai užsiaugins naujas galvas. Dabar tokią situaciją ir turime - neįsivaizduojate, kiek tų pačių pavardžių dabar matau šiose schemose, kurios veikė jau per Pakso prezidentavimą ir apkaltą. Ketvirtis amžiaus ir tie veikėjai vis dar aktyvūs.

Šiuo metu esu dar tik pirmame etape, ir įkėlinėju koją į antrąjį - dar daug liko. O sunkiausias bus ketvirtas, bet ir jam turiu idėjų.

Tiesa, nuostabu yra tai, kad net neprašant nemokamai gaunu įrankius, kurių man reikia tyrimams - nuo verslo sąsajų tikrinimo iki kasdienio monitoringo tų visų dezinformacijos laidelių (labai sutaupo laiko). Ačiū visiems, kurie siūlo ir padeda. Belieka nusipirkti tik tuos įrankius, kurie ne lietuviški - dirbtinis intelektas, veidų atpažinimas ar net geneologiniai medžiai.

Tiek trumpai apie mano planus - čia reflektuoju, ką pats spėjau apgalvoti per tas porą dienų. Tiesa, Žemaitaičio politinio fiasko pabaigą atšvenčiau nusipirkdamas bilietus į seniai norėtas aplankyti salas - Farerus. Jei kas turit patarimų - irgi parašykit. :)

Žemaitaitis dings iš koalicijos, bet ne iš mano tekstų

Jeigu Žemaitaitis būtų Eduardo Vaitkaus lygio politikas, jau dabar galėtume pamiršti jo pavardę. Bet taip nėra, ir už tai mes turime padėkoti Žemaitaičiui - tik jo dėka pagaliau pamatėme daug platesnį ir aiškesnį vaizdą, kaip veikia tamsieji politikos užkulisiai.

Ir ne apie visokias derybas tarp politikų, ne apie legalius lobistus kalbu. O apie pačias gryniausias sąsajas su buvusiu ar esamu nusikalstamu pasauliu. Tik Žemaitaičio dėka nusileidau giliai į tą šulinį ir viską pasakoju viešai - jei iš koalicijos jis būtų išėjęs sausio mėnesį, nežinotume mes jo jokių sąsajų su šūdmaišiais ar šviniais. Kaip ir nebūtų paaiškėję, kad šių sąsajų turi net socialdemokratai.

Todėl tikrai nemesiu aušriečių į šoną - bent keliais tekstais dar papasakosiu, ką esu surinkęs. O per Kelmę ir Tenerifės butus įlįsiu į vėjo energetikos temą. O kur dar Skardžius, kurį girdėjau verkiantį dėl mano tyrimų dar trijose laidose - matyt, negali užmigti negalvodamas, kas jo laukia.

Bet Žemaitaitis nuo šiol tik tiek ir turi būti įdomus - ką padarė, o ne ką kalba.

Permečiau akimis kelis dezinformacijos kanalus Youtube - jie ten įsismarkavę su kaltinimais man, kad aš sugriovau koaliciją, ir svarbiausia - kad čia yra speciali rusijos operacija, kurią aš (!!) įgyvendinau. Įsivaizduojate, koks išvirkščias jų pasaulis? Jei netikite, nors labai nerekomenduoju, bet užmeskite akį, ką paskutinėse laidose kalba Skrebys su Krivicku, Janutienė su Skardžiumi, Orlausku, Klivečka su Raču, Dinius su Furmanavičiumi. Juokingiausia, kad jiems visiems buvo šokas dėl aušriečių metimo iš koalicijos - tokie įsitikinę buvo, kad tai nesibaigs.

Socialdemokratai klimpsta

O čia kuo toliau, tuo įdomiau.

Vilija Blinkevičiūtė, žinoma, niekur viešai neišdrįso paneigti arba patvirtinti savo ryšių su Šviniaus draugu Gintu Jagėla-Barkliu. Dar daugiau - žinau, kad ji pažįsta ir patį Švinių, tik turbūt apie tai irgi nekalbės. Vietoje to - Gintas Jagėla tiesiog išsitrynė iš Facebooko.

Seimo pirmininko Juozo Oleko ir laišku, ir per Facebooką paklausiau apie jo medžiokles su Šviniumi. Tyli, žinoma. Nes patvirtinti nesmagu, meluoti - rizikinga.

Peržiūrėjau daug atskirų socialdemokratų narių pasisakymų apie koaliciją su Žemaitaičiu ir apie aušriečius. Žinote, koks susidaro įspūdis, kas palankiausiai vertino tokį ryšį ir kas iki paskutinės akimirkos nenorėjo skyrybų su Žemaitaičiu? Tie patys Šviniaus aplinkoje pabūnantys Blinkevičiūtė ir Olekas. Ir dar Orinta Leiputė, apie kurios įdomias giminystės sąsajas girdėjau, bet kol kas negaliu patikrinti. Viskas tik sutapimai, kaip visada?

Pažiūrėkite, kas šiuo metu yra Seimo valdyboje:

Du aušriečiai ir trys socdemai su, mano vertinimu, keistais ryšiais - net penki Seimo valdybos nariai iš aštuonių man kelia klaustukų dėl savo sąsajų. Ne “Lukšių pieninė” čia, o Lietuvos Respublikos parlamentas.

Sinkevičius galvą slepia smėlyje

Penktadienį vakare paskelbiau, kad socialdemokratai ardys koaliciją, išmes lauk Nemuno aušrą ir vietoje Ruginienės statys Mindaugą Sinkevičių. Ne visi tikėjo, bet būtent taip ir įvyko. Tik labai keistas Sinkevičiaus žaidimas iki šiol tiesiai šviesiai nepasakant, kad jis pakeis Ruginienę, bet kai jo paklausia apie būsimus prioritetus, jis pamiršta, kad kol kas slepia apie būsimus pokyčius premjero poste, ir pradeda vardinti darbus. Keistokas interviu buvo vakar pas Edmundą Jakilaitį “Politika” kanale:

Bet žinot, kas blogiausia? Vardindamas būsimos Vyriausybės prioritetus jis kalba apie pajamų lygybę ir pan., bet net nepamini dramblio kambaryje - politikų ryšių su buvusiu ar esamu nusikalstamu pasauliu. Juk čia ir buvo viena iš priežasčių, kodėl socialdemokratai pagaliau prisivertė išmesti Nemuno aušrą iš koalicijos - jie puikiai supranta, kad informacijos tik daugėja, vertina riziką, kad tie ryšiai atves ir iki jų partijos (jau atvedė). Tik pavėlavo - Nemuno aušros buvimas koalicijoje atskleidė daugiau nei jie norėtų papasakoti.

O juk galėjo būsimas premjeras paprasčiausiai pasakyti - “Matome susvyravusį rinkėjų pasitikėjimą koalicija ir socialdemokratais, matome, kokia informacija plinta, girdime kaltinimus mums, todėl darysime viską, kad įrodytume, jog mūsų partija tokių ryšių neturi” ar pan. Bet jis net neįvardino šios problemos, ir galvoju, kodėl. Matau tik du variantus - arba jis apie šiuos ryšius nežino (abejočiau), arba nesupranta problemos mastelio ir pasirinko ignoruoti realybę. Abu variantai socdemams labai blogi.

Penktadienį tą informaciją apie keičiamą koaliciją ir naują ministrą pirmininką paskelbiau ne tam, kad būčiau pirmas. O tam, kad parodyčiau, kad mano skelbiama informacija nėra iš piršto laužta. Apie koalicijos pokyčius iškart po socialdemokratų prezidiumo sužinojau iš kelių šaltinių. Kaip ir apie socialdemokratų ryšius su Šviniumi ir jo aplinka. Kaip ir ankstesnes temas, kurias skelbiau apie Žemaitaitį. Ir prie Palucko temos dar teks sugrįžti, nes gaunu naujos informacijos. Dažnai gaunu daugiau žinučių nei pajėgiu perskaityti per dieną - šaltinių turiu daug ir įvairių.

Visą gaunamą informaciją pertikrinu, sugaištu kalną laiko, bet gal jau laikas socialdemokratams suprasti, kad ilgai jie mano klausimų negalės ignoruoti. Blinkevičiūtė neturi pasiaiškinti, kodėl gyvena su vienu ar kitu vyru, bet kodėl tai nuslėpė ir melavo, kai jos anksčiau klausdavo - čia yra tema, kurią rinkėjai turi teisę žinoti. Kaip ir Bilas Clintonas apkaltą gavo ne už nuotykius Ovaliajame kabinete, o dėl to, kad apie tai melavo.

Stebėjimui: baltarusiškos trąšos

Vis aktyvėja baltarusiškų trąšų klausimas - tiek pas mus, tiek JAV, tiek pačioje baltarusijoje. Jau rašiau - mano nuomone, čia viena iš esminių priežasčių, kodėl bus patrauktas Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Ir čia labai svarbu - stebėti judėjimus, kas pretenduoja į šią poziciją ir ką kalba apie sankcijas baltarusiškoms trąšoms. Mačiau, kokios pavardės minimo kalbant apie galimus kandidatus į URM ministrus - variantai, atrodytų, geri, bet tokiame poste būtinas visiškas skaidrumas, todėl kai kurie kandidatai, mano nuomone, dar turės atsakyti į klausimus apie savo ryšius su vienu Vidurio Lietuvos miestu.

Nežinau, kas vyksta aušriečių valdomoje Žemės ūkio ministerijoje, bet štai Aplinkos ministerijoje paskutinės dienos tuščiai neleidžiamos - jau iš kelių skirtingų šaltinių gavau informaciją, kad galimai naikinami galai, kurie naujai ministerijos vadovybei leistų pamatyti tai, ko mes neturėtume sužinoti. Neabejoju, kad sužinosime vis tiek.

Tiesa, jau seniau nei prieš porą savaičių baigėsi Aplinkos apsaugos departamento vadovo konkursas, yra išrinktas nugalėtojas. Nesuprantu, kodėl delsiama paskelbti viešai? Mano žiniomis, laimėjo vienas iš tų dviejų variantų, apie kurį rašiau ir kuris ir turėjo laimėti - Mantė R. Papildau - 15min žiniomis, konkursą laimėjo Edgaras Skrebė. Laukiam oficialių žinių.

Kol kas tiek. Nežinau eiliškumo, bet anonsas artimiausioms temos būtų toks: Žemaitaičio sąsajos su Šviniumi, Kelmės rojus, socialdemokratų ryšiai, Širvintų skaistykla, Skardžiaus dosjė, Paluckas ir rusija. Pradžiai tiek.

Ačiū, kad skaitote ir remiate:

Arba prenumeruodami mokamą Substacko versiją:

Prenumeruoti

Jei turite aktualios informacijos, kaip visada: karolis.zukauskas@proton.me. Jei nesureaguoju iškart - informaciją matau, sugrįšiu vėliau.

Turiu jums dvi naujienas, tradiciškai - viena bloga, kita gera. Blogoji - kaip ir užrašyta pavadinime, vakar galutinai įsitikinau, kad šiuo metu mūsų valstybės valdymas - nusikalstamos gaujos rankose. Geroji žinia - mes pagaliau tai žinome, ir nuo čia galime pradėti gydymą. Matyt, pradėti reikia nuo šoko terapijos visiems - politikams, visuomenei, teisėsaugai.

Šis tekstas bus piktas ir labai neskanus, o daugelį gal ir šokiruos, bet padarysiu taip - surašau apibendrinimą apie viską, o vėliau jau pratęsiu kitais tekstais ten, kur baigiau - apie Šviniaus santykius su Žemaitaičiu, ir pagrįsiu kiekvieną žemiau paskelbtą teiginį arba nuomonę. Jei šiame tekste įrodinėsiu kiekvieną teiginį, jis bus neįmanomai ilgas, todėl kol kas kviečiu pasitikėti mano žodžiu ir krūva šaltinių, iš kurių gaunu informaciją, o vėlesniuose tekstuose aptarsiu atskiras temas detaliau.

Žinau, kad rizikuoju ieškiniais - bet velniop, apsiginsiu teismuose, kad ir kiek tai truks ir kainuos, bet jūs bent jau žinosite, kas darosi ir kodėl mūsų politika dabar yra būtent tokia.

Nesugalvojau geresnės nuotraukos iliustruoti šiam tekstui nei šis epizodas iš serialo “Tautos tarnas” - čia buvo Zelenskio veikėjo sapnas, bet su klaviatūra šiuo metu jaučiuosi taip:

Kitaip tariant - užkniso.

Tekstas jau atviras visiems - bet kviečiu prenumeruoti ir tapti rėmėjais, kad galėtumėte pirmieji paskaityti naujus tekstus:

Prenumeruoti

Blinkevičiūtė - švininių gaujos nario partnerė

Kai vakar tai sužinojau, man čia buvo ta trūkstama detalė ir didžioji bomba, po kurios kelis mėnesius statoma dėlionė visiškai užsipildė labai aiškiu vaizdu. Taigi - mūsų politikos senjorė, didžioji melagė ir Europos Parlamento poilsiautoja ilgiau nei ketvirtį amžiaus nuo mūsų slėpė artimus ryšius su Šviniaus nusikalstamos gaujos veikėju ir artimu Šviniaus draugu Gintu Jagėla-Barkliu.

Praėjusiame tekste rašydamas apie Švinių minėjau 2000-ųjų įvykį, kai Vokietijos teisėsauga sulaikė automobilį su 270 tūkst. svarų. Automobilyje buvo trys švininių nariai - pats Arūnas Pukelis-Švinius, Egidijus Kura ir Blinkevičiūtės mylimasis Gintas Jagėla. Ir taip, tuo metu jie jau buvo artimi - mano žiniomis, jų pažintis tęsiasi maždaug nuo 1998-ųjų, bet su pertraukomis.

Blinkevičiūtė panašiu metu tapo Socialinės apsaugos ir darbo ministre - į politiką ji atėjo su Artūro Paulausko Naująja Sąjunga. Jos siūlau nepamiršti, nes per šią partiją turime užaugintą ištisą politinių tarakonų kartą - pradedant Blinkevičiūte ir baigiant Skardžiumi. Todėl visai logiškas Paulausko karjeros tęsinys buvo susimesti su Zuoku ir Žemaitaičiu - šiuos ryšius dar kada nors ateityje panagrinėsim.

Grįžtu prie Blinkevičiūtės, šiek tiek detalių apie tai, ką ji nuo mūsų tiek metų slėpė. Nežinau, kaip teisėsauga jai leido būti ministre, bet iš kitos pusės - gal čia ir atsakymas, kodėl ji nepanoro tapti premjere. Nes tokių ryšių jau nebebūtų pavykę nuslėpti.

Maždaug apie 2016 m. Blinkevičiūtė nusipirko sodybą Molėtų raj. prie Malkėsto ežero. Ten 2017 m. statėsi naują namą, statybos darbus atliko UAB “Astana”. Nors užsakovė buvo Blinkevičiūtė, statybų darbus derino ir prižiūrėjo būtent jos partneris Jagėla, už darbus sumokėdavo jis, pasakydavo sumą ir Vilija jam grąžindavo ją. Tiesa, liudininkai kalba, kad Jagėla galimai mėgdavo ir už to uždirbti, bet paliksiu čia jau jų poros santykių aiškinimuisi.

Štai ši sodyba nuotraukos viduryje su ilgu lieptu ir pirtimi prie ežero:

Net krepšinio aikštelė matosi, tik kad neteko girdėti apie Blinkevičiūtės pomėgį žaisti krepšinį. O Jagėla bent jau tuo metu tikrai žaisdavo, ir su įdomiais veikėjais - apie tai šiek tiek vėliau.

Turiu liudijimų net iš tų, kas buvo tiek sodyboje, tiek pirtelėje - Jagėla ten nėra tik svečias, jis ten gyvena. Saugodamiesi viešumo, į Molėtų parduotuvę jie su Vilija vyksta atskirai. Jagėla skraido į Briuselį - ten saugiau gali bendrauti su Blinkevičiūte, mažiau lietuviškų akių.

Sodybos kaimynai turėjo žinoti apie jų santykius? Žinoma, nes kaimynai savi - greta pora žinomų verslininkų ir gera Blinkevičiūtės draugė, socialdemokratė Rasa Budbergytė. Trumpas nuklydimas į šoną - Budbergytė šeimomis draugauja su savo (buvusia?) padėjėja Jolita Korzuniene, kurios (jau buvęs) vyras Žilvinas Korzun rusijoje Belgorode turi gana stambų verslą - gyvulių utilizacija užsiimančias įmones. Žmonės kalba, kad šeima galimai girdavosi, kad turi rusijos jėgos struktūrų stogą. Štai tokie Blinkevičiūtės kaimynės Budbergytės draugai.

Nafta, baltarusija, “Jozita” ir politiniai ryšiai

Jagėlai, kaip suprantu, kažkas nesiseka, jei antstoliams buvo ar yra skoloje didžiules sumas. Savo vardu šiuo metu jis jokių verslų neturi, bet mėgsta kalbėti apie naftą. Bent jau 2008-ųjų straipsnyje apie jo veiklą rašoma taip:

“Barklis oficialiai dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje “Rekolas”, kuri yra registruota Mažeikiuose. Ši Rimvydo Butos vadovaujama įmonė verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba naftos produktais. Tačiau “Rekolas” jau daugelį metų siejama su naftos produktų kontrabanda bei falsifikuotų produktų gamyba ir realizavimu.”

“Rekolas” jau likviduota, bet prie Mažeikių temos ir kelių naujesnių naftos įmonių dar grįšiu ateityje - mane ten veda Žemaitaičio apartamentų Palangoje pėdsakai. Ir hm, koks sutapimas, nes Jagėlos draugas Švinius po penkerių metų viename 15min straipsnyje minimas tokiame kontekste:

“15min.lt žiniomis, degalų tranzito schemą perkandę Lietuvos verslininkai naudojasi aukštų Lietuvos ir Baltarusijos politikų bei pareigūnų užtarimu. Teisėsaugos institucijų akiratyje ne tik Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kontroliuojama naftos perdirbimo gamykla „Baltneftchim“, bet ir Lietuvos kriminalinio pasaulio autoritetai, tarp kurių – ne kartą teistas Arūnas Pukelis, pravarde Švinius. Itin spalvingos biografijos veikėjas kaimyninėje šalyje valdo statybų verslą, tačiau jo galios ir interesai siekia kur kas toliau. Teigiama, kad būtent per Švinių derinami sprendimai, kam bus leista pradėti verslą Baltarusijoje.”

Ir dar įdomesnis sutapimas tai, kad Remigijaus Žemaitaičio kelias į politinę šlovę prasidėjo nuo 2024 m. rinkimų, kuriuose jo pagrindiniai rėmėjai apvaliomis sumomis buvo su degalinių tinklu “Jozita” susiję asmenys. Apie tai rašiau čia:

Ar yra sąsajų tarp “Jozitos” ir Šviniaus su Jagėla? Keli šaltiniai man sako, kad taip, ir labai didelių, tik įrodymų neturiu, todėl kol kas tai pavadinkime eiliniais sutapimais.

Ar šie ryšiai yra grėsmė nacionaliniam saugumui?

Tame pačiame 2008-ųjų “Kauno dienos” straipsnyje kandidatė į prezidentus Blinkevičiūtė pasakoja, kaip susipažino su Jagėla, bet neigia artimus ryšius. Iš to, kokią informaciją turiu - ji jau tuo metu melavo rinkėjams ir teisėsaugai. Įsivaizduojate, jei būtų laimėjusi prezidento rinkimus?

Dar kiti šaltiniai man sako, kad tuo metu teisėsauga buvo pradėjusi tyrimą prieš Jagėlą ir Švinių dėl įtakos darymo ministrei Blinkevičiūtei, bet kol kas tokios oficialios informacijos neradau.

Nors Jagėlos pravardė Barklis, tačiau kartais jis dar vadinamas Radiju - nes, sako, nuolat kalba, net ir tose kelionėse į Vokietiją, kur teisėsauga sulaikė su 270 tūkst. svarų (tokių kelionių buvo ne viena). O jo ilgo liežuvio dėka jo aplinkos žmonės ne kartą išgirdo apie jo įtaką socialdemokratams, vertindavo, kurie geri, kurie ne. Pvz. po JAV karių nuskendimo mūsų pelkėse istorijos, jis teigiamai atsiliepė apie Šakalienę.

Kodėl rašau su detalėmis ir kodėl visa tai svarbu?

Mūsų valdančiosios partijos viena iš svarbiausių asmenų, o dabar ir Garbės pirmininkė turi artimus ryšius su buvusiu (?) nusikalstamos gaujos veikėju. Ir apie tai jau ne kartą melavo viešai. Šis veikėjas - labai geras Šviniaus draugas, kuris, mano nuomone, stovi už Žemaitaičio (kaip jau sakiau, visus ryšius dar aprašysiu ir jums dėl to nebekils klausimų).

Taigi turime valdančiąją koaliciją, už kurios, mano nuomone, stovi buvę arba esami sėbrai. Su ryšiais baltarusijoje - ir čia jums atsakymas, kodėl Žemaitaitis nuolat kalba apie trąšas iš baltarusijos arba sankcijų naikinimą rusijai ir baltarusijai. Ir kartu čia atsakymas, kodėl socialdemokratai staiga užsigeidė nuversti vienintelį blaivaus proto gūsį visoje Vyriausybėje - Užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Nes praėjusią savaitę Budrys dar kartą pakartojo, kad neverta svarstyti baltarusiškų kalio trąšų tranzito legalizavimą per Lietuvą. O apie Nemuno aušros sąsajas su trąšų verslais jau rašiau anksčiau. Pamatysit - jei nuims Budrį, jo vietoje pastatytas klapčiukas iškart pradės kalbėti apie sankcijų baltarusiškoms trąšoms naikinimą.

Apie tai, kokius ryšius baltarusijoje turi ar turėjo Švinius - dar parašysiu, bet kol kas užteks priminti šį 15min straipsnį: “Baltarusijos slėpiniai: kas sieja Arūną Pukelį ir „Lukašenkos piniginę“.

Aš tikiuosi, kad sukandusi dantis Blinkevičiūtė pagaliau viešai pripažins tai, ko nebeįmanoma paneigti - apie artimus santykius su Gintu Jagėla. Tikiuosi, Vilija man asmeniškai padėkos - juk pagaliau galėsite nebesislėpti ir gyventi kaip žmonės, Molėtų Maximoje kartu rinktis kefyrą šaltibarščiams. O teisėsauga pagaliau galės įvertinti, ar 25+ metų besitęsiantis melas buvo ir yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Ar Vilija Blinkevičiūtė dalyvavo formuojant koaliciją? Tai šią savaitę (birželio 3 d.) patvirtino pats Žemaitaitis:

Pati Blinkevičiūtė irgi niekada kritiškai apie Žemaitaitį neatsiliepė, koalicijos formato nekritikavo, ir rasdavo, kaip pateisinti Žemaitaičio politines nesąmones:

O aš sau pagaliau turiu atsakymą į klausimą, kurį iš visų pusių girdžiu jau daugiau nei metus - kodėl socialdemokratai taip įsikandę Nemuno aušros, kad net pasiryžę kartu susideginti. Kai vakar visa tai supratau, kai susijungė visi galai, parašiau paskutinį įrašą FB, uždariau kompą (19 val. - taip anksti jo pastarosiomis savaitėmis dar nebuvau išjungęs) ir tiesiog išėjome vyno. Daug vyno, nes blaivia galva šių procesų nebenorėjau virškinti.

Juk vos vienas sprendimas dėl baltarusiškų trąšų kai kuriems verslams Lietuvoje atneštų dešimtis ar šimtus milijonų eurų pajamų. Partijų ir politikų reputacija? Kam ji rūpi, kai dauguma šių veikėjų jau ruošiasi į politinę pensiją. O kalno grynųjų namuose ar butų Palangoje ir Kanaruose juk visiems norisi. Legaliais būdais net ir per tris Seimo kadencijas tiek neužsidirbsi - o kai politika yra tik verslas, renkiesi pelningesnius būdus gauti grąžą. Žinoma, jei esi politikos primatas.

Tiesa, jei galvojate, kad pvz. baltarusiškų trąšų klausimas rūpi tik dviems iš trijų valdančiosios koalicijos partijų, tuomet paklauskite valstiečio Valiaus Ąžuolo - apie kokias trąšas jis pernai lapkričio pradžioje galimai kalbėjo Egipte “Rixos Sharm El Sheikh” viešbutyje su rusakalbiais, kai visi jau buvo gerokai įkaušę ir sėdėjo VIP ložėje prie scenos, kurios nuoma vienam vakarui kainuoja kelis tūkstančius eurų?

Paluckas, krepšinis ir baltarusija

Turbūt ir jums natūraliai kyla kitas klausimas - ar galėjo Blinkevičiūtė viena pati nulemti tokią koalicijos sudėtį? Galbūt ir negalėjo, galbūt tam turėjo ir turi palaikymą. Prisiminkime, kad favoritu tapti premjeru ji iškart įvardino Gintautą Palucką, o šis kartojo, kad jei Blinkevičiūtės nebus LSDP pirmininko rinkimuose - atsivers lyderystės vakuumas.

Ar gali būti, kad Paluckas irgi turi ryšių su švininiais? Mano nuomone - gali. Kol kas atsekiau du tokius ryšius, jei žinosite daugiau - parašykite man (karolis.zukauskas@proton.me).

Maždaug apie 2016-uosius Paluckas žaisdavo krepšinį Š. Marčiulionio krepšinio mokyklos salėse. Žinoma, ne vienas - vieno banko kvietimu, o kartu žaisdavo ir dar du įdomūs veikėjai: tas pats Blinkevičiūtės širdies draugas Gintas Jagėla ir milijonierius Nemunas Dagilis. Jau buvau girdėjęs, kad Dagilis yra artimas Šviniui žmogus, galimai rūpinasi jo verslų finansais. Dagilis ir medžioja kartu su Šviniumi - štai Skirmantas Malinauskas rodė epizodą apie 2013 m. medžioklę Lietuvoje, ir kurią transliavo rusiškas TV kanalas. Medžioklei vadovauja Švinius, joje matosi Nemunas Dagilis.

Ginklo laikyti teisės neturintis medžiotojas Švinius:

Ir Nemunas Dagilis:

Taip, kairėje ir Raimondas Šilanskas, bet šiuo atveju tai nesvarbu. Netikiu sutapimais, kad Paluckas Jagėlos ir Dagilio kompanijoje krepšinį žaidė atsitiktinai - žinoma, jis komentuos, kad tai nedraudžiama. Kaip ir man nedraudžiama šias sąsajas supakuoti į didesnį vaizdą ir pasidaryti išvadas.

Beje, medžioklės temą papildžiau penktadienį savo FB uždavęs klausimus Seimo pirmininkui socialdemokratui Juozui Olekui - ar jis yra medžiojęs su Šviniumi.

Antrasis Palucko galimas ryšys su Šviniumi - įdomesnis, per finansus.

Pamenate istoriją, kai Paluckas išlėkė iš premjero posto dėl nedeklaruotų sąsajų su verslais ir t.t.? Ten buvo toks epizodas - Paluckas buvo “pamiršęs” deklaruoti savo ryšį su bendrove “Sagerta”. Į šią įmonę kitas toje istorijoje garsiai skambėjęs verslininkas Darijus Vilčinskas pumpavo pinigus ir vadino tai “akcininko paskolomis”, nors net nebuvo akcininku. “Siena” atliko tyrimą ir nusikapstė iki paslaptingo Lietuvos multimilijonieriaus Vitoldo Tomaševskio, privačiu Boeingu keliaujančio tarp Lietuvos ir baltarusijos:

Tiesa, “Sienai” galutinai įrodyti sąsajų su Tomaševskiu nepavyko, bet pacituosiu tą tyrimą ir patys galite įvertinti:

Visgi šie duomenys neleidžia tvirtinti, kad paslaptingas turtuolis buvo susijęs su premjero įmonės finansavimu. Tiek „Uni Trading“ valdžiusi bendrovė „Amber Realty Investments“, tiek daugelis kitų jau minėtų įmonių vienaip ar kitaip susijusios su „Lewben“. O vienas „Lewben“ vadovų Justinas Klimašauskas ėjo „Uni Trading“ direktoriaus pareigas, kuomet ji dosniai maitino G. Palucko „Sagertą“.

Kas yra Vitoldas Tomaševskis galima išsamiai pasiskaityti kitame “Sienos” tyrime, bet man šiuo atveju įdomus tik vienas kampas - sąsajos su Šviniumi. Nors ir neįrodyta, bet jeigu galvosime, kad Palucko verslo finansavimo gijos veda į Tomaševskį ir baltarusiją, ar ten yra Šviniaus pėdsakų?

Dar ir kaip - vėl pacituosiu tą patį “Sienos” tyrimą, kuriame jie remiasi į tarptautinę erdvę nutekėjusiais duomenimis apie tai, su kuo Vitoldas Tomaševskis vykdavo į baltarusiją:

“Mažiausiai vieną kartą Baltarusijos sieną V.Tomaševskis kirto su A.Pukeliu. Šviniaus pravarde žinomas verslininkas, taip pat turėjęs verslo ryšių su J.Čyžu, Baltarusijos-Lietuvos sieną kirto 2011 m. birželį, automobilyje „Mercedes GL 450“. <…> Paprašytas patikslinti, ar V.Tomaševskį priskiria prie savo draugų, pašnekovas to neneigė: „Aš tikrai šituos žmones [J.Čyžą ir V.Tomaševskį] pažįstu ir tikrai žinau juos labai gerai. Ir, kaip jūs sakot, ir Vitalijus yra draugas“.

Dar vėliau paaiškėjo, kad 2008 m. Paluckas kartu su tuo pačiu Vilčinsku ir Sauliumi Skverneliu trise vyko į baltarusiją. Sako, kad žiūrėti ledo ritulio rungtynių - galbūt, bet gal jas žiūrėjo ne vieni?

Vėl viskas tik atsitiktinumai - baltarusija, Šviniaus aplinka ir krepšinis.

O ką Nemuno aušros energetikų būrelis?

Judam toliau, prie Nemuno aušros. Lakoniškai anonsuoju, ką vėlesniuose tekstuose aprašysiu, nes nespėju. Praleisiu Žemaitaitį - nes jo sąsajoms su Šviniumi ir jo aplinka aprašyti reikės ilgos paklodės. Jis šiuo metu užimtas abiejų butų Palangoje remontu arba įsirenginėjimu, o gimtadienį atšventė Turkijoje - deja, ir ten buvo tų, kurie jį fotografavo. Bet skirkim dėmesio regionams, bent jau vienam.

Naujas karštas taškas mano tyrimų žemėlapyje - Kelmė. Po mano paskelbto FB įrašo apie tai, kad Žemaitaitis Tenerifėje atostogauja Kelmės mero bute, gavau daug info - visas jūsų žinutes ir laiškus matau, sureaguosiu vėliau, čia bus ilga, bet įdomi tema. Apie tai, kaip Kelmėje lyja vėjo energetika ir butais.

Jei liūdna - pagalvokite, kad šie du veikėjai miega vienoje lovoje, tik skirtingu metu.

Kol kas be jokių vertinimų, bet tik trumpa faktų grandinėlė:

• Kelmėje dėl kyšio 2020 m. sulaikomas buvęs meras. Miestas lieka be mero.

• Ildefonsas Petkevičius, prieš pat paskelbdamas apie kandidatavimą į Kelmės merus, Tenerifėje įsigyja 0,5 mln. eur vertės butą (dabar buto vertė - bent 0,75 mln. eur).

• Tame bute kaip savo namuose atostogauja Žemaitaitis. Kai žurnalistai jo prieš kurį laiką paklausė, kieno bute jis atostogauja, jis išlemeno Booking.com ir Airbnb.com. Kažkodėl pamiršo savo draugą Ildefonsą.

• Kelmės meras man telefonu kartojo, kad jokio Žemaitaičio jo bute nėra, ir kad ten nebent jo vaikai atostogauja, bet kažkodėl pamiršo paminėti, kad kiek vėliau jo sūnus, perėmęs tėvo verslą, pats nusipirko butą Tenerifėje.

• Tapęs meru, Petkevičius itin palankus vėjo energetikai - Kelmė tampa daugiausiai vėjo jėgainių turinčiu rajonu Lietuvoje. Ir, panašu, kad ne visai legaliai - nes, kaip man sako temą išmanantys ekspertai, vėjo jėgainės Kelmės rajone pristatytos gamtiniame karkase, kur jų negalėtų būti, ir dėl to dabar keičiamas Kelmės rajono bendrasis planas.

• Kieno verslai ten kepa vėjo jėgaines? Kelios kryptis: viena - Žemaitaičio politinio krikštatėvio Pakso žento Aivaro Stumbro verslas; kita kryptis - galimai turi labai įdomių sąsajų su vienu Seimo nariu, kuris labai mėgsta energetiką.

• Kur Švinius, paklausit, jei jau viskas aplink Žemaitaitį susiję su juo? Radau. Tai, kad jis ten turi vilą ir tvenkinius, kaip ir nieko naujo. Bet štai įdomesnės sąsajos per mero šeimą. Nors ir netiesioginės, bet pamatę pavardes - viską suprasite.

• Yra ir dar viena netiesioginė sąsaja (tiesioginių sąsajų jis apskritai mažai palieka) tarp Šviniaus ir Kelmės mero - juokingiausia, kad ją radau visiškai atsitiktinai pirkdamas butų savininkų registrus Tenerifės prabangių butų komplekse, kuriame ieškojau Žemaitaičio atostogų būsto. Aprašysiu ateityje.

Aš manau, vien Kelmėje galima paskęsti kokiuose penkiuose tyrimuose. Teisėsaugos vietoje jau dabar ten siųsčiau desantą - kad nereikėtų vidurvasaryje vargti. O kelmiškiams jau laikas pagalvoti, kas galėtų būti jūsų naujasis meras - iš gaunamų žinučių kiekio suprantu, kad susivieniję žmonės galėtų rasti ir išrinkti normalų merą, o ne vėjo energetikos verslo klapčiuką.

Tiesa, nėra ten jau taip blogai toje Kelmėje - štai kaip gražiai šokti ir dainuoti moka Žemaitaitis, aušrietis Bilius ir Kelmės meras:

Tęsiant aušriečių energetikų būrelio temą. Kai paprašiau informacijos apie Artūrą Skardžių, nesitikėjau gauti tiek - atrodė, kad šis gudrus žaltys jau seniai suslėpęs galus. Ech, deja, teks dirbti. Gal ne veltui Skardžius Seime verkia prieš Generalinę prokurorę dėl mano veiklos - turbūt jaučia, kad šeštą kartą pakeisti politinės partijos jam nebepavyks:

Tiesa, jau kažkur anksčiau minėjau, kad į politiką Skardžius atėjo su ta pačia Blinkevičiūte per Naujosios Sąjungos partiją?

O ką Nemuno aušros statybininkai?

Aušriečių statybininkų būrelis irgi nemiega. Šitą nuotrauką būsiu daugiausiai kartų pernaudojęs savo tekstuose - atsiprašau, kad kartojuosi, bet kitos verslo partnerių nuotraukos neturiu:

Užvakar savo pašto šlamšto folderyje radau Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko laišką - prašo per 7 dienas paneigti krūvą mano pasakytų teiginių. Dar nesugalvojau, kaip jam atsakysiu - nusiuntęs jo nuslėpto buto jacuzzi brėžinį ar pridėjęs naujų teiginių. Jis galvoja, kad atsakė į mano klausimus ir dėl to aš tyliu, bet realiai tiesiog atplaukė didesnės žuvys ir mailių palieku vėlesniam laikui.

Apie ministro grasinimus teismais parašysiu atskirai - bus labai įdomu, kuri teisininkų kontora pasirinks purvintis rankas su juo. Nors, tiesą sakant, tą jau žinau iš kelių šaltinių, nes jie jau dirba su Nemuno aušra ir jos stumiamais vėjo energetikos projektais - manau, kažkas turėtų labai skubiai pagalvoti apie reputacijos gelbėjimo planą, nes normalūs klientai, paviešinus šias detales, turėtų išsilakstyti.

Kas nors perduokit Žuromskui, jei pats nepaskaitytų - aš puikiai žinau apie padažnėjusius susitikimus su Puchovičiaus dešiniąja ranka statybų versle - Zigmundu Pipilevič, arba “Ponu Z”, kaip aš jį buvau pavadinęs ankstesniame tekste. Kadangi būtent Pipilevič buvo atsakingas už Žuromsko namo įrengimą, žinau, kad dabar su juo derinama, kaip senomis nuotraukomis pagrįsti tai, ko nebuvo - kad namas buvo pirktas su daline apdaila. Tikiuosi, informacija apie tai, kad žadama klastoti nuotraukas, tėra žmonių išsigalvojimas? Nes čia būtų beprotybė, kai turiu visus įrodymus, kaip buvo iš tikrųjų.

Tiesa, vis dar laukiu atsakymo, kaip ir iš kur Aplinkos ministro tėvo įmonė pernai nusipirko penkis butus Vilniuje - ar šitą faktą irgi bus bandoma nuneigti teisme?

Gaila, kad šiuo metu neturiu galimybės paskirti daugiau laiko aplinkosaugos temai - ir info gavau daug, ir keletą ilgų pokalbių turėjau. Liūdna, kas vyksta Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose.

Mūsų garsiausiam Seimo statybininkui Robertui Puchovičiui pastaruoju metu sunku - panašu, kad labai trūksta apyvartinių lėšų. Būtų įdomu sužinoti iš paties Seimo nario, ar tiesa, ką kalba mano šaltiniai:

• Ar tikrai už darbą Zigmundui Pipilevič atsiskaityta iš jo gerokai brangiau nei rinkos kaina nuperkant jo sklypą Dobrovolėje? Kuriame pats Pipilevič ketino statytis namą, bet kai pradėjau viešinti visą informaciją, jis nusprendė pasitraukti iš Puchovičiaus verslų.

• Jei tai tiesa - kur čia logika Puchovičiaus verslams, kurie patys šiuo metu pardavinėja sklypus, galimai gerokai brangiau rinkos vertės pirkti sklypą iš savo samdomo darbuotojo? Beje, kodėl visi žmonės, susiję su Puchovičiaus verslais, turi tokią spalvingą praeitį? Kalbu apie jo sklypus šiuo metu pardavinėjantį NT agentą Mareką.

• Ar tiesa, kad Pipilevič savo butą Pilaitėje, Pajaujos gatvėje, jau keletą metų nelegaliai nuomoja ukrainiečiams statybininkams, kurie dirba Puchovičiaus statybose? Ir ar tiesa, kad ukrainiečiai jau kuris laikas negauna atlygio iš Puchovičiaus įmonių, todėl negali sumokėti už nuomą tam pačiam Puchovičiaus darbuotojui Pipilevič?

Gal tokie sprendimai gimė po to, kai Puchovičius Vingio parke pasivaikščiojo su mokesčių ir finansų ekspertu?

Vienas klausimas Žemaitaičiui

Jei kas iš žurnalistų būsite Seime, gal galite Žemaitaičiui užduoti vieną klausimą - nuo kada jis pažįsta Arūną Pukelį-Švinių ir kaip apibūdintų jų santykius?

Tik tiek, ačiū.

Išvados?

Atrodė, kad panašūs laikai jau senokai praėjo:

Su sąlyga, kad čia nėra sapnas ar serialas, pabandykime atsitraukę įsivertinti, koks vaizdas išryškėjo šioje dėlionėje.

Vienas Šviniaus draugas su Palucku kartu žaidė krepšinį, kitas - galimai prisidėjo prie jo verslo finansavimo.

Premjero Palucko krikštamotė Blinkevičiūtė gyvena kartu su vienu iš šių Šviniaus draugų, buvusiu Palucko krepšinio partneriu.

Koalicijos svarbiausias partneris Žemaitaitis nuolat susitinka su Šviniui artimais verslininkais (juos dar aprašysiu). Netyčia Palangoje pasimato ir su Šūdmaišiu, netyčia keturis kartus per dieną apsilanko Pirožniko pirtelėje.

Medžioklėje derinami ne tik verslo reikalai, bet ir valstybės institucijų postai - Aplinkos ministerija tampa panašesnė į gaują, ne į valstybės instituciją.

Kelmėje lyja butais iš Tenerifėje, o vėliau ir vėjo energetikos parkais. Ten, kur jų negalima statyti.

Vienas Seimo narys darbo metu derina statybas, kitas - vysto vėjo jėgaines. Abu priima sprendimus dėl jiems svarbaus verslo reglamentavimo.

Koalicija daro nesąmones, bet socdemai ir aušriečiai laikosi įsikibę vieni kitų - kai matai, kad partija dega, kas gali būti svarbiau, kad ją aukotum? Pasirodo, gali - santykiai ir iškeltos užduotys.

Galiausiai visur šmėžuoja baltarusija. Daug kur - dar ir rusija.

Atsiprašau, bet JOMAJO, AR JŪS JUOKAUJAT?

Ir čia nėra kalba tik apie šią Seimo kadenciją. Tos pačios pavardės, tie patys ryšiai velkasi jau ketvirtį amžiaus. Pasikeitė partijų pavadinimai, vietoje dujų atsirado atsinaujinanti energetika, vietoje treningų - kostiumai. Bet užsakovai ir pilkieji kardinolai, pasirodo, liko tie patys.

Blogiausia, kad čia tik koks penktadalis visos informacijos, kurią turiu. Jei dabar atrodo blogai - patikėkit, yra dar blogiau.

Kad neužbaigčiau teksto liūdnai, pasidžiaugsiu - laimei, šalyje turime drąsių politikų, kurie nieko neslepia ir išdrįsta pasakyti tikrąją tiesą:

Užtruks, bet toliau dvi kryptys - viską aprašyti čia, Substacke, ir atskirai blokais atiduoti visą medžiagą teisėsaugai. Turėtume normalų prezidentą, eičiau tiesiu taikymu pas jį, bet ką čia gaiši laiką.

Ačiū, kad įveikėte tekstą - tikiuosi, vakaro labai nesugadinau.

Papildau: penktadienį LRT “Laba diena, Lietuva” per kelias minutes apibendrinau visą informaciją:

Ir ačiū remiantiems - realiai jūsų dėka aš galiu nesukti galvos dėl kitų darbinių veiklų, pastarosiomis dienomis prie šių temų sėdžiu bent po 12 valandų - nes įdomu ir prasminga. Greta to suspėju tik prie Blue/Yellow veiklos prisidėti, ir tai, jaučiu, kad per mažai - ta proga pasukite 1482 ir paaukokite Ukrainai 5 eurus (dar geriau - užsisakykite reguliarią prenumeratą po 5 eur/mėn. - gausite SMS paskambinę 1482).

Paremti mano veiklą arba papildyti vyno atsargas galite čia:

Arba prenumeruodami mokamą Substacko versiją:

Prenumeruoti

Jei turite aktualios informacijos: karolis.zukauskas@proton.me. Ačiū visiems tiems, kurie dalinasi informacija. Kiek daug žmonių, kuriems ne dzin, kas vyksta Lietuvoje!

Praėjus ketvirčiui amžiaus vienas iš šių trijų veikėjų išspirtas iš Lietuvos dėl grėsmės nacionaliniam saugumui - Borisovas neteko ir pilietybės, ir teisės gyventi Lietuvoje. Kiti du, tapę milijonieriais, mano galva, savo ryšiais toliau bando daryti didelę įtaką mūsų politikams. O kai kada ir labai sėkmingai.

Kai praėjusią savaitę savo FB paskelbiau, kad Remigijus Žemaitaitis Kanaruose atostogauja Kelmės mero Ildefonso Petkevičiaus šeimos bute, gavau nemažai klausimų - o kas čia blogo. Žadėjau aprašyti viską dėl to Tenerifės buto, bet supratau, kad pirmiausia reikia pradėti iš toliau - kad suprastumėte galimas sąsajas ir galimas problemas. O problemų gali būti labai daug - politinė korupcija, prekyba poveikiu ir galiausiai man viskas susiveda į rimtą klausimą - ar tai nekelia grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui?

Nukirsim galvą išsikvėpiančiam Žemaitaičio drakoniukui - atsiras kita galva. Nes visada atsiranda: Paksas, Uspaskichas, Žemaitaitis, Vėgėlė ir t.t. Todėl laikas pagalvoti ir apie priežastis, kodėl tokie drakoniukai užauga. Arba tiksliau - kas už jų stovi, kas juos maitina ir augina. Nes net besikeičiant drakoniukų galvoms, kai kurie už jų stovintys veidai išlieka tie patys.

Papildau: Gavau ne vieną prašymą dėl audio versijos, pabandau su ja, kol kas be normalaus mikrofono. Audio gali klausytis mano Substack rėmėjai, jais galite tapti čia:

Prenumeruoti

Detalė po detalės atvedė čia

Kai sausį gavau tą pirmąją Šūdmaišio nuotrauką, nežinojau nei jo, nei kitų aplink Žemaitaitį besisukančių veikėjų. Bet tada jau po truputį pradėjo ryškėti paveikslas, dėl to parašiau apie tai tekstą - “Ar Žemaitaitis - nusikalstamo pasaulio statytinis valdžioje?”.

Šviniaus tuo metu horizonte dar nesimatė. Bet nuo to laiko vis pildėsi sąrašas veikėjų, su kuriais viešai ar paslapčia vis susitinka Žemaitaitis. Prieš porą mėnesių pradėjau tokią seriją jiems visiems aprašyti - “Žemaitaitis ir visi jo vyrai”. Bet po pirmo teksto užklimpau informacijos kiekyje, nes jos atkeliaudavo vis daugiau.

Pradžioje buvo tik spėjimai, vėliau atskiri šaltiniai be įrodymų, bet kuo toliau, tuo labiau tvirtėja mano nuomonė: Švinius galimai yra tas pilkasis kardinolas, kuris prisidėjo arba buvo pagrindinis architektas kuriant Žemaitaičio politinės karjeros šuolį, Nemuno aušros atsiradimą ir jų politinę darbotvarkę. Rašau su “galimai” - nenoriu gaišti laiko teismams. Bet nuomonę, tikiuosi, jūs patys susidarysite iš mano pateiktos medžiagos.

Visokie puchovičiai, žuromskai ir adomavičiai šiame kontekste atrodo tik smulkūs kišenvagiai - nes Nemuno aušros makro tikslai didesni, nei prasimušti keletą leidimų statyboms. Ypač matant, į kokias valstybes veda tų veikėjų, kurie galimai stovi už Nemuno aušros sukūrimo ir finansavimo, ryšiai. Bent jau man viskas labai gražiai susijungė - visi Žemaitaičio rėkimai pas Janutienę apie sankcijų naikinimą, trąšas ar grynųjų pinigų kartelės pakėlimą. Žmogus tiesiog atsakingai daro jam paskirtą darbą.

Tiesa, neatmesčiau, kad šalia Šviniaus svarbus veikėjas Nemuno aušros kontekste yra ir vienas turtingiausių asmenų Lietuvoje, tais 2002-aisiais irgi skridęs į Maskvą - Tautvydas Barštys. Ir net atsistatydinimu galiausiai pasibaigusi Gintauto Palucko žvejyba pas Barštį nebeatrodo kaip sutapimas, ypač matant kai kurias pavardes. O kur dar medžioklė - juk medžioja ne tik Švinius, Barštys ir Žemaitaitis, bet ir visi tie veikėjai aplink jį. Bet apie tai vėliau.

Švinių daugelis tikriausiai prisimenate iš Skirmanto Malinausko video serijos ir jo teisinės kovos. Bet nuo to jau praėjo keleri metai, be to, mane domina vienas konkretus kampas - Šviniaus sąsajos su politikais ir institucijomis. Todėl porą tekstų paskirsiu priminimui arba supažindinimui, kokią įtaką Lietuvos politikams ir institucijoms turėjo ir turi Arūnas Pukelis-Švinius. Tarp jų ir ryšį su Žemaitaičiu. O po to jau aprašysiu visus veikėjus, kurie susitikinėja su Žemaitaičiu, ir kodėl tas Kelmės mero butas nėra tokia smulkmena. Nes net ir su Kelmės meru, deja, radau netiesioginių Šviniaus ryšių.

Teko nemažai pasiknisti, kol per du tekstus sudėliojau visą aprašytą 30 metų chronologiją. Bus labai išsamu - kad būtų viskas visiems aišku. Nes tikrai pamiršome arba net nežinojome dalies faktų.

Prenumeruoti

1995-ieji: Švinius, Andrikis ir Brazauskas

Kaip Švinius nuo 1991-ųjų tapo nusikalstamos “švininių” gaujos Tauragėje lyderiu ir kokia veikla ta grupuotė užsiėmė - nesiplėsiu, tipiški to laikmečio gaujų reikalai: nuo kontrabandos, plėšimų, reketo iki keršto saviems ar nepaklususiems.

Bet pirmas epizodas, kurį randu apie Šviniaus santykius su politikais - 1995 m. “Lietuvos rytas” paskelbia publikaciją ir paviešina teisėsaugos surinktus Šviniaus pokalbius su įvairiais pareigūnais. To straipsnio neturiu, bet 2008 m. “Lietuvos rytas” apie šį periodą rašo taip:

“A. Pukelio asmenybė – neeilinė. Jis ne kartą gyrėsi, kad Tauragėje tvarkosi kaip savo kieme. Jam esą paklūsta ir politikai, ir teisėtvarkos pareigūnai.

Šį tauragiškį geri santykiai siejo ir su buvusiu prezidento patarėju, dabar advokatu Rimu Andrikiu. Jis tauragiškį gina ir šioje byloje.

Prieš 13 metų dėl pernelyg draugiškų santykių su Tauragės reketininkų lyderiu Šviniumi tuometiniam prezidento Algirdo Brazausko patarėjui valstybės ir teisės klausimais net teko paaukoti postą.

Trauktis iš einamų pareigų teko, kai „Lietuvos rytas“ paviešino slaptai įrašytus A. Pukelio pokalbius su įvairiais pareigūnais, tarp jų – ir su R. Andrikiu. Šiuose pokalbiuose A. Pukelis prezidento patarėją vadino Rimuku.

Nors R. Andrikis nuolat savo pašnekovą įspėdavo, kad jo telefono pokalbių klausomasi, tauragiškis kalbėjo gana atvirai. Švinius vis siūlė R. Andrikiui atidaryti sąskaitą, į kurią galėtų nuolat pervesti pinigus.”

Štai taip - būdamas vos 26-27 metų, Švinius jau turėjo gerus ryšius su prezidento patarėju, siekė prieigos prie Brazausko, ir Andrikio prašė atsidaryti sąskaitą pavedimams (dovanėlėms?).

Laikai buvo kitokie, nei dabar - Andrikiui teko atsistatydinti iš prezidento patarėjų. Dabar aušriečių iš postų neišverčia jokia informacija - sėdės, kol ateis teisėsauga.

O pats Švinius, nors ir buvo daug kartų teistas, dar daugiau kartų išvengė atsakomybės ir bausmių. Žmonės kalba ir žiniasklaida rašo, kad jam galimai padėdavo ryšiai teisėsaugoje. Ar jie išlikę iki šiol - čia sunkesnis klausimas, bet dalį tokių ryšių aptarsime, nes jie svarbūs Žemaitaičio kontekste.

Tiesa, Rimo Andrikio nepamirškite - šis advokatas 90-ųjų pradžioje gynė teisiamus KGB veikėjus, vėliau per apkaltą gynė Paksą, su juo buvo patekęs į Seimą vienai kadencijai. Turbūt nieko keisto, kad vėliau Andrikis teismuose gynė ir tą patį Švinių. O šiuo metu jis generuoja tokį politinį turinį, kuris tiktų OpTV laidelėms (ir tinka).

2000-ieji: 1,5 mln. litų grynaisiais ir Pinskus

2000 m. lapkritį Švinius vėl šovė į žiniasklaidos dėmesį, kai Vokietijos policininkai jo automobilyje rado per 270 tūkst. D. Britanijos svarų sterlingų grynaisiais pinigais (apie 1,5 mln. litų). Su juo automobilyje važiavo dar du sėbrai.

Žiniasklaidoje plito versija, kad pinigai buvo uždirbti iš D.Britanijoje parduotos cigarečių kontrabandos. Bandant pagrįsti grynųjų kilmę, buvo suklastotos Lietuvos muitinės deklaracijos - už šį dokumentų klastojimą A.Pukelis-Švinius 2004-aisiais buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Gavęs beveik 2 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paleistas lygtinai - išsisuko tik 3 mėn. praleidęs Vokietijos kalėjime.

Šioje byloje buvo minimas ir Jonas Pinskus, dabartinės Širvintų merės Živilės Pinskuvienės vyras.

Vokietijos pareigūnai paliudijo, o jų informaciją 2005 m. publikavo “Lietuvos rytas” - tuometinis darbietis Pinskus buvo susijęs su bandymu Anglijoje įsteigti įmones - spėjama, kad juodų pinigų legalizavimui. Pats Pinskus tokius įtarimus neigė, bet 2021 m. “Siena” gavo įrodymus su paties Pinskaus parašu. Beje, atskiras “Sienos” tyrimas rodo ir Pinskaus ryšius su rusija.

Yra būrelis pavardžių, kurios Lietuvos politikoje sukasi 20-25 metus, ir jų geopolitinė orientacija nesikeičia.

2002-ieji: skrydžiai į Maskvą su Borisovu ir Barščiu

Keliaukime į paksiados periodą, nuo ko ir pradėjau šį tekstą.

Rolandas Paksas 2001 m. birželį vėl padarė tai, ką mokėjo geriausiai - antrą kartą atsistatydino iš premjero pareigų. 2002 m. kovą sukūrė populistinę liberaldemokratų partiją, o jau po poros mėnesių, gegužės 31 d., partijos oficialiai iškeliamas kandidatu į prezidentus.

Ir tepraėjus tik 10 dienų, birželio 10-ąją, Borisovas, Barštys ir Švinius vos dienai nuskrido į Maskvą. Praėjus dar savaitei - birželio 18-ąją - prezidentas putinas savo dekretu Borisovui suteikia rusijos pilietybę. Vėliau tai taps apkaltos proceso dalimi - nes Borisovas prarado Lietuvos pilietybę, o ją jam išimties tvarka sugrąžino prezidentas Paksas.

Ką Borisovas Maskvoje pažadėjo už rusijos pilietybės gavimą?

Kas nepamena arba nežino, trumpai apie Jurijų Borisovą.

Jis - rusas, į Lietuvą atsikėlęs dar 1962 m., buvo sovietų armijos karininkas. Po Nepriklausomybės atkūrimo dirbo aviacijos įmonėje “Aviabaltika”, tapo jos vadovu, savininku ir milijonieriumi. Įstojo į Pakso naujai sukurtą partiją, o Paksą prezidento rinkimuose oficialiai parėmė įspūdinga tam laikotarpiui suma - 1 milijonu litų. Tuo metu rinkimai veikė laukinių vakarų sąlygomis, ribojimų politikų rėmimui nebuvo. Tiesa, jau išslaptinus visą apkaltos medžiagą, žiniasklaidoje buvo žinių, kad realiai Borisovas Paksui grynaisiais sumokėjo daug daugiau - 1,105 mln. dolerių, ir tikėjosi bent dvigubos grąžos. Grynieji ir politika - labai dažnai šalia.

Kitaip tariant, buvo akivaizdu, kad Borisovas už milijoną litų nusipirko sau politiką.

Paksas po Lietuvą skraidė Borisovo sraigtasparniu, Borisovas su rusais derino Pakso komunikaciją (net ir jam tapus prezidentu), neabejoju, kad taip atsirado ir lemtingas rusiškų juodųjų viešųjų ryšių žingsnis - likus trims dienoms iki antrojo rinkimų turo, “Vakaro žiniose” atsiranda straipsnis, keliantis nepasitikėjimą bankų sistema, o šį straipsnį apmoka Borisovas. Apskritai verta prisiminti, koks buvo garsusis rusų Paksui parengtas “Strekoza” planas - dalis siūlytų veiksmų kažką primena ir šiandien.

Beje, labai įdomus a. a. Aurelijaus Katkevičiaus interviu Delfi apie tai, kaip jis iš vyro su ašara akyje turėjo sukurti geležinio kumščio lyderio įvaizdį Paksui.

Borisovo pinigais atspausdinamas kosminis “Vakaro žinių” tiražas - 350 tūkst., ir išplatinamas visoje Lietuvoje. Pradeda kilti panika dėl bankų - tauta ieško gelbėtoju apsimetusio Pakso griežtos rankos.

Po trijų dienų visų šokui Paksas tampa prezidentu. Pamenu tą naktį labai gerai - kitą rytą su kitais pirmakursiais politologijos kursiokais į egzaminą ėjome nemiegoję ir pikti.

Neilgai trukus prasidėjo ir protestai - būdami studentai, dalyvavome tualetinio popieriaus mėtyme prie prezidentūros (tualetinis popierius neatsitiktinai - Paksas turėjo tokią būrėją Lolišvili, kuri burdama įsukdavo žmogų į WC popierių). Archyve turiu išsisaugojęs vieną tų pačių “Vakaro žinių” straipsnį (2003 04 14), kur pakliuvau į protestuojančiųjų nuotrauką (tas dešinėje juoda striuke dedantis popierių ant Pakso politinio karsto):

Kokia likimo ironija - kažkada gerojoje pusėje buvęs Artūras Zuokas dabar mieliau draugauja su Pakso politikos tęsėju Žemaitaičiu nei su blaiviu protu ar Lietuvos interesais.

Rašydamas prisiminiau, kad su Paksu net vieną gyvą kontaktą turėjau - vadovaudamas Lietuvos jaunųjų Europos federalistų organizacijai dalyvavau kažkokiame renginyje 2003 ar 2004 metais oro uoste (Paksas gal iš Briuselio grįžo?) ir pakišau jam plakatą apie referendumą dėl stojimo į ES - pamenu, kad Paksas tekstu neapsidžiaugė (aš vėl tas dešinėje):

Bet stojimo į Europos Sąjungą Paksas savo pareigose nesulaukė.

2003 m. spalio 30 d. į Seimą atnešama garsioji VSD pažyma, kurioje buvo teigiama, kad šalies prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių grupuočių ir kelia grėsmę šalies saugumui. Prasidėjo apkaltos procesas, bet Paksas vis tiek suspėjo Borisovą paskirti savo patarėju:

O to nebeatlaikė net ištikimiausi Pakso kolegos - prasidėjo griuvimas, apkalta, Paksas 2004 m. balandžio 6 d. lekia į politines kapines, Borisovas praranda ir pilietybę, ir leidimą gyventi Lietuvoje - dabar sėdi rusijoje. Bet jo pagirios Lietuvoje dar tęsiasi - institucijos jau dešimtmetį bando išardyti po jo vilos sklypu Trakų rajone įrengtą 300 m ilgio požeminę (!) šaudyklą.

Tai štai su tokiu asmeniu 2002 m. į Maskvą keliauja jau tada savo darbais pagarsėjęs Švinius ir Barštys, vystęs grūdų ir paukštyno verslų prekybą ir rusijoje. Vizito tikslų mes nesužinosime, bet bendras vaizdas labai iškalbingas - Šviniui, panašu, santykiai su politikais rūpėjo jau senokai. Ir su rusija draugavo.

O kandidatas Paksas tuo metu nebuvo atsarginių kategorijos politikas - nors pirmaisiais mėnesiais jo reitingai nebuvo aukšti ir aiškus rinkimų favoritas buvo pareigas einantis Valdas Adamkus, bet tikrai ne kokio Mindaugo Puidoko lygio, kurį galėtum nupirkti už tris saulėgrąžas. Vadinasi, Švinius irgi turėjo ką pasiūlyti, jei buvo prileistas taip arti Pakso artimiausios komandos.

Tautvydas Barštys neatsiliko - ne tik finansiškai rėmė Pakso kampaniją, bet, kaip rašo tuometinė žiniasklaida, bandė daryti įtaką tarpininkaujant Kauno nusikalstamam pasauliui ir keičiant jėgos struktūrų vadovus. Ar čia tokios užduotys Maskvoje buvo gautos - to, matyt, nesužinosim.

Beje, gal kas visoje apkaltos istorijoje atsimenate šioje nuotraukoje prie Barščio ir Pakso matomą Renatą Smailytę? Odontologijos klinikos savininkė, pravarde “kava ir brendis”, minima VSD pažymose ir turėjusi ryšių su nusikalstamu pasauliu ir rusais, savotiška reikalų derintoja. Ji niekur nedingo, sprendžiant iš soc. tinklų - draugauja ir su Barščiu, ir su Šviniumi, ir su Uspaskicho ex Blažyte.

Ir dar koks sutapimas - Smailytė lankosi žirgyne pas Barštį labai panašiu laiku, kaip ir tuometinis premjeras Paluckas. Pastarasis pripažino pas Barštį žirgyne lankęsis 2025 m. balandžio 22 d. Smailytė po poros dienų pasitalpina video (kairėje ir viduryje) iš žvejybos su Barščiu prie to paties tvenkio, kuriame dar po mėnesio žvejojo jau pats Paluckas (dešinėje):

Kai kurios draugystės, matyt, amžinos. O prie Palucko dar sugrįšime.

O jau po apkaltos žiniasklaida daugiau pasigilino į Barščio įtaką Paksui. Štai “Kauno diena” rašė:

Kauno dienos surinkti faktai rodo, kad T.Barštys - įtakingas verslininkas, turintis ryšių tarp politikų, sportininkų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Kai kurie jo giminaičiai priklausė net nusikalstamoms grupuotėms. <…>

T.Barštys rinkimų kampanijos metu nuolat būdavo šalia R.Pakso ir jo partijos narių. Paaiškėjus, kad R.Paksas tapo Prezidentu, kaunietis buvo vienas pirmųjų, R.Paksą sveikinusių su pergale. T.Barštys mielai bendrauja ir su nusikalstamų struktūrų bei valdžios atstovų tarpininke vadinama stomatologe Renata Smailyte.

Beje, šiame straipsnyje yra ne tik Smailytės, bet ir Kazio Starkevičiaus pavardė - įdomu skaityti šių dienų kontekste, kai Starkevičius teisiamas už kyšio paėmimą.

Kas siejo Barštį ir Smailytę, galite pabandyti atspėti iš jo paties atsakymo 2004 metais:

T. Barštys taip pat patikino žurnalistus netvarkęs “intymių reikalų” su R. Smailyte. Tačiau į klausimą, ar tvarkęs dalykinius, finansinius reikalus, T. Barštys atsakė klausimu: “Kokie gali būti su moterimi finansiniai reikalai?”. Paprašytas apsispręsti, kokias temas jie vis dėlto svarstė - intymias ar dalykines, T. Barštys galiausiai pareiškė nežinąs ir negalįs sakyti.

2008-ųjų smulkmena - išspirtas vicemeras

Labai trumpai apie 2008-uosius, kai Švinius smurtavo prieš Tauragės vicemerą, nes šis per greitai aplenkė jį žvyrkelyje - visame kontekste tai smulki ir juokinga istorija. Įdomu gal tik tai, kad tas vicemeras, nors būdamas auka šioje istorijoje, iškart neteko pareigų - vietiniai kalba, kad Švinius tokią galią turėjo Tauragės politikams.

Ir čia tik maža dalis Šviniaus santykių su politikais - toliau tik rimčiau. Medžioklė, žvejyba, baltarusija, verslo partnerių partneriai rusai ir visi tie draugai, kurie dabar reguliariai susitinka su Remigijumi Žemaitaičiu. O iki jo dar net nepriėjau.

Beje, Žemaitaitis politinę karjerą pradėjo būtent panašiu laikotarpiu, kuriuo užbaigiu šį tekstą - 2007-2009 m. jis buvo tuometinio Vilniaus mero Juozo Imbraso patarėju. Ir daugelis jau pamiršo istoriją, kaip Žemaitaitis su Imbrasu iš savo politinio kolegos nusipirko du sklypus netoli Laurų kvartalo Neries pakrantėje ir susitvarkė reikalus taip, kad vandenviečių apsaugos zonoje būtų galima pasistatyti namus. Viename jų Žemaitaitis šiuo metu ir gyvena. Mano nuomone, čia kvepia dar viena Žemaitaičio afera, tik iki galo neištirta.

O Juozas Imbrasas - Pakso žmogus, todėl Paksą galima vadinti Žemaitaičio politiniu krikštatėviu.

Pasirodo, su politiniu krikštu buvo perimti ir kai kurie ryšiai.

Pratęsiu kitame tekste - ačiū, kad skaitote tokius ilgus ir išsamius.

Jeigu norit pastatyti alaus ar prisidėti, galite ir taip:

O jei turite man įdomios informacijos - parašykite karolis.zukauskas@proton.me. Konfidencialumą visada garantuoju.

Read more

Nepamenu, pas ką internete radau šią puikią kūrybą apie globėjišką baltarusiją mūsų prorusiškiems veikėjams - prisipažinkit, papildysiu tekste.

Suprantu, kad Vėgėlė iš anksto ruošiasi - planuoja perimti politiškai ir teisiškai lavonėjančio Žemaitaičio balsus, todėl bijodamas, kad gaus iš manęs tiek pat dėmesio, kiek dabar gauna Nemuno aušra, vis reguliariai bando mane šmeižti. Galvoja, gal pavyks išgąsdinti ar sumenkinti - nes supranta, kad veikdamas panašiais metodais, kaip Žemaitaitis, ir keldamas tuos pačius prorusiškus tikslus, jis tikrai neliks be tyrimų.

Bet viskam yra ribos, gal jau laikas nebeduoti durniui kelio. Vėgėlė jau ketverius metus reguliariai įvairiose laidelėse kartoja tikrų tikriausią melą ir šmeižtą apie mane - neva aš kuriu botų fermas, neva jas siundau prieš lietuviškų politikų ir t.t. Vakar Žinių radijuje kalbėdamas apie naują iniciatyvą dėl dezinformacijos (oi bijo jis griežtesnio dezinformacijos įstatymo, nes supranta, kad pats galėtų nuo jo nukentėti), jis vėl paleido tą pačią savo tiradą. Per tuos ketverius metus sugaudžiau tik kelis video įrašus, kur jis mane šmeižia, neabejoju, kad jų yra ir daugiau. Sudėjau trumpas ištraukas iš vakar ir iš kelių ankstesnių jo pasisakymų apie mane:

Suprantu, kad Vėgėlę slegia didelė įtampa - žlugus Žemaitaičiui, jam teks nešti kremliaus kryželį Lietuvoje - kautis dėl sankcijų rusijai panaikinimo, kovoti už baltarusiškas trąšas, stabdyti poligonų plėtrą ir t.t. Bet čia jau ne mano problemos - būdamas teisininku jis puikiai supranta, kur yra faktai, jis žino, kas yra botų fermos, kaip jos veikia. Naudoja tą pačią kortą, kaip Janutienė ir Žemaitaitis prieš mane - neva esu kažkokių juodųjų viešųjų ryšių atstovas. Jie žino, kad tokie kaltinimai duona iš komunikacijos valgančiam žmogui gali stipriai kenkti, todėl taip ir atakuoja.

Aš ir juodieji viešieji ryšiai? Nebesvaikit.

Botai ir troliai, arba kodėl Vėgėlė yra tiesiog kvailas

Trumpas paaiškinimas apie šitą kuriamą legendą, kurią Vėgėlė taip įsikandęs.

Kai prasidėjo rusijos invazija į Ukrainą, aš savo Facebooke nuo pirmos dienos pradėjau rašyti, kaip mes visi vietoje panikos energiją galime nukreipti pagalbai Ukrainai. Pats pirmas įrašas buvo toks, ilgas tekstas matosi paspaudus šią nuorodą:

Ir nuo tos dienos kelis mėnesius beveik kasdien rašiau apie tai - viešindamas kitų geras iniciatyvas arba siūlydamas, ką mes dar galime padaryti. Ko tik nesiūliau - ir pas Zacharovą ar kitas rusiškas šiukšles komentuoti, ir po Maskvos restoranais Google žemėlapiuose palikti komentarus, taip pat ten skelbti, kad rusiški bankai bankrutuoja (į ką vėliau sureagavo pats Maskvos meras). Vėliau kviečiau siuntinėti žinutes eiliniams rusams - tuo metu dar tikėjomės, kad ta tauta dar turi kažkiek savigarbos, ir sužinojusi tiesą gali masiškai išeiti į gatves - tas neįvyko. Kitaip tariant, kviečiau būti tais geraisiais troliais internete, kurie ukrainiečiams padeda informacinėje kovoje su rusija. Vėgėlė puikiai žino skirtumą tarp trolių ir botų, jų veikimą, kas teisėta, kas ne, todėl tas jo šmeižtas jam turi atsirūgti.

Žiniasklaida irgi puikiai suprato skirtumą tarp botų ir trolių - rašė apie mano trolių fabriką, tai yra visų FB sekėjų indėlį kovojant prieš rusijos dezinformaciją:

Vėgėlė to nenori suprasti iki šiol.

Ukrainiečiai prašo trolių pagalbos

Po poros savaičių nuo tokių mano veiksmų pradžios, per bendrus pažįstamus mane susirado ukrainiečiai, kurie paprašė pagalbos - jiems reikėjo rusiškų soc. tinklų profilių, kad jais naudodamiesi jie galėtų skleisti tiesą apie “specialiąją karinę operaciją” pačioje rusijoje. Todėl iškart paskelbiau savo FB kvietimą žmonėms - arba siųskite savo nenaudojamus Vkontakte ir Odnoklassniki profilius (buvo ir tokių), arba padėkite juos sukurti ir atsiųskite man - aš perduosiu ukrainiečiams. Pamatęs, kad jų galima nusipirkti, paleidau specialiai tam skirtą Contribee puslapį ir paraginau aukoti per jį:

Jūs per kelias savaites paaukojot tūkstančius, aš už tuos pinigus ukrainiečiams pirkau ir siunčiau tūkstančius Vkontakte ir Odnoklassniki profilių. Ir tai nebuvo botai - ukrainiečiai kiekvieną tą profilį rankomis naudodavo - įsilogindavo, iš jų rašydavo įrašus, gaudavo banus per 1-2 dienas. Todėl profilių reikėjo daug - tada dar nebuvo nei dirbtinio intelekto, nei tokių automatizuotų botų fermų, kokios yra dabar.

Ruskiai mane už tai apdovanojo - vienoje svetainėje įtraukė į kovotojų prieš rusiją sąrašą:

Tokia pagalba ukrainiečiams tęsėsi kelis mėnesius, kol jie suprato, kad beprasmiška bandyti eilinius rusus įtikinti, kokią nesąmonę putinas daro. Tuo metu spalį, kai antivakserių ir Vėgėlės rinkimų štabo kompanija, pasivadinusi “Sveikatos teisės institutu”, mane padavė į teismą, nusprendžiau, kad savo sukurtą Contribee puslapį konvertuosiu į propagandos ir dezinformacijos analizę, ir pakviečiau norinčius prisidėti. Jeigu paskaitysite mano FB tekstą, kur apie tai rašiau, nerasite nė žodžio tokių kliedesių, ką nuolat kartoja Vėgėlė - kad aš nusprendžiau kažkokius botus (kurių nekūriau) nukreipti į Lietuvos soc. tinklus prieš politikus.

Trumpa ištrauka:

Visos tokios kovos yra smagios, kai žinai, kad už gerus dalykus, bet suvalgo nemažai laiko, energijos ir nervų. Svarsčiau - stabdyti visa tai, nes visi tie teismai man beprasmiai atrodo (o realiai ir yra), ar priešingai, jei jau kovoti, tai daryti tą rimčiau ir nuosekliau.

Pasirinkau antrą variantą, nes žinau, kad su pirmuoju vis tiek ilgai neištverčiau tyloje.

Tuo labiau, kad po pusmečio darbus tęsiu kitose srityse nei savivaldybė, tai čia gera proga pradėti pereinamąjį laikotarpį.

Todėl vietoje stabdymo to sukurto ir apmirusio Contribee puslapio, aš jį pakeičiu nuo kovos Ukrainoje į kovą Lietuvoje, tik su tuo pačiu - su propaganda.

Vėgėlė yra labai prastas teisininkas (ir dar prastesnis politikas), jei šiose eilutėse įskaitė kažką apie botus ar jų siundymą prieš tokius prorusiškus veikėjus kaip jis pats. Neabejoju, kad jis tai supranta, bet nepaisant to tyčia skleidžia šmeižtą prieš mane.

Man reikia teisininkų - anyone?

Laimėjau teismus prieš Sveikatos teisės institutą (tris instancijas), laimėjau prieš Gariūnų turgų (dvi instancijas), matyt, laikas į šią eilę pastatyti ir Vėgėlę. Aš nesu teisininkas, bet bendras teisinis suvokimas man leidžia spėti, kad neturėtų būti sunku įrodyti Vėgėlės šmeižtą ir tyčinį melą.

Specialiai išsamiau surašiau visą kontekstą, kad būtų aišku, apie ką bus teisinė kova. Vėgėlė meluoja, kad aš kūriau botų fermas ir SIM kortelių spiečius, kad pats apie tai viešai pripažinau, kad tuos botus nukreipiau prieš lietuviškus politikus ir t.t. Tai yra tiesmukas kaltinimas darant nusikalstamą veiklą - laikas jam atsakyti už savo šmeižtą.

Jeigu atsirastų teisininkas ar teisininkų komanda, kurie norėtų užsiimti su šia byla prieš atgimstantį tautos gelbėtoją ir neįvykusį Teisingumo ministrą - parašykite man per FB arba karolis.zukauskas (at) gmail.com. Pradžiai laukčiau teisinio įvertinimo dėl tokios bylos perspektyvos ir galimos trukmės. Žinoma, darbas ne už ačiū - Vėgėlė galės apmokėti visas mano teisines išlaidas.

Žinoma, Vėgėlei gal dar likusios nuoskaudos ir po to karto, kai 2024 m. pabaigoje susikūręs netikrą Širinskienės el. paštą įviliojau jį į susitikimą su pasiūlymu spjauti į Karbauskį ir už tai gauti Teisingumo ministro postą. Negavo jis tais 2024-aisiais nieko, apie ką labai svajojo - nei prezidento, nei Seimo pirmininko, nei ministro posto, galiausiai šiemet pabėgo iš Karbauskio glėbio, nes nori užimtą atsilaisvinančią Žemaitaičio vietą.

Nepamirškite, kas yra Ignas Vėgėlė

Pabaigai trumpas priminimas, kas yra Vėgėlė ir kokia veikla jis jau spėjo pasižymėti politikoje.

Vien pažvelgus į jo aplinką, kurioje jis mielai sėdi, klausimų daug nebekyla:

Vėgėlės tėvas pats yra viešai pripažinęs, kad įrenginėjo baltarusijos diktatoriaus lukašenkos rezidenciją (o tokie darbai juk nepatikimi bet kam).

Kai kandidatavo į prezidentus, savo komandoje Vėgėlė turėjo ne vieną atvirai veikiantį vatniką.

Vėgėlės šeimos verslas apeidinėjo rusiškas sankcijas ir siuntė kondicionierius į Kirgiziją.

Vėgėlė Seime nuolat balsuoja už sankcijų rusijai ir baltarusijai panaikinimą.

Vėgėlė, žinoma, nepalaikė Kapčiamiesčio poligono ir net drįso prašyti iš VGT jautrių duomenų apie šį poligoną. Įdomu, kam būtų persiuntęs?

Vėgėlė reguliariai atakuoja Ukrainą remiančias organizacijas ir Radarom akciją.

Vėgėlė norėjo nukabinti Ukrainos vėliavą Seime, bet buvo pastatytas į vietą.

Vėgėlė nuolat sėdi tuose Youtube kanaluose, kuriuos pamėgę didžiausi Lietuvos nekentėjai ir prorusiški veikėjai.

Vėgėlė savo rinkimų štabo pagrindą suformavo iš Sveikatos teisės instituto, kuris, mano galva, per pandemiją vykdė destrukcinę informacinę kampaniją.

Vėgėlė nuosekliai kovoja už baltarusiškų trąšų vežimą per Lietuvą - lygiai kaip Žemaitaitis. Kai kurie greta jų stovintys veikėjai, surprise surprise, irgi sutampa.

Vėgėlės fiasko prezidento rinkimuose iš esmės finansavo penkios šeimos. Visų jų verslo keliai arba interesai vienaip ar kitaip veda į baltarusiją.

Žinoma, Vėgėlė nuolat kartoja, kad reikia eiti ir kalbėtis su diktatoriumi už sienos.

Ar kam nors dar kyla klausimų, kas yra Ignas Vėgėlė?

Čia tiek, kiek iš atminties prisiminiau - neabejoju, kad paskyrus daugiau laiko galima dar įdomesnę Igno Vėgėlės dosjė surašyti. Kažkaip jaučiu, kad prie šios temos dar teks grįžti.

Prie mano veiklos prisidėti galite dviem būdais:

Arba prenumeruodami mokamą Substack versiją:

Subscribe now

Priminsiu trumpai, apie ką ministras jau spėjo apsimeluoti ir į kokius klausimus jis neatsakė. Triskart pigiau rinkos kainos nusipirko namą iš Roberto Puchovičiaus įmonės - neva su 62 proc. baigtumu, bet kai paviešinau, kad sandorio metu jis jau buvo pilnai įrengtas, ministras staiga atrado anksčiau pasirašytą preliminarią namo pirkimo sutartį. Ministro tiesą patvirtintų vos keli paviešinimai - jei jis parodytų laiškų kopijas, kada susirašinėjo dėl namo preliminarios pirkimo sutarties, ir paviešintų, kas jam įrenginėjo namą bei jo aplinką - sutartis, sąskaitas, mokėjimo kopijas. Iki šiol to ministras neparodė - manau, visi suprantame, kodėl.

O dabar grįžkime prie kitos ministro veiklos prieš pat jam tampant viceministru Aplinkos ministerijoje. Jau rašiau, kad Žuromskas buvo susijęs su UAB “Ilgam”, kuri vystė du projektus Vilniuje - Polocko 7A ir Totorių 13. Abu projektai šiuo metu merdi, abiejų jų pirkėjai ir rangovai patyrė didžiulių nuostolių. UAB “Ilgam” vadovas Antanas Bimbiras yra keikiamas visų nukentėjusiųjų, kurie man rašo žinutes.

Su šiais projektais buvo susijęs ir Kastytis Žuromskas, pristatytas kaip UAB “Ilgam” plėtros vadovas:

Bet štai eidamas į rinkimus to niekur nedeklaravo. Ir per Vyriausybės valandą Seime paklaustas, kodėl nuslėpė šiuos ryšius, jis - dabar jau tikrai žinau - melavo Seimo nariams ir sumenkino šį ryšį:

O tiesa yra tokia, kad Žuromskas buvo ne tik projekto konsultantas, bet daug glaudžiau susijęs su projekto vystytoju - už tai jis turėjo gauti butą Totorių 13 projekte (“Totorių sodas”). O projektui žlugus, su jo vystytoju - Antanu Bimbiru - ministras ketino pasirašyti arba jau pasirašė paskolos sutartį. Nes negavo savo planuoto buto, todėl vystytojas jam liko skoloje.

Ar galėjo butas Totorių 13 ministrui būti paskirtas už jo konsultacines paslaugas vystant projektą? Vargu - juk pats ministras Seimo nariams sako, kad buvo tik samdomas konsultantas. Be to, turiu info, kad ministras už šias konsultacijas 2021 m. rugpjūtį - 2022 m. gegužę kas mėnesį gaudavo po 723,69 eurų, viso 6513 eurų.

Tačiau jis gavo ne tik pinigus, bet ir butą, kurį jau įsirenginėjo. Iš kur žinau? Gavau paties Žuromsko laiškus ir kitus susirašinėjimus, kuriuose matyti, kaip ministras rūpinosi savo būsimo buto įrengimu. Nenoriu atskleisti šaltinių, todėl pačių laiškų neviešinsiu, bet teisėsaugai atiduosiu. Ministras laiškuose prisistatydavo taip:

Ir juose Kastytis Žuromskas atvirai rašė, savo butą vadindamas “mano chata”, derino įrengimo darbus (neblogas butas turėjo būti, su skliautais, sprendžiant iš ministro laiškų) ir net derino jacuzzi įrengimą.

Papildau gautu ministro buto projektu, kur turėjo stovėti jacuzzi:

Po visos šios informacijos ministrui prie anksčiau neatsakytų turėčiau dar keletą naujų klausimų:

1. Už kokią veiklą gavote arba turėjote gauti butą Totorių g. 13 projekte, jei viešai Seimo nariams neigėte rimtesnes sąsajas su šiuo projektu ir sakėte, kad tebuvote konsultantas?

2. Jūsų planuoto buto adresas projekte - A-1-1 - taip? Koks jo plotas ir rinkos vertė? Sprendžiant iš jūsų laiškų, butas turėjo būti per du aukštus?

3. Jeigu jūs buvote tik projekto konsultantas, kaip teigėte Seimo nariams, kodėl jūs nuolat dalyvavote susirašinėjimuose dėl Totorių g. 13 projekto vystymo?

4. Iš mano turimų jūsų laiškų ir žinučių matyti, kad šį butą jūs laikėte savu. Tačiau tarp Totorių g. 13 projekto kreditorių jūsų pavardės nėra. Vadinasi, šio buto oficialiai neįsigijote, tačiau įsirenginėjote. Ar galite paaiškinti, kaip tai įmanoma?

5. Po kokia laiminga žvaigžde esate gimęs, jei savo namą įsirenginėjate dar nepasirašius pirkimo sutarties, savo butą - irgi taip pat? Kodėl NT vystytojai tokie dosnūs jums, dovanoja butus, parduoda namus už triskart mažesnę nei rinkos kaina?

6. Už ką iš Totorių 13 projekto vystytojų 2021-2022 m. gavote 6513 eurų pajamų?

7. Žlugus šiam projektui su jo vystytoju Antanu Bimbiru ketinote pasirašyti paskolos sutartį maždaug 200-250 tūkst. eurų sumai. Ar galite patikslinti - ar ši skola buvo numatyta dėl jūsų negauto buto? Ar pasirašėte paskolos sutartį, jei taip, ar ji deklaruota viešai?

8. Kas jus siejo ir/ar šiuo metu sieja su Antanu Bimbiru?

9. Kodėl jūsų ir jūsų žmonos įmonės buvo registruotos adresu Totorių g. 13, nors pats sakote, kad su šiuo projektu jokių rimtų sąsajų neturėjote, ir niekada viešai neminėjote, kad įsirenginėjate čia butą?

10. Žmonės, kurie jau buvo įsigiję butus Totorių g. 13 ir Polocko g. 7A projektuose, man rašo, kad vystytojas šiuos projektus specialiai privedė prie bankroto, taip pasisavindamas didesnę nei 2 mln. eurų sumą. Ar dalis šių pinigų pasiekė jūsų kišenę? Galbūt jie buvo investuoti jūsų tėvo ir puseserės vyro sukurtoje įmonėje, įsigyjant penkis butus?

11. Kokių dar sąsajų turite su kitais Antano Bimbiro verslais? Nukentėję žmonės su keiksmažodžių lavina mini šias įmones: “Ilgam”, “Algirdo namai”, “Alpra LT”, “Kalnų parko vilos”, “Real easy”.

12. Ar dar yra verslų, apie kurių sąsajas su jumis mes vis dar nežinome?

13. Kaip manote, ar melavimas Seimo nariams per Vyriausybės valandą yra pakankama priežastis ministro interpeliacijai, ar visgi dar sulauksime naujos informacijos apie jūsų nuslėptus ryšius su NT vystytojais?

14. Ir galiausiai, visiems smalsu - ar jacuzzi buvo numatytas dviejų ar keturių vietų?

Kaip visada - man galite neatsakinėti. Bet Seimo nariams ir teisėsaugai teks.

Prie mano veiklos prisidėti galite dviem būdais:

Arba:

Subscribe now

Subscribe now

Bet veidrodžių idėja buvo atgaivinta 2005 m., beveik po šimtmečio - vienas vietinis menininkas Martin Andersen sumanė pastatyti tuos veidrodžius. Įgyvendinimas užtruko, bet galiausiai lygiai po 100 metų nuo pradinės idėjos, 2013 m. veidrodžiai buvo atidaryti. Trys dideli ir automatiškai reguliuojami veidrodžiai žiemos sezonu nukreipia saulės atspindį į miestelio aikštę ir taip pavėsyje sukuria apie 600 kv. m apšviesto ploto. Veidrodžių atidarymas sutraukė visus miestelio gyventojus - pagaliau į tamsą atėjo nors ir nedidelė, bet šviesa. Nebereikia dėl jos su gondola emigruoti į kalno viršų:

Ši savaitė Lietuvoje man kažkuo priminė Rjukan miestelio istoriją. Politinės tamsos periodų turime nuolat, ir tai viena iš priežasčių, kodėl dalis žmonių pasirenka emigraciją - tą gondolą į kalno viršų, kur nuolat gali gauti saulės spindulių. Bet šios savaitės įvykiai, man atrodo, yra tas pirmasis veidrodis, kurį pasistatėme ir pagaliau pradedame matyti pirmuosius saulės spindulius.

Ironiška, bet kuo tamsiau bus Nemuno aušrai, tuo greičiau pamatysime politinę aušrą Lietuvoje. Tai tik viena iš daugybės Lietuvos politinių problemų, bet jei mes galime išgydyti tokį valstybės vėžį - galėsime ir kitus.

Ir ši savaitė suveikė kaip procesų greitintuvas - tiek visko buvo, kad nusprendžiau apibendrinti į vieną tekstą. Įsivaizduokite, kad esate Remigijus Žemaitaitis ar kitas aušrietis - šis savaitgalis turbūt vienas juodesnių, nes visa savaitė buvo tokia.

Pigių namų pirmadienis

Pirmadienį paskelbiau tekstą apie Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko namo detektyvą. Triskart pigiau rinkos kainos pirktas namas ir kiemas neaišku kieno sklype. Ministras viešai bandė komentuoti šią istoriją, galiausiai supratęs, kad įtikinamų argumentų neras, vakar paskelbė FB įrašą, kad tuo metu buvo privatus asmuo ir mes negalime dėl to kabinėtis prie jo sandorių. Švelniai tariant - pasiuntė rinkėjus ir tyrėjus ant dviejų raidžių.

Ministro nelaimei, buvimas privačiu asmeniu neatleidžia nuo atsakomybės nedaryti nusikalstamos veiklos. Ministro pareigos yra tarsi padidinamasis stiklas, o ne indulgencija, nubraukianti visas buvusias nuodėmes.

Priminsiu, kad Nemuno aušros gauja valdo dvi ministerijas - Žemės ūkio ir Aplinkos. Būtent pastaroji, mano galva, yra jų aukso gysla. Sukišti savi asmenys, pavaldžiose įstaigose nelojaliems žmonėms kapojamos galvos, o šviesos nemėgstančiam verslui ši ministerija tapo politinių paslaugų kioskeliu - už pinigus gali padėti susitvarkyti įvairias problemas. Gal dėl to ministras iki šiol aiškiai neatsakė, kaip ir kodėl nelegaliai iškertami kai kurie miškų plotai, vėliau tampantys statybų sklypais tokių kontorų, kaip jo draugo Puchovičiaus, rankose.

Todėl gresiantis Aplinkos ministerijos praradimas Nemuno aušrai - rimtas smūgis. Valstybės finansavimą VRK jiems jau nubraukė, jei užsisuks ir Aplinkos ministerijos kraniukas - elgetaujanti partija išsiskirstys greičiau, nei Puchovičiui užtrunka apvažiuoti visus savo statybų objektus.

Tiesa, pirmadienį vakare pradėjo plisti naujas virusas - dingti aušriečių ir jų aplinkos soc. tinklų paskyros. Pirmoji šio viruso auka - ministro Žuromsko žmona. Virusas pradangino jos Instagramo paskyrą. Tą pačią, kurioje radau nuotraukas išdavikes, kad ministras vos po mėnesio jau gyveno name, kurį pirko tik su 62% statybų baigtumu. Čia tikrai kažkoks virusas - nes juk jei ministras neturi ko slėpti, tikrai nebūtų liepęs žmonai išsitrinti Instagramo paskyros dėl ten patalpintų nuotraukų?

Gariūnų ir žolės antradienis

Specialiųjų tyrimų tarnyba antradienį paskelbė, kad pradeda informacijos patikslinimą dėl Žuromsko namo. Panašu, kad ne manęs vieno neįtikino ministro versija, kad savo namą įsirenginėti pradėjo dar prieš nusiperkant jį, ir kad staiga atsirado keliais mėnesiais anksčiau pasirašyta preliminari namo pirkimo sutartis - neabejoju, kad teisėsauga gali nustatyti, kada buvo parengtas sutarties raštas - šią savaitę ar 2023 m. gegužę.

Ministrui rašiau, kad viską išspręstų viena paprasta ekrano kopija - juk preliminarią namo pirkimo sutartį jis tikrai derino el. paštu, tai tereiktų pasiknisti savo Gmaile, rasti šį 2023 m. gegužės mėn. susirašinėjimą, padaryti ekrano kopiją ir paviešinti. Bet to nebus - ministras aiškiai pasakė, kad jo darbeliai iki tapimo ministru - ne mūsų reikalas. Dar ir kaip mūsų.

Tą pačią dieną iškėliau ne tik naujus klausimus ministrui dėl jo namo, bet ir aprašiau aušriečio Roberto Puchovičiaus kelią nuo Gariūnų kontrabandos iki statybų ir Seimo nario kėdės. Matyt, tekstas jautriai palietė Puchovičiaus širdį, jei po poros valandų jis jau atvyko pas buvusį (ir gal net esamą) Gariūnų galimos kontrabandos partnerį Vahe Zohrabyan į kiemą pasikalbėti:

Tą patį antradienį Žemaitaitis dar ignoravo gaisrą Aplinkos ministro kėdėje, ir mėgavosi žolės tema - rimtu veidu kalbėjo apie dėl žolės sulaikytą Olegą Šurajevą, pamokslavo apie narkotikų žalą. Panašu, kad šis hipokritas pats jau pamiršo, kad dar prieš keletą metų su kitais dviem senstelėjusiais politikos klounais - Zuoku ir Paulausku - siūlė legalizuoti žolę. Sudėjau du Žemaitaičius į vieną trumpą video:

Tiesa, ne vienas senas Žemaitaičio pažįstamas ar bendrų vakarėlių dalyvis man rašė apie Žemaitaičio galimus pomėgius rimtesniams nei žolė apsisvaiginimui, pvz. jachtose Kuršių mariose. Bet temos neplėtojau - neturiu kaip patikrinti šios informacijos, o ir nelabai įdomu.

Tokiais tempais keičiant pozicijas, dar po poros metų Žemaitaitį gal pagaliau išvysime LGBT parado pirmose eilėse? Būtų nuostabu, bet jau nebenustebintų.

Kančios trečiadienis

Savaitės viduryje gavau ir paskelbiau naują dozę informacijos apie Aplinkos ministro Žuromsko nuslėptas sąsajas su bankrutuojančiais (arba tyčia privestais prie bankroto) NT projektais Vilniuje ir apie tai, kaip jo tėvo ir puseserės vyro įsteigta įmonė “DKinvest Group” vos per pusmetį, Žuromskui jau būnant viceministru ir ministru, įsigijo penkis butus Vilniuje. Nė vienas iš dviejų akcininkų apie NT rinką Vilniuje neišmano nieko, todėl jiems padeda - sutapimas - Žuromskų šeimos draugas.

Žuromsko tėvui priklausantis automobilių servisas “Sabara” kaime Alytaus rajone, remiantis oficialiais duomenimis, yra nuostolingas, o jo kasmetinė apyvarta - vos apie 50-80 tūkst. eurų. Pats servisas irgi neatrodo toks, kuris generuotų milijonus:

Bet štai serviso vadovas, Aplinkos ministro tėvas, tampa pernai liepą įsteigtos “DKinvest Group” direktoriumi, ir nusiperka penkis neblogus centrinėje sostinės dalyje esančius butus - spėju, investicijos turėjo siekti bent 1-1,5 mln. eurų. Iš kur tokie pinigai? Raidės “DK” pavadinime tikrai negali reikšti ministro ir jo puseserės vyro Dariaus vardų inicialų - Kastytis ir Darius, čia tikrai tik dar vienas sutapimas.

Mano spėjimas - “DKinvest Group” yra slapta ministro piniginė, į kurią atkeliauja ir senos skolos (mano žiniomis, projekto Totorių g. 13 vystytojai ministrui liko skoloje apie 200-250 tūkst. eurų), ir galimi atsiskaitymai už naujas paslaugas jau būnant Aplinkos ministro kėdėje. Todėl jei reikėtų lažintis, kur bus kitos teisėsaugos kratos - spėčiau, kad pas ministrą kabinete, namuose ir su juo susijusios aplinkos versluose.

Tą patį trečiadienį trūko ir Roberto Puchovičiaus kantrybė - skųsdamasis Delfi jis jau metė šeimos kortą, neva ji kenčia dėl gaunamo dėmesio:

Žinoma, pačiam Robertui nepavyko suprasti, kad jei ir kenčia jo šeima, tai ne dėl mano skelbiamos informacijos, o dėl jo darbelių. Bet galiu jį suprasti - pusantrų metų ramiai sėdėjo ant dviejų kėdžių, buvo Seimo narys ir kartu toliau paslapčia vadovavo savo statybų verslams. Negana to, jo keliones į ir iš statybų objektų apmokėdavome mes, mokesčių mokėtojai - per pastaruosius 15 mėnesių pagal išlaidas kurui ir automobiliui jis užima antrą vietą Seime, ištratinęs 11 429 eurus. Kuro siurbimu pasižymi visa Nemuno aušros frakcija - mes už jų degalus ir išlaidas automobiliui sumokame gerokai daugiau nei už kitus Seimo narius.

Pusantrų metų ramiai tarp dviejų darbų arė Puchovičius, dažnai praleisdamas Seimo posėdžius ir vykdamas į statybas. Bet kai viską paviešinau - pastarąsias dvi savaites jis kaip pirmūnas sėdi Seimo salėje nuo pradžios iki pabaigos. Juokėsi kiti Seimo nariai, fotografavo ir jo nuotraukas man siuntė - lyg įkaitas Seime atrodė, toks nelaimingas. Net kai jo suolo draugai iš aušriečių frakcijos jau seniai buvo išsiskirstę, jis likdavo iki pat posėdžio pabaigos ir išeidavo paskutinis:

Pilnas melo Puchovičiaus skundas Delfi sukėlė įdomią grandininę reakciją ir leido atsiskleisti dar keliems bukiems Seimo veikėjams.

Pirmasis sureagavo socialdemokratas Ruslanas Baranovas:

Pas Janutienę jau spėjęs apsilankyti Baranovas ignoruoja realybę, apsimeta, kad nesupranta, kuo kaltinamas Puchovičius, ir įjungia finansinių sukčių gynėjo rolę. Aš jam atsakiau išsamiu tekstu savo Facebooke, papildyti kaip ir neturiu kuo.

Bet buki asmenys turi savybę lyg magnetai traukti vienas kitą. Puchovičius pritraukė niekam nereikalingą Baranovo gynybą, o pastarasis prisitraukė dar vieną socdemą - N. Akmenės merą Vitalijų Mitrofanovą. Šis komentaruose po Baranovo įrašu pasiūlė pasaulyje dar negirdėtą idėją - politikams nubraukiami visi praeities nusikaltimai:

Būtume tikrai pirmoji pasaulyje valstybė, jei paklausytume ir įgyvendintume tokią N. Akmenės mero idėją. Ir visokie Celofanai tikrai visomis išgalėmis siektų mero posto - nes gauni indulgenciją visiems praeities nusikaltimams, o žiniasklaidai ir piliečiams draudžiama jais domėtis. Beje, kaip kažkas FB teisingai pastebėjo - VISI nusikaltimai yra padaryti tik praeityje.

Trečiadienį įvyko vienintelis Nemuno aušros sėkmingas įvykis per visą savaitę - aušrietis Aidas Gedvilas tapo naujai suformuoto Energetikos komiteto vadovu. Jei klaustumėte, kas pavojingiau - Gedvilas Energetikos komitete, Skardžius - Audito, ar lapė - vištidėje, tai vištidėje būtų mažiausiai kraujo, aukų ir vagysčių.

Didysis ketvirtadienis

Diena, pagaliau ir vėl suvienijusi mūsų tautą.

Lyg tame mažame Norvegijos miestelyje - politikos šešėlyje vėl atsirado bent nedidelis saulės spindulys: Žemaitaičio ir jo bendražygės Petkevičienės namuose ir Seimo kabinetuose FNTT atliko kratas. Taip, KOL KAS tik dėl automobilių nuomos istorijos, kai į savo kišenę Žemaitaitis ir Petkevičienė susižėrė beveik 50 tūkst. eurų mūsų pinigų. LRT komentavau, kad nors ir svarbi, bet tai palyginti nedidelė suma žvelgiant į kitus skaičius Nemuno aušros darbeliuose:

Daug komentarų pas save ir kitur FB skaičiau tą dieną - tauta kūrė memus ir mėgavosi pagaliau atsirandančiu teisingumu. Taip, tai tik pradžia, tik vienas siūlo galas, bet, neabejoju, jis išsirutulios į didesnius tyrimus ir nusikaltimų paviešinimus.

Žinot, kas pirmiausiai išduoda, kad laivas kiauras ir po truputį ima skęsti? Iš jo skubiai lekiančios žiurkės. Štai Žemaitaičio draugė Janutienė iškart po paskelbimo apie kratas pas aušriečius, išsižada savo buvusio draugo. Pradžioje užsimena apie “keistus Žemaitaičio verslo interesus”:

Dar po dienos paskelbia kitą įrašą, kurį vėliau pakoreguoja dar labiau užaštrindama. Pradinė jo versija apie Žemaitaičio telefono turinį, dėl kurio matyt ir pati Janutienė pergyvena:

Ir tada pataiso į tokią versiją - negirdėtas dalykas, Janutienė norėtų pasodinti Žemaitaitį???

Tokio antižemaitaitiško cypimo pas jo buvusius draugus FB ir Youtube jau atsirado ir daugiau. Gražiai cypia žiurkės laivui skęstant. Galėtų “Chorų karuose” dalyvauti.

Kratos - tik pradžia, bet jau galime pradėti planuoti Nemuno aušros valstybines laidotuves. Savo FB įmečiau tokį jų vienos minutės nekrologą:

Visada pasakyti ką turinčiam Žemaitaičiui šios kratos, akivaizdu, buvo netikėtos - sunkiai rezgė mintis, trūko oro ir nežinojo, ką kaltinti. Galiausiai apkaltino, kad su Nemuno aušra susidoroti siekia valdantieji. Gal jis pamiršo, kad patys aušriečiai ir yra valdančiojoje koalicijoje? Nemuno aušra siekia susidoroti su Nemuno aušra?

Tą pačią dieną nutekėjo pirmieji kadrai iš kratų Žemaitaičio namuose - juos savo FB paviešino Fantazijos.lt:

Ketvirtadienis istorinė diena buvo dar ir dėl spengiančios tylos Žemaitaičio Facebooke. Praradęs kompiuterį ir du telefonus, jis negalėjo nieko rašyti pas save - juoda diena jo botams, kurie neturėjo, ką like’inti. Bet tai nesutrukdė gimti kitam literatūriniam šedevrui - Žemaitaičio samdomi tekstų kūrėjai pagimdė Pulitzerio premijos vertą kūrinį - apie kratas ir, žinoma, mane - velnias, jie iš kažkur sužinojo, kad aš nurodžiau teisėsaugai atlikti tas kratas.

Tik jie dar net nenutuokė, kad kitą dieną aš jau trinsiu Žemaitaičio Facebooko paskyrą.

Jei kas nors tikėjosi, kad socialdemokratai pasibaisės kratomis pas savo politinius partnerius ir išmes juos iš koalicijos - akivaizdu, kad jų santuoka tikrai sudaryta iki mirties. Socdemai savo noru nusprendė pasilaidoti kartu su Nemuno aušra - ir niekas nebegali jų perkalbėti.

Vienintelis blogas dalykas - FNTT kratos sutapo su LRT paskelbtu tyrimu apie Ignoto Adomavičiaus skolas ir santykius su logistikos verslu, apie kuriuos jis man minėjo telefonu, kalbėdamas su Vengrijos užsienio reikalų ministro patarėju Tristanu Satongi. Bet šiame tyrime paskelbtas interviu su Ignotu visiems laikams nuguls į jo legendinių interviu archyvą - aš žiūrėjau gal tris kartus, lyg kokį filmą, kaskart vis pastebėdamas naujas detales - jo mimikas, rankų judesius, šokį apsisukant ant kulno, dviejų žodžių pokalbį telefonu, emocijų kaitą nuo bajeriukų iki pykčio priepuolių, desperatišką ir neetišką žurnalistės lietimą, ir net lyg surežisuotą fūros pravažiavimą fone:

Dėl savo 10 dienų Kultūros ministro poste į istoriją šis Dar_ne_čiurlionis nepateks, bet jo interviu ten tikrai atsiras (dar vienas legendinis buvo šis).

Botų nukryžiavimo penktadienis

Po tiek įvykių penktadienio tikėjausi ramesnio. Jūsų paprašiau informacijos apie Žuromsko ir Žemaitaičio NT - ji plūsta toliau, sugrįšiu prie temų kitą savaitę. Bet vakare jau po 22 valandos sulaukiu netikėto skambučio:

- Tu nulaužei Žemaitaičio paskyrą?
- (iš balso atpažįstu Ignotą Adomavičių) Ką? O ji nulaužta?
- Nu jo, nebėra. Sakau, pasuksiu Žukauskui.
- O, tai smagu, net nežinojau. FNTT juk kompus paėmė, jų klausk.
- Ai jo. Gero vakaro.

Patikrinu - tikrai, dingusi Žemaitaičio FB paskyra. Su visais 500K vietnamietiškų botų. Ir žinoma, aštriausias Nemuno aušros strategas Ignotas Adomavičius iškart nustato, kad greičiausiai čia bus Žukausko darbas - paskambino pasitikrinti. Pasiūlė ir susitikti prie kavos - tik kad nelabai turėčiau aš su juo apie ką kalbėti.

Galbūt čia tas pats soc. tinklų virusas, kuris pirmadienį ištrynė ir Žuromsko žmonos Instagram paskyrą?

Žinoma, Nemuno aušros kanalai dėl dingusios paskyros iškart kaltino mane - juk žinau, ką jie vadina “telefoniniu sukčiumi”:

Bet kaip vakar rašiau savo FB, manęs neįtikino Nemuno aušros klykimas apie nulaužtą Žemaitaičio paskyrą, tai gali būti ir jų pačių kuriamas spektaklis. Tuo labiau, kad šiandien ji vėl tai atsiranda, tai dingsta (kai rašau tekstą, jos nėra, bet dar prieš valandą buvo). Manau, čia gali būti kelios versijos:

• Gal Žemaitaitis pats galėjo išsitrinti paskyrą? Galbūt teisėsauga rado kažką, galbūt nenori, kad liktų visas didžiulis archyvas, kaip jis kovoja už baltarusiškas trąšas ar mini tam tikras įmones.

• Galbūt tie, kas į jį investavo, kas jam botus pirko, pamatė, kad jis jau mušta korta, ir išsiėmė investicijas.

• Galėjo ir Facebookas pats sureaguoti, jei, pvz., vienu metu pradėjo atsitraukinėti botai iš paskyros ir Facebookas fiksavo Coordinated Inauthentic Behavior - tuomet uždarė paskyrą.

Visais atvejais paskyroje skelbta informacija lieka mažiausiai 30 dienų, todėl turinį galima atgauti atgal. Teisėsaugai jis irgi būtų prieinamas.

Bet jau po valandos Žemaitaitis, panašu, susikūrė naują paskyrą ir ačiū jam už šį puikų autoportretą - štai kaip atrodo žmogus, kurį paliko pusė milijono vietnamiečių botų:

Kaip jaustis aušriečiams?

Žinoma, jei jau stoji į Nemuno aušrą, kažkas tikrai negerai tavo gyvenime ar galvoje turėjo būti. Bet pabandykite pabūti empatiški ir įsivaizduoti, kaip šią savaitę turėjo jaustis eiliniai Nemuno aušros nariai? Byra viskas - valstybės dotacijos prarastos, juodų pinigų įplaukos stebimos ir sunkiai įgyvendinamos, kratos vadovų namuose, dingstančios soc. tinklų paskyros ir t. t. Noriu perduoti nuoširdžią užuojautą visos Nemuno aušros finansinės gaujos nariams - labai neliūdėkite, jau netrukus masiškai galėsite perbėgti į naujojo prorusiško gelbėtojo Igno Vėgėlės partiją.

Ir dar tik šeštadienis - jau ir pats norėčiau, kad šiandien ir ryt naujų įvykių su Nemuno aušra nebebūtų, nes mielai nieko apie juos savaitgalį neberašyčiau.

Bet neramu, labai neramu, kad dar teks išsitraukti kompiuterį. Skirtingai nei Remigijui, kuris, vargšas, dabar rašinėti gali tik iš sūnaus telefono.

Anksčiau sakydavau, kad jau prasidėjo Nemuno aušros pabaigos pradžia. Manau, jau galima teigti, kad perėjome į kitą fazę - dabar jau vyksta Nemuno aušros pabaigos vidurys. Ne tiek ir daug liko iki spektaklio pabaigos - pasiruoškime plojimams, bet kartojimo tikrai nešauksime. Po truputį mūsų veidrodis apšviečia tą tamsų liūną valdančiojoje koalicijoje.

Kaip ten Baranovas linkėjo Puchovičiui? Stiprybės šeimai, gaujos nariai.

PS: Ryt dalyvausiu naujame renginyje, “Patinka” apdovanojimuose - dėl vienos nominacijos vis dar galima balsuoti čia.

Kaip visada, kviečiu prisidėti dviem būdais:

Arba:

Subscribe now

Subscribe now

Taip ir su Aplinkos ministru Kastyčiu Žuromsku - kasdien sulaukiu tiek naujos informacijos, kad tenka kepti po naują tekstą. Vakar viename komentare rašiau, kad iš visos viešos komunikacijos Žuromskas man neatrodo toks įžūlus piktybinis veikėjas, kaip kiti iš Nemuno aušros. Bet sujungęs dar keletą galų, šiandien jau pats pradėjau dvejoti.

Pasidalinu nauja informacija - man čia labai reikia žiniasklaidos pagalbos, kurie turi priėjimą prie visų Registrų centro duombazių ir gali ištraukti daugiau informacijos, kad perimtų estafetę ir pas save pratęstų tyrimus - tikiuosi, tai ir padarys. Bet šios naujos sąsajos, mano nuomone, gali būti dar skandalingesnės nei ministro namo pirkimo istorija.

O Žuromsko dienos Aplinkos ministro poste, panašu, jau suskaičiuotos. Nors šiandien jis savo noru nuvyko į STT, stebuklingai atradęs namo pirkimo išankstinę sutartį ir pripažinęs, kad į namą įsikėlė vos mėnuo po jo įsigijimo, bet, panašu, šitie triukai nebepadės.

Raidės išdavikės

Pradėsiu nuo nesusijusio pavyzdžio. Yra žmonių, kurie pavadinimus mėgsta kurti panaudojant savo vardų pirmąsias raides - akronimus. Vienas garsiausių tokių pavadinimų - ABBA, sukurta iš Agnethos, Björno, Benny ir Anni-Frid pirmųjų raidžių.

ABBA narių neapkaltinsi fantazijos stoka, bet štai aušriečiui Robertui Puchovičiui 2021 m. kuriant vieną iš savo statybų įmonių, matyt, pritrūko fantazijos, todėl jis prie žodžio “Construction” pridėjo dvi raides RK ir taip gimė pavadinimas - “ConstructionRK”. Jei man reikėtų spėti, ką reiškia šios raidės RK - lažinčiausi, kad čia yra dviejų bendražygių - Roberto ir Kastyčio - vardų pirmosios raidės. Nes tuo metu, mano žiniomis, būtent su Kastyčiu Žuromsku Puchovičius pradėjo vystyti projektą “Pašilės namai” - tą patį, kuriame dabar ir gyvena Žuromskas. Panašu, kad ši įmonė buvo kurta būtent tam vienam projektui - “Pašilės namams”.

Jei Rekvizitai.lt patikrinsite “ConstructionRK”, rasite nurodytą Facebook paskyrą:

Kuri veda į tą patį “Pašilės namų” FB puslapį:

O jame vis dar kabo Kastyčio Žuromsko kontaktai - nors oficialiai jis nebuvo akcininku, pagal visą turimą informaciją spėčiau, kad buvo koks nors susitarimas apie projekto investicijas ir vystymą. Vieni šaltiniai man teigė, kad buvo pasidalinta po lygiai namų - po 15 ar 16, kartu vystoma.

Šiuo metu jau bankrutuojanti “ConstructionRK” susijusi su keturiais fiziniais asmenimis - Puchovičiumi, Žuromsku ir jų žmonomis. Panašu į dviejų šeimų verslą? Ir lyg susitarę, visi keturi yra pabuvę šios įmonės direktoriais. Pirmuoju direktoriumi 2021 m. tapo pats Žuromskas, bet juo pabuvo tik mėnesį. Tada estafetę porai metų perėmė jo žmona, tada 2023 m. birželį (prie pat įsigyjant namą “Pašilės namų” projekte) vėl tapo Žuromskas, bet vos mėnesiui. Toliau estafetę perėmė Puchovičius, o po Seimo rinkimų - Puchovičiaus žmona. Žmonų vardų raidės kitos, todėl lieku prie versijos, kad RK reiškia Robertas ir Kastytis.

Tiesa, užbaigiant dalį apie Puchovičių, gal kas žinote, kas yra naujoji jo įmonės “FAMO Real Estate” vadovė Simona Jurkutė? Ar ji turi vieną įmonę UK? Jei turite info - karolis.zukauskas at gmail.com.

Ir atskiri linkėjimai Robertui, kuris šiandien išsiverkė žiniasklaidai. Delfi.lt jis komentavo:

“Kenčia mano šeima, vaikai kenčia, nes jie dabar mato, kad yra persekiojama, žmona bijo išeiti kažkur, tas yra liūdna. Žmona bijo nuvažiuoti į darbą, nes ją pradės viešinti, dar kažką daryti.”

Na mažiausiai ką dabar norėčiau daryti - tai guosti milijonierių Seimo narį, iki tol erelio sparnais mojavusį, o dabar štai tokį sugniuždytą ir verkšlenantį. Robertai, jei kas kenkia savo šeimai, tai tik pats - niekas niekada nekalbėjo apie tavo vaikus, ir niekam neįdomu, kada tavo žmona važiuoja į darbą, nes ji nedirba Seime. Tiksliau - jai net nereikia važiuoti į darbą, nes yra tik fiktyvi įmonės direktorė, juk visą darbą statybų versle atlieki tik pats.

Dar vienas bankrotas ir du vaiduokliai Vilniuje

Šią dalį iliustruosiu ministro gabumus pabrėžiančia daina:

Žuromskui su NT verslų vystymu ne visada sekėsi - jis anksčiau dirbo (o gal ir rimtesnių sąsajų turėjo) UAB “Ilgam”, kuri Vilniuje bandė vystyti du projektus.

Pirmasis - Užupyje, Polocko 7A, vietoje buvusio “Šnekučio”:

Antrasis: Senamiesčio širdyje, Totorių 13:

Pirmoji nuotrauka iš Google maps, senesnė, bet vaizdas šiuo metu nelabai pasikeitęs. Abu projektai, prie kurių prisidėjo būsimas ministras, strigo ilgam ir stovi, o UAB “Ilgam” bankrutuoja. Girdėjau, kad nemažai pinigų sudegino projektais patikėję pirkėjai.

Kodėl tai svarbu šioje istorijoje?

Pirma - Žuromskas, dalyvaudamas rinkimuose į Seimą, privačių interesų deklaracijoje, kurią pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d. savo santykio UAB “Ilgam” net nepaminėjo. O tuo metu (rugpjūčio 31 d.) įmonės svetainėje kabojo toks Žuromsko aprašymas - jis skelbėsi plėtros vadovu:

Tai kelia klausimų apie ministro skaidrumą dar tik dalyvaujant rinkimuose. Ir kartu turbūt svarbu žinoti jo buvusį santykį su šiais projektais - tikiuosi, ministras nusišalina nuo sprendimų Aplinkos ministerijoje, kurie galėtų liesti šią įmonę ir užstrigusius NT projektus.

Ir antras dalykas - galbūt Žuromsko santykis su šiais projektais buvo rimtesnis, ne tik samdomo darbuotojo? Nes jis ir jo žmona savo mažąsias bendrijas įsteigė būtent šių projektų adresu - Totorių 13. Žmonės taip pat girdėjo Žuromską kalbant, kad jis gyvens Užupyje, Polocko 7A projekto bute. Nepaėjo su Užupiu, paėjo su “Pašilės namais”.

Jei taip buvo - tolimesniam pasakojimui svarbu užfiksuoti, kad Žuromskas jau buvo išbandęs tokią veiklos kryptį - kai versle neoficialiai dalyvauja rimčiau nei samdomas darbuotojas, bet oficialiai jo prie akcininkų nesimato.

Money, money, money

Iliustruokim šią dalį tokia ABBA daina:

Vakar gavau informacijos su įrodymais, kad dalis Puchovičiaus vystomų projektų pirkėjų, įsigydami namus, dalį arba visą sumą mokėdavo su Puchovičiumi nesusijusiai įmonei - UAB “Elektroninės prekybos centras”. Pasirodo, šiai įmonei būdavo įkeisti statomi namai - matyt, ji finansuodavo dalį vystomų projektų. Ir nuo čia prasideda nelinksmos įdomybės.

UAB “Elektroninės prekybos centras” vienintelis akcininkas 2016-2024 m. buvo Kastyčio Žuromsko puseserės vyras Darius Vaičiūnas. 2024 m. rugpjūtį (kai jau buvo įsibėgėjusi Seimo rinkimų kampanija) šios įmonės akcininke tampa UAB “Darivo Group”, bet ji priklauso tam pačiam Vaičiūnui. Gal Žuromskas, kartu su Puchovičiumi vystydamas projektą, giminių tarpe rado finansuotojų?

Gal. O gal tos sąsajos ir rimtesnės.

Kastyčiui Žuromskui jau būnant Aplinkos ministerijos viceministru, 2025 m. liepos 11 d. viename Alytaus daugiabutyje gimsta UAB “DKinvest Group”. Jos steigėjai - dvi įmonės: ta pati Vaičiūno “Darivo Group” ir ministro tėvo Laimučio Žuromsko įmonė “Sabara” (pradinėje teksto versijoje buvau suklydęs, palaikymas jį dėde - pasirodo, daug artimesnis kontaktas), užsiimanti automobilių remontu. Jis ir tapo įmonės “DKinvest Group” vadovu - nežinau, ar Alytaus rajone kaime servisą turintis asmuo, retkarčiais nuomojantis baidares, nusprendė tapti investuotoju, bet juk būna visko, ypač kai esi ministro tėvas.

Tik štai vėl tos raidės, šįkart DK. Jei RK raidės Puchovičiaus įmonės “ConstructionRK” pavadinime galėjo reikšti Robertą ir Kastytį, ar gali būti, kad raidės DK reiškia Darių ir Kastytį? Ar gali būti, kad čia prisikapsčiau prie Žuromsko piniginės, kurią jis sukūrė ne savo vardu, bet patikėjęs savo puseserės vyrui ir savo tėvui?

Jei tikrai ten piniginė, logiška būtų, kad Žuromskui būnant viceministru ar tapus ministru, joje turėtų atsirasti kokio nors turto?

Taip ir buvo - vos įsisteigusi, praėjusiais metais įmonė nusipirko penkis butus Vilniuje. Dalis buvo pirkta Žuromskui dar būnant viceministru, dalis jau jam ministraujant.

Žinoma, ministras oficialiai nedalyvauja, viskas švaru, kaip ir ankstesniais atvejais. Bet yra ir daugiau sutapimų.

Tiek “DKinvest Group”, tiek “Darivo Group” perkant butus, Vaičiūnui kartais arba visada atstovauja brokeris Jevgenij. Kuris ne tik yra labai geras Žuromsko šeimos draugas (berods jų žmonos - geros ar geriausios draugės, o vyrai dirbo toje pačioje NT agentūroje), bet ir vykdydamas sandorį net neslepia, kad galimai atstovauja Žuromskui. Liudininkai sako, kad pats Vaičiūnas nelabai gaudosi NT versle - nors su Žuromsko tėvu sugalvojo sukurti tam įmonę.

Kas tikrieji “DKinvest Group” smegenys ir naudos gavėjai? Iš kur į šią įmonė atkeliavo investicijos butams pirkti? O gal čia užsidaro ankstesnė schema - nors skelbėsi “Pašilės namų” bendrasavininku, Žuromskas niekur tarp akcininkų oficialiai nebuvo. Gal jo puseserės vyro įmonė “Elektroninės prekybos centras” dalyvavo projekte tik tam, kad į ją būtų nukreipta Žuromsko finansinė dalis, gauta už parduotus namus? Ir gal vėliau šie finansai buvo pervesti į “DKinvest Group”, už kuriuos nupirkti penki butai? O gal į “DKinvest Group” atkeliavo daugiau lėšų ir įvairių dovanėlių už palankius Aplinkos ministerijos sprendimus?

Sutapimų, giminių ir draugų virtinė

Mano rankos čia jau per trumpos, kad galutinai įrodyčiau šios schemos atsiradimo priežastis, bet tokiais sutapimais seniai nebetikiu. O kaip tyčia pas Nemuno aušros veikėjus jų daugybė.

Bandau supaprastinti, ką čia radau.

Žuromskas su Puchovičiumi nusprendžia kartu vystyti “Pašilės namų” projektą (o gal ir kitus). Įkuria UAB, prideda savo raides RK, akcininku tampa tik Puchovičius, bet Žuromskas dalyvauja valdyme, viešai žiniasklaidoje prisistato kaip projekto bendrasavininkas. Oficialiai jokių pinigų iš projekto pardavimų negauna.

Dalį Puchovičiaus projektų finansuoja Žuromsko giminaitis - puseserės vyras Darius. Pas jį į įmonę atkeliauja dalis Puchovičiaus pardavimų lėšų. Būtent jis su tuometinio viceministro Žuromsko tėvu gimtajame ministro Alytuje įkuria įmonę “DKinvest Group”, kuri užsiima NT verslu. Raidės primena Dariaus ir Kastyčio inicialus. Dariui NT srityje susigaudyti padeda geras Žuromsko šeimos draugas. Vos sukurta įmonė pernai nusiperka penkis butus Vilniuje.

Aplinkos ministerija, giminės, pavadinimai, penki butai ir statybų verslas - viskas čia per glaudžiai susiję, kad nekeltų įtarimų. Aš tikiuosi, kad teisėsauga galės tai atpainioti. Jei kas manęs klaustų - man visa šita schema panaši į saugią ministro piniginę. Oficialiai jokių sąsajų, bet kai matai datas, dalyvaujančius asmenis, ryšius ir perkamus butus - kvepia dar viena Nemuno aušros makle. Jei tikrai taip ir bus - žiauru, į kokius laikus grįžome.

O ministras Žuromskas jau šiandien skubiai turėtų atsakyti į papildomus klausimus:

1. Ar jau gali parodyti savo įsigyto namo įsirengimo dokumentus, nuotraukas, sąskaitas? Kas apmokėjo namo įrengimą, fasadą, kiemą, privažiavimą ir t.t.?

2. Koks galiausiai tikrasis ministro ryšys su “Pašilės namų” projektu - žiniasklaidoje tuo metu jis pats save vadino projekto bendrasavininku, dabar teigia, kad tik konsultavo projektą - kuris variantas teisingas? Ar ministras tai gali pagrįsti dokumentais - sutartimis, sąskaitomis?

3. Kaip Puchovičiaus projektų finansavime atsirado ministro puseserės vyras ir jo įmonė “Elektroninės prekybos centras”?

4. Kodėl dalyvaudamas rinkimuose Žuromskas nedeklaravo savo sąsajų su UAB “Ilgam”?

5. Ką bendro Žuromskas turi su savo dviejų giminaičių - tėvo ir puseserės vyro, visiškai neveikiančių NT srityje, pernai įkurta įmone “DKinvest Group”? Ar DK raidės - vėl tik sutapimas, ar visgi vardų inicialai? Ar yra apie NT veiklą kalbėjęs su minimais giminaičiais?

6. Ar ministras ką nors girdėjo, kad pernai antroje metų pusėje ši įmonė nusipirko penkis butus Vilniuje? Ar konsultavo dėl šių butų įsigijimo?

7. Ar ministras apie tai yra kalbėjęs su savo geru draugu, NT brokeriu Jevgenijumi, kuris dirba arba padeda jo puseserės vyro Dariaus įmonėse?

8. Ar dar daug liko ministro verslo sąsajų, apie kurias mes KOL KAS nežinome?

9. Atsistatydinimo pareiškimą ministras rašys pats, ar duos darbo dirbtiniam intelektui?

Aš suprantu, kad visokie aušriečių ruporai ir toliau garsiai karksės, kad į jokius Žukausko klausimus nereikia atsakinėti (ne tik Žemaitaitis tą daro, pvz. per partijas keliaujantis buvęs darbietis Mantas Stulgaitis apie tai rėkavo savo FB - šįryt perskaičiau visus komentarus, visi turėjo apie mane ką pasisakyti - matau, kad tuoj būsiu blogesnis už didžiausią tautos priešą - kolūkių ardytoją ir šiferių vagį).

Bet ne man atsakinėti reikia, o visuomenei, kuri užsiknisusi nuo Nemuno aušros schemų, melo į akis ir įžūlaus valstybės griovimo. Siunčia ir dar siųs informaciją apie jūsų darbelius, o aš viešinsiu. Neatsakysite visuomenei - atsakysite žiniasklaidai arba teisėsaugai. Žinoma, visą naują info jai šiandien irgi nusiųsiu.

Ir vėl tas pats - būtų ministras pasitraukęs dar vakar, šiandien jo giminėje jis nebūtų keiksnojamas už nepageidaujamą viešumą.

Sorry, neberadau tinkamos ABBA dainos:

Kaip visada, kviečiu prisidėti dviem būdais:

Arba:

Subscribe now

Pradėsiu šiek tiek iš toliau - nuo Žuromsko draugo Puchovičiaus.

Puchovičiaus verslo pradžia - Gariūnuose

Žemaitaičio dešinioji ranka Robertas Puchovičius savo darbus pradėjo Gariūnuose. Jo tėvas Edvard Puchovič kelis dešimtmečius turėjo (ir gal tebeturi) siuvimo įmonę, o Gariūnų turguje pardavinėjo jų pasiūtus kostiumus. Jo Youtube dar išlikę trys 2017 m. video su kostiumais Gariūnuose. Ekrano nuotrauka iš video:

Ten dirbo ir Robertas Puchovičius, pardavinėjo tėvo siuvamus kostiumus. Žinoma, kaip ir priklauso Gariūnams, visa prekyba vyko grynaisiais pinigais. Taip jis matyt ir priprato prie grynųjų. Ten dirbdamas Puchovičius susipažino su kitais prekeiviais - armėnais Vahe ir Grant Zohrabyan. Pacituosiu, ką toliau pasakoja mano šaltiniai:

Zohrabyan kontrabanda veždavosi brangius paltus, odines striukes ir kailinius iš trečiųjų šalių. Kartu su Robertu jie tuos gaminius realizuodavo Gariūnuose, todėl ir atsirado daug grynųjų, kurie vėliau buvo investuoti į kitus verslus.

Ir tikrai, patikrinus per Okredo.com matyti, kad Puchovičius nuo 2016 m. rugsėjo iki 2019 m. lapkričio buvo armėnams Zohrabyan priklausančios įmonės “GRANT & VAHE” direktoriumi. Spėju, kad būtent kontrabandos dėka Puchovičius susipažino su kitais veikėjais, kurie galiausiai jį atvedė į politiką pas Remigijų Žemaitaitį - kai pastarajam kuriant Nemuno aušrą, reikėjo patikimų žmonių Vilniuje. Toks linksmas posūkis gyvenime - Gariūnų turgus nulėmė, kad Puchovičius šiuo metu Seime. Man kažkaip vis nepavyksta nuo tų Gariūnų nutolti. :)

Iš kontrabandos į NT verslą

Gariūnų dėka pas Puchovičių atsirado kalnas galimai juodų grynųjų, juos kažkaip reikėjo realizuoti. Nusikalstamame pasaulyje taip dažnai atrandama NT sritis, tą padarė ir Puchovičius - maždaug prieš dešimtmetį atėjo į NT vystymo verslą, per laiką susikūrė keletą įmonių ir pradėjo vystyti įvairius NT projektus. Kol galiausiai 2023-iųjų pabaigoje gavo pasiūlymą užsidirbti daugiau - eiti į politiką ir ten pasitvarkyti savo verslo problemas. O dar ir grynųjų klausimą galima išspręsti tuo pačiu - ką dabar ir bando daryti Nemuno aušra.

Bet su armėnais Zohrabyan ryšiai nenutrūko - nežinau, ar tiesa, bet šaltiniai kalba, kad jie kartu su Puchovičiumi vysto picerijų tinklo “Bon Pizza” verslą. Oficialiai čia Puchovičiaus nesimato, bet sutapimų daug - “Bon Pizza” picerijų tinklą vysto UAB “Elito era”, jos direktorė - Sandra Zohrabyan, spėju - kažkurio armėno žmona. Viena iš picerijų, matyt, pati pirmoji, įsikūrusi Puchovičiaus verslo statytame name Zujūnuose:

Visai greta ir pats Puchovičius anksčiau gyveno, kol nepersikėlė arčiau Seimo, prie Vingio parko.

O apie pačią Sandrą Zohrabyan irgi turėjote girdėti - ji priklauso Nemuno aušrai ir buvo viena iš tų, kurios aukojo nemažas apvalias sumas partijai. Ji buvo ir tarp tų 11 mano skambučių, kai skambinau apsimesdamas Nemuno aušros finansininku:

“Elito erai” neblogai sekasi įsisavinti ES pinigus - realūs tie projektai ar ne, nežinau, gal kas norėsite pasikapstyti. Šaltiniai sako, kad Puchovičius su Zohrabyan turėjo ir daugiau verslų, ne tik picerijų tinklą.

Papildau vakare:

Bent jau žinau, kad Puchovičius skaito visus mano tekstus - praėjus vos porai valandų po to, kai aprašiau jo Gariūnų, armėnų ir kontrabandos istoriją, jis jau atvažiuoja pas Zohrabyan pasitarti (tas kairiau). Zohrabyan žmona - Sandra, picerijos tinklo vadovė, Nemuno aušros aukotoja. Matyt tikrai yra tiesos toje informacijoje, kad Puchovičius ir Zohrabyan šeima tebeturi bendrų verslų.

Kaip pas Puchovičių atsirado Žuromskas?

Savo projektų finansavimui jam reikėjo lėšų, turguje uždirbtų grynųjų neužteko, todėl tam pasitelkė sutelktinio finansavimo platformas. Vienoje tokių ir susipažino su buvusiu NT brokeriu Kastyčiu Žuromsku. Puchovičius Žuromskui pasiūlė keletą projektų išvystyti kartu - taip jie tapo “Pašilės namų” bendrasavininkais. Bent jau taip tuo metu skelbė pats Žuromskas. Dabar jis jau sako kitaip, kad buvo tik konsultantas - detales teisėsauga išsiaiškins. Gal tada ministras ir savo asmeninį paštą nuo projekto kontaktų pašalins:

Žuromskas įsidarbino Puchovičiaus įmonėje “Construktionrk”, kuri pradėjo vystyti “Pašilės namų” projektą, ir kuri, kaip suprantu, šiuo metu yra bankrutuojanti. Nieko keisto - nes prieš metus Valstybinė mokesčių inspekcija tik su antstolių pagalba iš šios įmonės išieškojo nesumokėtų mokesčių už 215 tūkst. eurų. Iš kitos jo įmonės - “Tvarios statybos” - išieškojo dar daugiau, 359 tūkst. eurų.

Puchovičiaus dešinioji ranka - Ponas Z.

Susipažinkite su dešiniąja Puchovičiaus ranka statybų versle - pavadinsiu jį “Ponu Z.”. Ponas Z pas Puchovičių oficialiai pradėjo dirbti tik 2024 m. (jei neklystu - UAB “Lajota”), bet realiai dirbo ir anksčiau, tik visi suprantame kodėl nebuvo įformintas. Mokesčiai, mokesčiai. Bet, pasirodo, yra sutarčių, ant kurių parašus jau dėjo Ponas Z., nors tuo metu dar net nedirbo įmonėje oficialiai - teisėsaugai čia bus lengvas darbas atrasti jas.

Ponas Z., žinoma, kartu su visa Puchovičiaus aplinka buvo įtrauktas ir į politiką - tapo Nemuno aušros nariu, aukojo partijai ir net kandidatavo vienmandatėje - nesėkmingai.

Tas pats “Ponas Z.” darė ir tas “Pašilės namų” nuotraukas - tiek Žuromsko namo interjero, tiek drono - kurios vėliau man ir leido suvesti visus galus.

Ir kartu čia yra atsakymas, kodėl Puchovičius pastaruoju metu turi kasdien lakstyti per savo statybų objektus, net šį sekmadienį ir pirmadienį važinėjo:

Nes Ponas Z. šiemet paliko Puchovičių ant ledo - išėjo iš jo statybų verslo. Man pasakoja, kad būtent Ponas Z. buvo numatytas tapti direktoriumi Puchovičiaus įmonėse, kai pats Puchovičius turėjo pasitraukti dėl laimėtų Seimo rinkimų. Ir tik paskutinę minutę Ponas Z. išsigando, atsisakė tapti direktoriumi, todėl gelbėjant verslą ja buvo paskirta Puchovičiaus žmona. Kuri, kiek man pasakoja, apie šį verslą nelabai ką išmano.

Ponas Z. greičiausiai pabūgo atsakomybės dėl didelių grynųjų sumų, kurios galimai vaikšto Puchovičiaus versle. Būtent Ponas Z. atliko didžiausią darbo dalį, kai Puchovičius iškeliavo į Seimą - ruošdavo sutartis, derėdavosi su klientais, spausdavo juos dalį kainos sumokėti grynaisiais pinigais (dirbtinai sumažinant namo baigtumo procentą). Jei esate vienas iš tokių Puchovičiaus namų pirkėjų, kur dalį sumos sumokėjote grynaisiais - parašykite man, jūs liksite anonimais, bet patį faktą būtų įdomu užfiksuoti. Bet realiai verslui, net ir būdamas Seimo nariu, per Poną Z. ir toliau vadovavo Puchovičius.

Tiesa, gavau nepatikrintos informacijos, kad Ponas Z. pats galimai žaidė dvigubus žaidimus - jis tarpininkaudavo mokėjimuose galimai grynaisiais pinigais tarp statybininkų ir Puchovičiaus, tik Puchovičiui pasakydavo didesnes sumas nei sumokėdavo meistrams. Taip, matyt, užkaupė nemažai pinigų, jei pats, mano šaltinių teigimu, pasistatė du namus (vieną savo vardu, kitą žmonos tėvų vardu), ir vėliau juos pardavė (vėlgi su schemomis, kurios turėtų būti įdomios FNTT ar VMI). Gali būti, kad Puchovičius net pats to iki šiol nežinojo, kad buvo apgaudinėjamas - atsiprašau, Robertai, jei dar ir dėl šito nuliūdinau.

Ir matyt būtent dėl to, neatlaikęs įtampos dėl grynųjų kiekio ir bijodamas, kad išaiškės jo žaidimai, Ponas Z. šiemet paliko Puchovičiaus verslą. Todėl pastarasis dabar turi kasdien už mūsų pinigus pats važinėti per statybas, nes žmona - tik formali direktorė.

Žuromskas pirko pilnai įrengtą namą už 107 000 eurų

Jei vakar tik iš nuotraukų galėjau spėti, kad Aplinkos ministras Žuromskas melavo, teigdamas, kad iš Puchovičiaus pirko nebaigtos statybos namą “Pašilės namų” projekte, tai šiandien jau galiu nebespėlioti - skirtingi asmenys 100 proc. patvirtino, kad taip ir buvo. Žuromsko įsigytas namas buvo anksčiau įrengtas projekte ir naudojamas kaip parodomasis potencialiems pirkėjams. Jei domėjotės šiuo projektu, galbūt net esate buvę ministro namuose.

Tuo metu, kai Žuromskas su žmona jį pirko ir mokėjo 107 000 eurų, namas buvo įrengtas ir tinkamas gyvenimui kad ir tą pačią dieną. Todėl tikroji jo kaina turėjo būti tokia, kokią skelbė vystytojas - 293 000 eurų.

Jeigu taip nėra, neabejoju, Aplinkos ministras dar šiandien paskelbs dokumentus, kurie paneigs mano turimą informaciją. Vakar jis sugebėjo paskelbti tik tai, kad yra greta esančio miško sklypo bendrasavininkas (ir tai sukėlė dar papildomų klausimų). Juokingiausia, kad patarimus Žuromskui Facebooke dalija pats Žemaitaitis:

Na įdomu, kaip pačiam Žemaitaičiui sekasi nekreipri į tą “telefoninį sukčių” dėmesio, jei vos per pastarąsias porą savaičių apie mane kokius 5 FB įrašus iškepė? :)

O Žuromskui juk ne apie mišką, o apie namą reikėtų kalbėti. Daug laiko neužtruktų - tereikėtų parodyti:

• Pirkimo pardavimo sutartį ir datą su kaina;

• Turto vertinimo ataskaitą, kuri daryta namo pirkimo metu - joje būna nuotraukos, kuriose ir būtų užfiksuotas tikrasis namo baigtumas;

• Savo darytas nuotraukas su data - juk perkant namą tikrai pasidaroma nuotraukų, ir ne viena;

• Sutartis ir sąskaitas su rangovais, kurie užbaigė jo namą nuo 62% iki 100%;

• Datą (galima nuotraukomis), kada iš tikro ministras su žmona įsikėlė į namą - jei pirko neva 62 proc. baigtumo, įsikėlimas turėjo užtrukti iki 2024 m. pavasario ar vasaros?

Bet žinau, kad jis šios informacijos nepateiks. Atsakęs tik į vieną klausimą dėl miško, dabar suka galvą, ką atsakyti ir ką sukurti. Kurk nekūręs, dokumentuose fiksuotų duomenų nepakeisi. Teisėsaugai vis tiek teks įrodinėti, kaip 293 000 eurų vertės namą pavyko įsigyti vos už 107 000 eurų.

Tiesa, jau žinau, kas rūpinosi ministro būsimo namo įrengimu - tas pats ponas Z. Žinoma, jo vardą ir pavardę atiduosiu STT, kad papildytų savo tiriamą informaciją - manau, Ponas Z. turės labai daug ką papasakoti apie Žuromsko namą ir Puchovičiaus verslus. Ir aš pagaliau turėsiu laiko grįžti prie Žemaitaičio reikalų - jis juk irgi pirko NT. :)

Galim nuimti skaitliuką, kada pirmas iš posto lėks Puchovičiaus draugas Žuromskas. Po to bus ir kitų eilė.

Ir vėl eilinį kartą - jie patys save valgo. Nebūtų Žemaitaičio nesąmonių, nebūčiau sužinojęs apie Puchovičiaus dalyvavimą versle ir jo praeities dalykėlius. Nebūtų reikėję Puchovičiumi domėtis - Žuromskas dabar ramiai gyventų savo pusvelčiaui nusipirktame name. Nebūčiau jo namo temos palietęs - nebūčiau sužinojęs apie Poną Z. ir jo žaidimus. O dabar kentės visi - ir kuo ilgiau šitie veikėjai sėdės politikoje, tuo daugiau jų aplinkos žmonių darbelių bus ištempta į viešumą. Negi tie, kas pastatė ir finansavo Žemaitaitį, vis dar nesupranta, kad jau laikas sodinti jį ant atsarginių suolelio?

STT jau gavo mano laišką. Panašu, kad Žuromsko žmona išsitrynė arba paslėpė Instagramo profilį. Tai teisėsaugai reiks dar ir tas kopijas nusiųsti.

Kaip visada, kviečiu prisidėti dviem būdais:

Arba:

Subscribe now

Ir viskas tik dėl to, kad Žuromskas nesugebėjo atsakyti nė į vieną iš mano jam pateiktų 10 klausimų. Na teoriškai atsakė - jo komunikacijos skyrius atsiuntė ir raštu atsakymus (nors jis pats gyvai per Aplinkos komiteto posėdį sakė, kad nieko man nesiųs - matyt, nesutaria derinukų su komanda). Ir per posėdį lyg penktokėlis rišliai skaitė jam surašytus atsakymus. Bet informacine prasme ten buvo šnipštas, todėl teko paskirti daugiau laiko ministro atsakymų analizei.

Tiksliau - iš pradžių vos vienam atsakymui. Apie šitą stebuklingai mažos kainos ministro namą:

Subscribe now

Per anksti Žemaitaitis apsidžiaugė, kad ministras išlipo sausas iš komiteto - panašu, kad balutė po jo kėde tik didės:

Ir čia prasideda įdomybės - du detektyvai, kuriuos turėjau sekmadienį spręsti. Pradžioje apie valstybinę žemę pakalbėkim, o paskui apie ministro pinigus.

Pirmas detektyvas: Aplinkos ministras savo kiemui užsigrobė valstybinę žemę?

Žuromskas iš Seimo ir statybų darbo derintojo Roberto Puchovičiaus įmonės, kurią pats konsultavo, prieš trejetą metų įsigijo namą. Man ir Seimo komitetui jis neigė, kad mokėjo mažiau rinkos kainos, todėl teko pasidomėti pačiam - meluoja ar ne.

Nebuvo sudėtinga remiantis soc. tinklų nuotraukomis išsiaiškinti, kurį namą “Pašilės namų” projekte įsigijo Aplinkos ministras. Sakyčiau, nukovė patį geriausią sklypą projekte - pagal numeraciją 40-2, kampinį, prie pat miško:

Pagal “Pašilės namų” vizualizacijas, Žuromskas turėtų tokį siaurą pailgą 5 arų sklypą, kaip apibraukiau:

Bet ministrui pasisekė - kadangi sklypas kampinis, jis gerokai pasididino jį valstybės sąskaita. Regia.lt matosi tikslios sklypo ribos (žalsva linija prie jo namo), o greta raudonai apibraukiau, kokiu sklypu kaip savo kiemu naudojasi Žuromskas. Tas taškuotas sklypas - valstybinė žemė, tapusi Aplinkos ministro kiemu:

Tokiu būdu iš 5 arų sklypo Žuromskas gyvena 14 arų sklype. 9 arai valstybinės žemės, spėju, naudojami be leidimo nuosavo kiemo praplėtimui:

Papildau: Žuromskas pats paskelbė, kad yra šio miško bendrasavininkas. Tačiau tarpinė zona tarp miško ir jo kiemo, panašu, jam nepriklauso. Todėl lieku prie prielaidos, kad Aplinkos ministras naudojasi valstybine žeme kaip savo kiemu.

Iš kur žinau, kad šia valstybine žeme Žuromskas naudojasi kaip savo kiemu? Tai matyti iš jo žmonos Instagramo (iškirpau iš video). Štai tas ankstesnėje nuotraukoje matomas baltas apskritimas - valstybinėje žemėje įrengta jų kiemo laužavietė, o fone matomas jų namas ir terasa, kuri greičiausiai irgi šiek tiek išlipa iš sklypo ribų:

Ech, tie gyvūnai - tik šio šuniuko nuotraukų ir video dėka Žuromsko žmonos Instagrame radau jų kiemo vaizdą. Bet juk geras ministras - savo žolės robotuką įdarbino valstybinės žolės pjovimui. Ir stacionarią laužavietę su krėslais pastatė, kurioje kiekvienas iš mūsų galėtume išsikepti šašlykų - nes ji ne jo kieme, o valstybinėje žemėje. Naudokitės į sveikatą!

Viename kampe matosi nelegali juoda tvora - tikiuosi, bent jau tvoros nuo miško pusės Aplinkos ministras nedrįso pasistatyti. Nes tarp miško ir trinkelėmis kloto savo kiemo jis pasistatė nelegalų tvoros segmentą, o likusią dalį tvoros suformavo iš augalų. Vėlgi tas matosi iš Žuromsko žmonos Instagramo video - filmuojant šuniuką fone ir tvora pasimatė. Raudonai apibraukiau medinę tvorą, žaliai - iš augalų:

Ant plano tai atrodo taip - nelegaliai į valstybinį sklypą prailgintas medinės tvoros segmentas (raudonai) ir dėl kiemo uždarumo vietoje tvoros užsodinti augalai (žaliai):

Kaip matyti iš schemos, per Žuromską kentės ir jo kaimynai, kurie taip pat savo kiemus išplėtė valstybinės žemės sąskaita ir turės susipaprastinti, kai vyks patikrinimas.

Suprantama, kad tokių situacijų valstybėje turime daug - gyvenant pamiškėje prasiplėsti sklypą pagunda kiltų ne vienam. Bet kad tai darytų pats Aplinkos ministras, kuriam pavaldžios institucijos ir turi su tuo kovoti - na čia jau toks virš įžūlumo atvejis. Greitį kelyje viršijame ne vienas, bet iš Policijos generalinio komisaro to mažiausiai tikėtumėmės. Kaip ir mažiausiai patikėtume, kad Aplinkos ministro kiemas išplėstas gamtos ir valstybės sąskaita. Bet žinant, kad su aplinka jis nelabai ką bendro turėjo - dirbo NT agentūroje, vėliau sutelktinio finansavimo įmonėje (kur ir susipažino su Puchovičiumi), galiausiai pradėjo vystyti NT verslą ir tik Puchovičiaus dėka tapo Aplinkos ministru - gal ir nestebina jo žemgrobystės atvejis.

Tik, galvoju, į kurią tarnybą kreiptis dėl šio pažeidimo, jei tos, kurios tai turėtų prižiūrėti, pavaldžios būtent šiam ministrui? Ar visur spėjo sau lojalius asmenis susistatyti, ar visgi dar liko principingų?

Papildau 20:07 val.:

Ministras sureagavo ir kol kas pateikė atsakymą tik dėl šio detektyvo. Savo FB jis įkėlė dokumentą, kad greta jo sklypo esantį 1,6 ha mišką. Ir visgi ne visą, o tik dešimtadalį viso miško sklypo yra nusipirkęs - vadinasi, nėra visko sklypo savininkas. Ačiū ministrui, šiek tiek lengviau sužinojus, kad bent jau laužavietė, greičiausiai, bent dalinai jam pačiam priklausančiame sklype. Raudonas - Žuromskui dalinai priklausantis miško sklypas pagal jo paskelbtus dokumentus:

Nepaisant to lieka neatsakyti klausimai:

• Tarp jo namo sklypo ir jo miško yra bendro naudojimo žemė - ji, kaip suprantu, tapo ministro kiemu.

• Įdomu, kad ministras pirma įsigyja miško sklypą (2023 m. birželio 16 d.), o tik po to, praėjus porai mėnesių - namą greta jo. Čia tas pats, jei pirma įsigytum telefono dėkliuką, o tik po to ir patį telefoną.

• Įdomu, iš ko ir už kokią kainą ministras įsigijo mišką? Miškui paskolos nereikėjo imti, tik namui? O gal pardavėjas - ta pati Puchovičiaus įmonė? Ar čia buvo koks bendras miško ir namo pirkimo sandoris?

• Lyg ir nemačiau, ar ministras kur nors viešai yra deklaravęs, kad turi miško? Jo VMI deklracijoje matosi tik turimas “žemės sklypas”. Ar ministras neturėtų viešai deklaruoti turintis miško, kai sprendžiami miško savininkams aktualūs klausimai?

• Ir svarbiausia - ministras, būdamas Kipre, rado laiko atsakyti į vieną klausimą apie sklypą, bet net nepasistengė atsakyti apie antrąjį klausimą dėl namo kainos, baigtumo lygio, įrengimo ir įsikėlimo dienos. Palauksiu.

Antras detektyvas: namas su 186 tūkst. eurų nuolaida

Ir dar įdomesnė Žuromsko namo įsigijimo istorija. Priminsiu, ko klausiau ministro viename iš 10 klausimų:

Ar tiesa, kad jūs pats prieš kelerius metus už gerokai mažesnę nei rinkos kainą įsigijote namą viename iš jūsų draugo, Seimo nario Roberto Puchovičiaus vystytų projektų “Pašilės namai” Zujūnuose? Mano žiniomis, jūs, skirtingai nei teigiate viešumoje, nebuvote verslo partneriai, o tik dirbote Puchovičiaus įmonėje. Ar dar esate skolingas Robertui Puchovičiui dėl galimai pigiau nei rinkos kaina įsigyto namo?

Ministras arba kažkas, rašęs jam tekstą, raštu man atsakė:

Ne, tai nėra tiesa. Būstą įsigijau rinkos sąlygomis su banko finansavimu dar prieš pradėdamas politinę veiklą. Toliau moku paskolos įmokas bankui. Finansinių įsipareigojimų minėtam fiziniam asmeniui neturiu.

Įdomesni jo atsakymai buvo per posėdį, iškarpiau į trumpą 4 min. video, labai rekomenduoju pažiūrėti:

Nors ir mykdamas, ministras atskleidė, kiek mokėjo už šį namą.

Susidėliokim faktus, kuriuos žinome iš paties Žuromsko apie jo namo pirkimą:

• Prieš trejetą metų jis su žmona įsigijo sublokuotą namą Puchovičiaus įmonės projekte “Pašilės namai”.

• Plotas - 92 kv. m, namo kaina - 107 200 eurų. Sako, kad įsigijo su banko paskola, ir kad tai atitiko rinkos kainas.

• Žuromsko teigimu, tokia maža namo kaina dėl to, kad įsigijo “nebaigtą statybą”. Paklaustas, koks buvo procentinis baigtumas, nuo atsakymo jis išsisuko.

O čia papildomi faktai, kuriuos man pavyko surinkti apie ministro namo pirkimą:

• Sandoris įvyko 2023 m. rugpjūtį.

• Jame nurodytas namo baigtumas, kurio taip nenorėjo per posėdį atskleisti ministras - 62%.

• Keli kiti to paties “Pašilės namų” projekto namai (visi identiško dydžio) tais pačiais 2023 m. parduoti tokiomis kainomis:

  • Su 85% baigtumu: 250, 258, 260 ir 262 tūkst. eurų.

  • Su 100% baigtumu: 259 tūkst. eurų.

  • Su 39% baigtumu: 250 tūkst. eurų (kas tik patvirtina, kad vystytojas sutartyje gali įrašyti kokį tik pageidauji baigtumą).

• Patys “Pašilės namų” pardavėjai savo užsakytame straipsnyje skelbė tokias kainas priklausomai nuo įrengimo:

  • Pirmas – be vidinės dalinės apdailos, tik su įrengtu gerbūviu, kaina 184 000€ (kampinis 204 000 €).

  • Antras – pilna dalinė apdaila, kaina 199 000 € (kampinis 219 000 €).

  • Trečias – pilna apdaila, kaina 273 000 € (kampinis 293 000 €).

Įsidėmėkite šį paskutinį skaičių - 293 000 eurų už kampinį namą su pilna apdaila.

Mano įsitikimu, būtent toks buvo Žuromsko įsigytas namas iš Puchovičiaus “Pašilės namų” projekto - su pilna apdaila ir, kaip matėte iš ankstesnės info - kampinis, prie miško. Ir tai galiu įrodyti. Teks pakeliauti laiku ir po tą patį ministro žmonos Instagramą.

Puchovičiaus įmonės “FAMO Real Estate” svetainėje nebėra informacijos apie “Pašilės namus”, bet ją galima rasti pasinaudojus interneto wayback machine.

Pakeliaujam laiku.

Famo.lt svetainės archyvas mums rodo, kad 2023 m. vasario mėn. Žuromsko būsimas namas vis dar buvo laisvas (nr. 40-2), siūlomas tik su daline apdaila už 219 000 eurų:

Po pusmečio, rugsėjo 23 d. šis namas jau buvo parduotas - tai atitinka mano turimą info, kad Žuromsko sandoris sudarytas 2023 m. rugpjūtį:

Ir dar, kaip matote iš kitų kainų, projekte nebeliko galimybės pirkti namų su daline apdaila - tik su pilna. Matyt, visi namai buvo baigiami įrengti. Su pilna apdaila, priminsiu, Žuromsko kampinis namas prie miško (nr. 40-2) turėjo kainuoti 293 000 eurų - tokia buvo oficiali kaina.

Bet kaip jis šį namą įsigijo už 107 200 eurų? Žuromskas akcentavo, kad namas buvo “nebaigtos statybos”. Baigtumo procento jis nepanoro pasakyti, tai teko išsiaiškinti pačiam - kaip rašiau, oficialiai pirkimo dokumentuose nurodoma, kad namo baigtumas buvo 62%. Kas reiškia ne tik be apdailos, bet ir be rimtesnių namo statybos elementų, t.y. tik šiek tiek viršijus pusę statybos darbų. Kaip jis sako - buvo tik “dėžutė”, grindų nebuvo, tik išvedžiota elektra, o statybos darbus jis užbaigė savo pastangomis.

NT ekspertai man sako, kad net ir su 62% baigtumu tokio namo kaina turėjo būti gerokai didesnė nei 107 tūkst. eurų, bet tarkim, tegul. Su tokiu baigtumu, tikėtina, reikėjo bent pusmečio intensyvių darbų, o greičiausiai dar daugiau, kad ministras pabaigtų savo namą ir pritaikytų gyvenimui. Vadinasi, 2024 m. pavasarį gal jau galėjo įsikelti į savo naujus namus?

Bet štai “Pašilės namų” ir Žuromsko Facebookai kartu su jo žmonos Instagramu išduoda, kad ministras mums meluoja. Ir jei tikrai meluoja - jis kažkur nuslėpė 186 tūkst. eurų.

Pradžiai pasižvalgykim, kaip atrodo Žuromsko namas iš vidaus. Pats ministras Velykų proga į FB buvo įsikėlęs tokią nuotrauką:

Kaip ironiška, kai politikas pozuoja velykiniam FB įrašui, o už lango matosi kiemas, kurį jis susikūrė valstybinėje žemėje.

Jo žmona Instagrame pasidalino tokiu savo ir ministro kojų vaizdu iš tos pačios svetainės:

Nuotraukose matosi jaukūs namai - matyt, užtruko, kol tokią erdvę susikūrė nusipirkę vos 62% baigtumo namą. Būtų nieko sensacingo, išskyrus vieną BET.

Pasirodo, lygiai toks pat vaizdas šiuose namuose jau buvo 2023 m. vasarą - būtent tada, kai Žuromskas su žmona įsigijo šį tik pusiau pastatytą namą. Tai yra - esu 100 proc. tikras, kad ministras šį namą pirko pilnai įrengtą, todėl jo kaina turėjo būti 293 000 eurų. O ne 107 000 eurų, kiek oficialiai mokėjo jo šeima.

Iš kur tai žinau? Patys jie parodė. Štai 2023 m. spalio 24 d. “Pašilės namų” FB įrašas su 14 nuotraukų:

Ir, koks netikėtumas - visos nuotraukos iš Žuromsko namo. Galite palyginti valgomojo stalą ir knygas po televizoriumi - viskas identiška tiems vaizdams, kuriuos patys Žuromskai skelbė savo soc. tinkluose. Kėdės, vazos, knygos, baldai, televizorius - viskas tas pats, pasikeitė tik gėlės. Kairėje - “Pašilės namų” FB 2023 m. spalį skelbtos nuotraukos, dešinėje - Žuromskų vaizdai iš namų:

Net knygos menkai perstumdytos, vazoje smilgos irgi tos pačios:

Net ministro lovoje nuotrauka pas jo žmoną Instagrame yra, ir lova sutampa su ta, kurią “Pašilės namai” rodė FB, bet neviešinsiu - kad bent lovoje jaustųsi ramus.

Ką reiškia toks nuotraukų sutapimas? Jei tikėsime ministru - kosminę darbų spartą. 2023 m. rugpjūtį jis nusiperka namą vos su 62% baigtumu, pliką “dėžutę” be grindų, o po poros mėnesių tas namas jau ne tik įrengtas, bet apstatytas net knygomis ir gėlėmis, pilnai gyvenamas. Ir net jo nuotraukos naudojamos kaip pavyzdinės “Pašilės namų” komunikacijoje.

Teoriškai taip galėjo būti - nusipirko už paskolą dar tik būsimas ministras namą, už kažkokius pinigus pasisamdė kokių 30 žmonių komandą, kurie 2 mėn. ištisomis paromis dirbo ir pabaigė namą - iki knygų išdėliojimo. Vėlgi - konsultavausi su NT žmonėmis, kurie buvo, švelniai tariant, skeptiški dėl tokių terminų. Bet gal statybose pasitaiko stebuklų?

Deja, ne šiuo atveju.

Tarp “Pašilės namų” 2023 m. spalio 24 d. paskelbtų nuotraukų yra kelios, kuriose puikiai matosi vaizdas už ministro namo lango. Čia matosi, kad už lango dar vasara (na geriausiu atveju rugsėjis):

Vadinasi, nuotraukos darytos tikrai ne 2023 m. spalį, o anksčiau - tų pačių metų vasarą arba rugsėjį. Bet už lango dar matosi ir žvyro kalnai - tiek svetainės nuotraukoje, tiek virtuvės:

Laimei, Puchovičius mėgsta savo statomų namų projektus įamžinti dronu, todėl dar kelios jų pačių skelbtos nuotraukos galutinai išduos, kad Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas mažų mažiausiai yra melagis, o greičiausiai - ir finansinis sukčius.

Štai 2023 m. rugpjūčio 18 d. viena “Pašilės namų” FB paskelbtų nuotraukų, kurioje prie Žuromsko namo matomos tos pačios žvyro krūvos, kaip ir aukščiau esančiose nuotraukose - viena mažesnė matosi per virtuvės langą, o kita didesnė per svetainės langą:

Bet vos po mėnesio, rugsėjo 20 d. paskelbtose drono nuotraukose šių krūvų jau nebėra - jos išlygintos, aplinka tvarkoma, o prie ministro namo jau privežta didelių akmenų, kurie vėliau nuguls jo kiemu virtusioje valstybinėje žemėje prie miškelio:

Ką tai reiškia? Nuotraukos su Žuromsko namų tobulai įrengtu interjeru tikrai buvo darytos prieš 2023 m. rugsėjo 20 d. - kai kieme dar buvo neišlyginto žvyro krūvos. Vadinasi, vėliausiai 2023 m. rugsėjį Žuromsko namai buvo pilnai įrengti ir gyvenami (bet, spėju, kad nuotraukos darytos dar rugpjūtį ar net liepą).

O tai niekaip nedera su faktine informacija, oficialiai fiksuota namo pirkimo sandoryje, kad Aplinkos ministras šį namą tą patį rugpjūtį pirko tik su 62% baigtumu, ir todėl kaina buvo tokia maža - tik 107 000 eurų. Geriausiu atveju per mėnesį įrengti namą nuo plikos dėžutės iki gyvenamos aplinkos - mano kalbinti NT specialistai sakė, kad realybėje tai sunkiai įmanoma. Jei į ministro namą nusileido ateivių brigada, galbūt jis bent apmokėtas sąskaitas parodys, kas jam įrengė namą?

Bet nebūkime naivūs.

Pačių veikėjų paskelbtos nuotraukos ir terminai išduoda, kad Žuromskas namą įsigijo su pilna apdaila - jam su žmona liko tik knygas ir gėlės susistatyti. Ir tai reiškia, kad šio namo kaina turėjo būti ne 107 000 eurų, o oficialiai skelbta 293 000 eurų - net 186 000 eurų didesnė, nei oficialiai sumokėjo ir deklaravo ministras su žmona.

Ministre, jūs mane per Aplinkos komiteto posėdį melagiu išvadinote, bet susidėliojęs šiuos faktus aš jums neklijuosiu melagio etiketės - būtų per gerai. Mano nuomone, jūs esate finansinis sukčius, nes oficialią namo kainą sumažinote arba dėl mokesčių slėpimo, arba dėl grynųjų pinigų naudojimo sandoryje. Abiem atvejais pasekmės tos pačios, ir, tikiuosi, finansinio sukčiaus etiketę patvirtins teisėsauga.

Nepamirškime, kad namą Žuromskui pardavė Roberto Puchovičiaus įmonė. O Puchovičius jau pasižymėjo nuslėpęs beveik 100 tūkst. eurų mokesčių, kai pastatytais kotedžais prekiavo lyg savo gyvenamais ir taip kurį laiką išvengęs mokesčių. Ar tik nebus šių schemų išmokęs ir jo geras draugas, į ministrus pastatytas Kastytis Žuromskas?

O gal Žuromskas Puchovičiui tebėra skoloje už namą? Jeigu jau žinome, kad 107 000 eurų kaina buvo nereali ir gerokai sumažinta, iš kur toks Puchovičiaus dosnumas?

Vietoje reziumė norėčiau keiktis

Reziumuojant, turime šlykščią situaciją:

• Aplinkos ministras, kuris turėtų kovoti su aplinkos pažeidėjais, pats užsigrobia valstybinę žemę - savo kiemą praplečia papildomais 9 arais.

• Jis meluoja visuomenei, kad įsigijo nebaigtos statybos namą - nuotraukos įrodo, kad panašiu metu jis jau buvo su pilna apdaila. Jis taip pat meluoja visuomenei, kad už namą mokėjo rinkos kainą.

• Ministras įsigijo namą už triskart mažesnę kainą nei rinkos vertė - ir tai galėjo būti daroma dėl mokesčių slėpimo, grynųjų pinigų naudojimo arba liekant skoloje namą pardavusios įmonės savininkui - mokesčius jau slėpusiam Puchovičius.

• Kaip vėliau paaiškėjo, Žuromskas 2024 m. turėjo apie 90 tūkst. eurų grynųjų - nors dar 2023 m. rugpjūtį namui už 107 tūkst. eurų ėmė paskolą. Grynieji atsirado tik vėliau? O prieš rinkimus aukodamas Nemuno aušrai 2500 eurų, banko sąskaitoje turėjo tik 105 eur - įnešė 2500 eur ir iškart juos pervedė partijai. Įdomūs žaidimai.

• Seimo narys Robertas Puchovičius šiuo metu Aplinkos ministro kėdėje turi savo draugą, kuris galimai jam tebėra skolingas už pusvelčiui parduotą namą, pats aktyviai dalyvauja savo NT verslo vystyme, kone kasdien važinėja į statybas, nenusišalina balsuojant dėl statybą reguliuojančių įstatymų. Aplinkos ministerija, priminsiu, yra svarbiausia institucija NT vystymo versle.

• Negana to, jei kas pamiršote - pačiam Puchovičiui lyg iš dangaus nukrenta sklypas Riešėje - triskart pigiau nei rinkos kaina. Mano šaltiniai sako, kad sklypo pardavėjas tokią kainą pritaikė neatsitiktinai - turėdamas daug sklypų, jis taip galimai atsidėkoja už palankius Puchovičiaus statytinio Aplinkos ministro sprendimus.

• O gal ministras Žuromskas, lygiai kaip ir Puchovičius, toliau slapta vysto NT verslą per kitas įmones? O gal mano gauti gandai, kad dalis vystomų “Pašilės namų” priklausė pačiam Žuromskui, tik paslėpti po kitomis įmonėmis, nėra tik gandai?

Ir aš čia paliečiau VOS VIENĄ iš 10 ministro neva atsakytų mano klausimų. Liko dar devyni - įsivaizduojat, kiek dar melo ten galima rasti, pasėdėjus prie atsakymų ilgiau? Bet juk reiks grįžti ir parodyti dėmesio Žemaitaičiui - kad jis turėtų vėl ką apie mane rašyti.

Ir dar net nepradėjau gilintis į naujai gaunamą informaciją apie Aplinkos ministerijos bardaką arba apie įdomią ministro Žuromsko praeitį (ministre, kas ten Alytaus Dainavos mokyklos laikais nutiko su alkoholiu, FNTT dirbusio tėvo raudonu Subaru Outback ir Didžiulio ežeru - lyg ir nedera prie aplinkosaugos, greičiau priešingai, taip?).

Bet vėlgi - nebūtų šūdinų batų politikoje, nebūtų ministrui ir šito nemalonaus dėmesio, niekas nebūtų sužinojęs nei apie kiemo pasididinimą valstybinės žemės sąskaita, nei apie finansines namo pirkimo machinacijas su Puchovičiumi. Kada jūs pagaliau pasimokysit ir grįšit į savo pogrindį iš jums neskirtos politikos?

Vėl teks gaišti laiką ir rašyti pareiškimus įvairioms teisėsaugos institucijoms dėl dar vieno aušriečio darbelių. O Aplinkos ministras ir toliau galės skaityti atsakymus iš jam parengto paruoštuko.

Ir dar nebuvo taip, kad pasidomėjęs kažkuriuo aušriečiu, nerasčiau ko nors, dėl ko netektų rašyti pareiškimų teisėsaugai. O jų frakcijoje visai nemažai, velnias.

Labai nenorėjau klimpti į aplinkosaugos temą, bet, panašu, jau per vėlu.

Nemokamai šiuos tekstus galiu skelbti prenumeratorių dėka.

Jei norite prisidėti prie mano veiklos, galite paremti:

Arba prenumeruoti:

Subscribe now

Oficialu: Remigijus Žemaitaitis pradėjo viduriuoti tekstukais apie mane. Spaudžiamas investuotojų į Nemuno aušrą, kuriuos nervina nepageidaujamas viešumas, keikiamas Puchovičiaus, kad politika jam trukdo gelbėti savo verslus, Remigijus nebežino, ką daryti ir puolė į desperaciją.

Antrą dieną iš eilės gaunu Žemaitaičio dėmesio jo Facebooke - vos per parą jau iškepė tris naujus man skirtus kūrinius. Iliustruosiu vienu senesniu spalvingu kūriniu:

Pirmasis kūrinys - vakar, apie tai, kad aš slepiuosi lauko tualetuose ir fotografuoju jį ir jo gaujos narius. Sulygino mane su kažkokiu iškrypėliu, kuris kažkada slapta fotografavo Palangos tualetuose. Net jo pasamdyta agentūra (už kokius viešųjų pirkimų pinigus - dar išsiaiškinsim) specialiai man su AI sukūrė video ir nerišlų tekstuką apie nieką:

Antrasis rašinėlis - vakar bandė pulti Laisvės partiją, europarlamentarą Dainių Žalimą, ir, žinoma, prie to prikabino ir mane:

Šiandien - trečiasis Remigijaus kūrinys, šįkart mane sulygino su kažkokiu žurnalistu apsimetančiu asmeniu (yra tokia keista kontora “Spaudos klubas”, nieko bendro su žurnalistika neturinti, neapsigaukit). Spaudos dienos proga Žemaitaitis taip pasveikina žiniasklaidą - jam nepatinka viešumas ir skaidrinimas, to jis nesugeba nuslėpti. Bet iš visų Lietuvos žiniasklaidos atstovų tokios dienos proga išsirinko mane, net ne žurnalistą - ačiū, Remigijui, man didžiulė garbė!

Ir tas prorusiškas veikėjas dar drįsta baltarusiškų šaknų turinčią savo Nemuno aušrą lyginti su Spaudos draudimo laikmečio spauda - “Aušros” leidiniu:

Kas čia vyksta? Sakyčiau - minimum fantasmagorija, bet greičiau - taip skamba Nemuno aušros gulbės giesmė.

Seimo narys, vienas valdančiosios koalicijos lyderių, turintis begalę etikos ir teisinių problemų, nevykdantis įsipareigojimų Nemuno aušros investuotojams, savo komunikacijos kanaluose paskiria nesveiką kiekį dėmesio vienam eiliniam piliečiui. Pagal paminėjimų skaičių jo Facebooke, aš tuoj susilyginsiu su jo mėgstamiausiomis temomis - trąšomis ir sankcijomis agresoriui.

Sakytum, išprotėjo Seimo narys - bet ne, čia tiesiog desperacija, nes kelerius metus jo sėkmingai įgyvendintos prezidento ir Seimo rinkimų finansavimo, ministerijų užgrobimo, pavaldžių įstaigų vadovų pakeitimo savais ir apskritai pasityčiojimo iš Lietuvos politinės sistemos schemos veikė puikiai. Pradėti tyrimai teisėsaugoje nutrūkdavo, susitikimai su šešėlinio pasaulio veikėjais niekam nekrito į akis, etikos įspėjimai jam jokios reikšmės neturi, koalicijos partneriai socialdemokratai patys nusprendė leisti valytis į juos kojas, o reitingai kūrė jo svajonės net apie prezidento postą (ką jis pasakojo ir Elono Musko kolegai Ryanui Riedeliui).

Ir staiga detalė po detalės viskas pradėjo lįsti į viešumą. Apie neįvykusią kelionę į JAV jis tylėjo, ir net sužinojęs, kad tai mano darbas, manęs viešai neminėdavo - per daug skaudūs prisiminimai, norėjosi pamiršti tą temą.

Jei iš nuotraukos su Šūdmaišiu jis dar galėjo pasijuokti, bet kai pradėjo lįsti kiti veidai ir kiti verslai, kuriems toks viešumas yra kenksmingas - tik pasijuokti nebeišeina. Vienintelis būdas viską paneigti - įrodyti, kad aš kažkam dirbu, apšmeižti mane, apšmeižti žmones, kurie kada nors yra buvę aplink mane. Norėtų apšmeižti visus, kurie su manimi dalinasi informacija, bet to jam nepavyksta - nes jūsų per daug, ir jūs liekat anonimais. Sužinotų - iškeiktų kiekvieną.

Ir tada nuo šių metų pradžios pasileido - iš pradžių lengvi patyčių įrašai jo paties FB, vėliau atėjo Janutienės OpTV pagalba, prikepusi laidelių apie mane. Kai ir tai nesuveikė, pasiprašė komunikacijos profesionalų pagalbos - šie sudėliojo planelį, surinko visą įmanomą ir neįmanomą medžiagą apie mane, ir pradėjo kepti seriją įrašų, parengtų dirbtinio intelekto vaizdais ir tekstais. Tikėjosi, kad aplink mane paminėti padorūs žmonės ir verslininkai išsigąs, įkalbinės mane baigti domėtis Nemuno aušros reikalais - vėlgi nepavyko, gavau tik palaikymą arba pasijuokimą iš Žemaitaičio desperacijos. Vėliau atėjo šeimos eilė - savo rašinėliais bandė šmeižti ir gąsdinti, vėl šnipštas. Galiausiai didžiausia “nuodėmė”, kurią apie mane rado - iš bankomato išsiėmiau grynųjų pinigų ir jais atsiskaičiau Kalvarijų turguje, stebint pačiai Janutienei. Didžiausias skandalas!

Jei susirašyčiau viską, kuo mane kaltino, kažin ar dar rasčiau neišnaudotų temų - sukčius, aferistas, vagis, parsidavęs konservatoriams, parsidavęs laisviečiams, parsidavęs rusams, specialiųjų tarnybų agentas, iškrypėlis, persekiotojas ir ko tik ten nebuvo. Vakar komentaruose mačiau, kad jo gerbėjai jau ir pedofiliją man kabino :). Jo ir Janutienės laimei, kad šiuo metu neturiu laiko teisiniams procesams, bet šios atakos taip greitai nepasens, ir kai viešai būsiu papasakojęs viską, ką pridirbo Nemuno aušros gauja, galėsiu užsiimti ir teisine gynyba - yra bent kelios vietos, už kurių galima užsikabinti, kad ir kaip jie saugojosi naudodami terminą “galimai” ir pan.

Neapsimesiu - gauti purvo lavinos iš Seimo nario ar iš kitų politikų, kuriais aklai tiki dalis visuomenė, ir kurie gindami savo dievuką nepatingi ant manęs papilti papildomo purvo lavinos - nebuvo ir nėra mano siekiamybė. Niekas savo noru, tikriausiai, į tokią pelkę nelįstų - bet man tai neįvyko per akimirką. Jei per dieną būčiau atsidūręs šiame liūne, turbūt jau būčiau galėjęs išprotėti. Bet tokių lojančių ir gąsdinančių veikėjų aš per pastaruosius 15 metų prisižiūrėjau daug - ne tik per pandemiją. kovas prieš vatą Ukrainos invazijos pirmaisiais metais ar per Gariūnų mūšį, bet dar gerokai prieš tai, kai buvo visi keistieji referendumai ir įvairios dezinformacijos kampanijos.

Dėl manęs, Žemaitaitis mane gali ir teroristu išvadinti - man jau nei šilta, nei šalta. Tiesa, jis teisus dėl vieno - taip, tikrai jaučiuosi lyg sėdėčiau dvokiančiame Nemuno aušros tualete, bet ne dėl fotografavimo, o dėl valymo - su visų jūsų pagalba anksčiau ar vėliau jį išvalysim. Ir man nereikia tykoti kur nors už kampo ir fotografuoti Žemaitaitį su jo sėbrais - aš jį fotografavau lygiai vieną kartą, kai jis atvyko į Vilniaus oro uostą kelionei į JAV. Visos kitos nuotraukos - ne mano, o žmonių, kuriuos užkniso Nemuno aušros gauja.

Kaip gražiai Žemaitaičiui karma smogė atgal - pamenate, kai jis gąsdino moksleivius, kurie ateidavo į susitikimus su Nemuno aušra? Sakė, kad visus išfotografuos, išsiaiškins, kur jie mokosi, kas jų tėvai ir t.t. Politikos senbuvis prieš vaikus drįso vaizduoti erelį. O dabar karma jam sugrąžino - gavo savo paties vaistų. Jo susitikimai su neaiškiais veikėjais (o tik tokie ir dominuoja jo aplinkoje) fotografuojami, viešinami. Ir jam tai žiauriai skauda, nes jis nėra kvailas - mato, kaip detalė po detalės pildosi bendras vaizdas ir po truputį artėju prie Nemuno aušros šaknų. Jei sausį aš net nežinojau, kas yra tas Šūdmaišis ir kaip jis atrodo, tai dabar turiu info apie daugumą Žemaitaičio aplinkos veikėjų - jų trąšų, metalų, baldų, naftos, vėjo energetikos, statybų ir NT prekybos verslus, dalyvavimą kontrabandoje, sąsajas su baltarusija, rusija, Uzbekistanu, Kazachstanu, vilas Šveicarijoje ir Ispanijoje.

Lėtai, bet viskas pildosi į labai įdomų, bet dvokiantį vaizdą. Jei kryptis, kuria einu, būtų klaidinga, Žemaitaitis nebūtų desperacijoje, nekurtų šmeižto kampanijų prieš mane - leistų žaisti ir klysti.

Bet kai rašo buvę ar esami verslo partneriai, Nemuno aušros nariai, kaimynai, buvę santykių partneriai, apgauti klientai, net buvę nusikalstamo pasaulio atstovai - Žemaitaitis mato, kad ši informacija yra teisinga (kitaip jau seniai mane į teismą būtų padavęs), todėl supranta, kad tik laiko klausimas, kada užsipildys visa dėlionė. O tada, tikiuosi, jau galės įsijungti ir teisėsauga - suprantu, kad jiems kol kas trūksta įrodymų ar bent pagrindimo. Surinksim viską.

Dažniausias klausimas, kurį gaunu iš nepažįstamų žmonių, užkalbinusių mane - ar man grasina, ar nebijau. Už lango nebe 90-ieji - man ramu. Jaučiuosi labai gerai, nes matau, kad mano darbas turi prasmę. Jūsų rėmimo (prenumeratos arba paramos per Buy me a Coffee) dėka tam galiu paskirti praktiškai visą dienos laiką (dažnai ir nakties ar net kelionių - bet turiu tokią laisvę, ir man ji labai patinka). Žemaitaičiui tai nepatinka, nes jis negali prisikabinti prie manęs su klausimu “Kas mane finansuoja?”. Visi, norintys išmėžti Nemuno aušros ir politinės korupcijos dvoką, finansuoja.

Gaunu labai daug gražių žinučių - neįsivaizduojat, kiek žmonių nori padėti, ir patys sako, kad įsikvėpė kovai su šituo liūnu. Vakar viena senjorė paaukojo 10 eurų ir žinutėje net atsiprašė, kad tik tiek - sako, visas santaupas skiria Ukrainai ir Blue/Yellow. Net jei liūno galutinai išmėžti nepavyktų, didžiausiu pasiekimu laikysiu tai, kad bent dalį lietuvių savo veikla paskatinau nepraeiti pro šalį, kai matote daromą nusikaltimą ar korupcinius ryšius. Kiti rinkimai jau gali būti švaresni, kai šešėlinio verslo pasaulio atstovai pamatė, kad neskaidriai finansuodami politikus jie gali susilaukti jiems absoliučiai nereikalingo ir net trukdančio dėmesio. O tų liūno politikų ir veikėjų mes nepamiršim - čia jau ir aš pats per rinkimus nepatingėsiu priminti.

Todėl visa ta Žemaitaičio, jo agentūros ir jo aplinkos kūryba apie mane jau tik džiugina mane. Dabar tiesiog kolekcionuoju jų kurtus maketukus - reikės atsispausdinti ir įsirėminti namuose. Tokia graži kūrybos sritis, balansuojanti tarp kičo, dezinformacijos, šmeižto ir liaudies meno. Gal po metų kitų jau ir visa paroda išeis.

Lauksiu naujos Remigijaus ir jo aplinkos kūrybos - gal kada ir į parodą pakviesčiau. Galėtume juk ją gimtosiose Žemaitaičio žemėse - Šilutėje arba Šilalėje - surengti, įvertinant vietinį politiką, kuris kitus taip inspiruoja kūrybai. Gal net tarptautinė paroda išeitų, nuvežtume į Šveicariją, baltarusiją, Tenerifę.

Pareflektavau danguje, kaip tik jau leidžiamės - Žemaitaičio kūryba įkvėpė tokiai savirefleksijai.

Pabaigai - pasimėgaukite keliais jo aplinkos liaudies darbais:

Neabejoju, kad bus ir daugiau darbų parodai.

Ačiū skaitantiems, besidalinantiems informacija ir remiantiems!

Subscribe now

Tiesa, bonusas pačiai pabaigai - mūsų herojus Ignotas Adomavičius save su gimtadieniu užvakar pasveikino susikurdamas kosminio juokingumo video apie save. Praėjus kelioms valandos kažkas jį paprotino, kad tas video, švelniai tariant, ne visai atitinka realybės, ypač prisiminimus jo verkšlenimus garsiojoje spaudos konferencijoje Prezidentūroje, todėl video iš FB buvo ištrintas. Bet jis pamiršo ištrinti iš Instagramo, todėl galime pasimėgauti ir tokia liaudies autokūryba:

Pagalvojau, kad paprasčiausias klausimas gauti atsakymus į kylančius klausimas - paklausti paties ministro Kastyčio Žuromsko.

Tą ir padariau - šiandien jam nusiunčiau tokius klausimus:

1. Ar tiesa, kad jūsų patarėjas Skirmantas Pocius į ministeriją paskirtas savo medžioklės partnerio ir Remigijaus Žemaitaičio draugo Palangos gelbėtojų vadovo Jono Pirožniko nurodymu? Ar pažinojote Skirmantą Pocių iki jo tapimo jūsų patarėju?

2. Ar tiesa, kad kitas Skirmanto Pociaus medžioklės partneris Tomas Barkauskas, kartu su Pociumi dirbęs Prienuose, šiuo metu kandidatuoja ir laikomas favoritu laimėti Aplinkos apsaugos departameno vadovo pareigų konkurse?

3. Ar turite žinių apie tai, būtent dėl šio posto medžioklės metu galimai vyko derinimasis tarp kitų asmenų - Remigijaus Žemaitaičio ir dabartinės Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorės Mantės Ramanauskienės?

4. Ar jūs turite informacijos, kiek iš Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vadovų ir jų aplinkos žmonių medžioja? Kokiuose medžiotojų klubuose ir su kuo? Kiek iš jų medžioja kartu su Remigijumi Žemaitaičių arba Arūnu Pukeliu-Šviniumi?

5. Ar galite pakomentuoti, kas vyksta Valstybinėje miškų tarnyboje? Žiniasklaida jau rašė apie bandomo išmiškinti sklypo Avižieniuose istoriją, apie spaudimą dėl Žiemelio valdų įteisinimo, bet ar tiesa, kad tokių temų ir bandymų daryti poveikį galimai neteisėtose istorijose yra ir daugiau? Pavyzdžiui, ar tikrai bandoma įteisinti galimai nelegalų pastatą Nemenčinės pl. 164A?

   

   Arba - kam priklauso šis buvęs miško sklypas netoli Juodšilių, kuris dabar iškirstas ir padalintas į valdas statyboms? Kas ir kada atliko sklypo paskirties keitimą?

   

6. Ar tiesa, kad jūs pats prieš kelerius metus už gerokai mažesnę nei rinkos kainą įsigijote namą viename iš jūsų draugo, Seimo nario Roberto Puchovičiaus vystytų projektų “Pašilės namai” Zujūnuose? Mano žiniomis, jūs, skirtingai nei teigiate viešumoje, nebuvote verslo partneriai, o tik dirbote Puchovičiaus įmonėje. Ar dar esate skolingas Robertui Puchovičiui dėl galimai pigiau nei rinkos kaina įsigyto namo?

7. Jei tai tiesa, kaip manote, ar nekyla rizikų, kai Aplinkos ministras turėjo arba turi glaudžių finansinių ryšių su Seimo nariu, kuris pats vysto NT statybų verslą ir nenusišalina nuo statybų sektoriaus sprendimų priėmimo Seime?

8. Ar pažįstate arba esate gyvai susitikęs kažkurį iš šių asmenų: Jonas Pirožnikas, Aurelijus Perminas-Šūdmaišis, Arūnas Pukelis-Švinius?

9. Ar jums žinoma situacija, kai jūsų bendrapartiečio Tomo Domarko (dėl bankroto bylos, tikėtina, sklypas formaliai priklauso jo tėvui) sklype Vieštovėnuose, Vieštovės g. 49 (Plungės raj., unikalus sklypo nr. 6834-0005-0047) pakeista ir išplatinta Vieštovės upės vaga? Ar tai padaryta teisėtai?

   

   

   (2009 ir 2021 m.)

10. Ar teko girdėti apie jūsų partiečio Remigijaus Žemaitaičio draugo Eugenijaus Gvaldos įmonei priklausantį namą pajūryje (adresas - Placio 102B, Karklė, Klaipėdos raj.), kuris, mano žiniomis, statytas įmonės “Domimaks” vardu, nors pats pastatų kompleksas panašus į privatų namą, ne į įmonės biurą ar kitai įmonės veiklai naudojamus pastatus. Ir visus derinimo procesus atliko pats E. Gvalda. Matant, kaip panašų modelį taikė kitas jūsų partietis - Aidas Gedvilas, galbūt čia dar vienas galimas mokesčių nuslėpimo atvejis? Taip pat įdomu, kaip šis namas galėjo atsirasti pajūryje, kur dar prieš keletą metų, sprendžiant iš satelitinių nuotraukų, augo miškas - ar tokiomis statybomis neturėtų pasidomėti jūsų ministerijai pavaldžios institucijos?

(ta pati vieta 2011 m. ir dabar)

Kai/jei gausiu atsakymus, žinoma, juos publikuosiu.

Turintys daugiau informacijos šiomis temomis - parašykite man karolis.zukauskas (at) gmail.com.

ps: Puchovičius vakar tvarkingai atsėdėjo Seimo posėdyje nuo pradžios iki pabaigos, šiandien jau gyvai dalyvavo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Jau galvojau, kad pasitaisė veikėjas, bet kur tau - iškart po posėdžio šiandien jau pastebėtas savo statybose, apvažiavo kelis objektus ir dar šiuo metu (apie 15 val.) juose važinėja.

Prisidėkite:

Prenumeruodami:

Subscribe now

Arba vienkartine parama:

Kai paskelbiau, kad jis per kovą ir balandį darbo dienomis mažiausiai 45 kartus vyko į savo įmonių NT objektų statybas, ne vienas jūsų komentaruose rašėte, kad šioms kelionėms savuoju “Range Roveriu” greičiausiai dar ir už mokesčių mokėtojų pinigus kurą pilasi.

Aš patikrinau.

Subscribe now

Galėjau tikėtis, kad taip ir bus, bet nesitikėjau TOKIO įžūlumo iš Puchovičiaus pusės. Jis ne tik kad Seimo posėdžių metu drįsta keliauti po savo statybas, ne tik kad už tai mes - mokesčių mokėtojai - jam susimokame, bet, pasirodo, jis dar ir vicečempionas Seime pagal automobilio eksploatacijai ir kurui išsiurbiamas biudžeto lėšas. O daugiamandatininkų rungtyje net ir čempionas be konkurencijos. Tiesiog darbščiausias Seimo narys. Nes reikia daug važinėti į savo verslo objektus.

Įžūliau kažin ar bebūtų įmanoma - tu esi priesaiką davęs Seimo narys, bet laužydamas priesaiką ir pažeisdamas LR Konstituciją toliau aktyviai dalyvauji savo verslo valdyme, ir negana to, kelionėms į savo verslo statybas siurbi biudžeto pinigus. Ar tai reiškia, kad jo verslas arti bankroto ribos, jei net už kurą akcininkui negali apmokėti?

Robertai, daug dalykų galima toleruoti, bet čia jau yra žemiausio lygio kišenvagystė iš valstybės. Gamtoje taip elgiasi uodai, siurbiantys kraują, Ukrainoje taip elgiasi rusų kariai, kurie iš okupuotų namų ant tankų išsiveža skalbimo mašinas ir unitazus. O čia turime Seimo narį, kuris patekęs į Seimą nepasitraukia nuo dalyvavimo savo versle, spjauna į Seimo posėdžius, važinėja į statybas ir mokesčių mokėtojams dar pateikia kuro sąskaitas. Nors namuose guli pusė milijono eurų grynaisiais - kaip rodo paties Puchovičiaus deklaracija.

Kuro siurbimo rungtyje - visi prizininkai iš Nemuno aušros

Turbūt niekas nenustebsite, kad šioje siurbimo rungtyje visi trys prizininkai yra iš tos pačios - jau galiu taip vadinti legaliai - valstybės siurbelių partijos, pavadinimu “Nemuno aušra”.

Išanalizavau visų Seimo narių 15 mėnesių išlaidas (nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. balandžio 1 d.). Tikrinau tik vieną eilutę: Transporto priemonės eksploatavimas, techninis aptarnavimas. Čia net neįeina remonto išlaidos arba draudimas - kaip suprantu, tik kuras, tepalai, padangos ir pan.

Vidurkis vienam Seimo nariui per 15 mėn. laikotarpį - 4964 eur. Keturi Seimo nariai išleido lygiai po nulį eurų, jie visi konservatoriai: Ingrida Šimonytė, Raimondas Kuodis, Gintarė Skaistė ir Dainius Kreivys.

Tuo tarpu lyderių trejetas pagal išlaidas automobilių eksploatacijai atrodo taip:

1. Daiva Petkevičienė - 12 023 eur.

2. Robert Puchovič - 11 429 eur.

3. Daiva Žebelienė - 10 382 eur.

Sveikinu - užimti prizines vietas tokioje rungtyje reikia ypatingų sugebėjimų. Pradžiai, žinoma - būtina priklausyti Nemuno aušrai. Ši aušriečių trijulė kuro sunaudoja 2-3 kartus daugiau nei vidutinis Seimo narys.

Tiesa, abi aušrietės Daivos į Seimą pateko laimėjusios vienmandates apygardas: Petkevičienė - Pajūrio, Žebelienė - Šilutės, tai dar galima suprasti, kad pas savo rinkėjus joms reikia dažnai ir toli važiuoti.

3,5 km iki darbo - už 11 tūkst. eurų

Bet ką mūsų kišenvagis Robertėlis? Į Seimą pateko pagal Nemuno aušros sąrašą - jokios vienmandatės, į kurią važinėtų susitikti su rinkėjais, neturi. Jau ilgiau nei metus jis gyvena nebe Zujūnuose, o viename iš “Revingis” namų prie Vingio parko ir Neries. Nuo namų iki Seimo - 3,5 km. Tam, kad kas mėnesį pravažinėtum po 762 eurus (tiek, kiek mes jam iš biudžeto sumokėjome), net ir su jo “Range Roveriu” reikėtų daugiau nieko neveikti, tik kursuoti iš namų į Seimą ir atgal.

Gal jis kokius nors susitikimus su rinkėjais rengia, gal matėte jį? Aš nemačiau ir negirdėjau - net kai Žemaitaitis daro turą per Lietuvą, retai tuose susitikimuose pamatysite Puchovičių. Gal savo Facebooke apie tai rašė? Norėtumėt, tik lenkus pasveikina arba Žemaitaičio įrašais pasidalina, ir tiek. Neįdomi jam ta politika, garantuotai jau dabar laukia kadencijos pabaigos. Bet tuo pačiu siurbia kanceliarines lėšas nešdamas čekučius už jo neva darbui Seime sunaudotą kurą. Kurą jis sunaudoja, taip, tik ne darbui Seime, o važinėjimui po savo statybas.

Kurių, panašu, bus tik daugiau - vakar savo FB skelbiau, kad vos grįžęs iš atostogų Turkijoje, Puchovičius nuvyko į - spėju - savo verslo būsimo NT projekto vietą, Trakų rajone, Užukampyje (Laimės g. 3):

Gavau papildomą video, kad vakar lankėsi ir Moluvėnų gatvės statybose. Panašu, kad po atostogų apvažiavo visus objektus.

Kol vienas aušrietis statybas vakar apžiūrinėjo, kitas irgi laiko veltui neleido - Vilniuje susitiko su marijampoliečiu Tomu Bendoraičiu:

Tomas Bendoraitis tinka į būrį visų kitų Žemaitaičio susitikimų partnerių. Jei marijampoliečiai nemeluoja, jis užsiima krovinių vežimu į rytus, gal net bylą dėl dvigubos paskirties prekių yra turėjęs. Jie taip pat kalba, kad kartu su kitu spalvingu Marijampolės veikėju - Žydrūnu Buzu - Bendoraičiui priklauso nemaža dalis Marijampolės NT objektų. Buzas, beje, kartu su savo geru draugu Šviniumi buvo LFF Vykdomojo komiteto nariai. Ką su tokiu veikėju vakar derino Žemaitaitis - tikriausiai svarstė, kaip padidinti skaidrumą valstybėje ir kaip surinkti daugiau lėšų į biudžetą?

Aušriečiai siurbia 65 proc. daugiau nei kiti Seimo nariai

Bet grįžkim prie kuro siurbelių.

Puchovičius nelabai išskirtinis egzempliorius, jei pažiūrėsime į visą Nemuno aušros partiją. Spėkite, kiek aušriečių yra pirmajame dešimtuke pagal automobilio eksploatacijai ir kurui išnaudotas lėšas? Net 7! Frakcija, kuri Seime turi tik 18 narių iš 141, dominuoja kuro siurbimo rungtyje. Štai kaip atrodo pirmasis dešimtukas:

Žinoma, kaip be Žemaitaičio - jei gali savo automobilį fiktyviai išnuomoti partijai ir taip siurbti valstybės lėšas į savo sąskaitą, negi praleisi progą ir neprisisiurbsi kuro? O juk ir grynuosius pinigus taip išskaidrinti galima, kaip daro ir jo kolega Aidas Gedvilas - degalinėje moki nebūtinai aiškios kilmės grynaisiais pinigais, o Seimas tau jau perveda į sąskaitą.

Pagal šias išlaidas visi Nemuno aušros frakcijos nariai yra aukščiau Seimo narių išlaidų vidurkio, išskyrus du - Raimondą Šukį ir Mantą Poškų (Gvaldos statytinį?).

Ir dar įdomesnė statistika, tik patvirtinanti Nemuno aušros, kaip biudžeto siurbimo čempionės, statusą. Suskaičiavau vidurkius - kiek vidutiniškai visų Seimo frakcijų nariai nuo 2025 m. išleido kurui (ir automobilių eksploatacijai). Spėkite, kuri frakcija šviesmečiu išsiveržusi į priekį? Taip, nebuvo sunki mįslė:

Be Nemuno aušros visų kitų Seimo narių kuro išlaidų vidurkis - apie 4581 eur. Aušriečiai kurui ir automobilių eksploatacijai išleidžia net 65 proc. daugiau nei kiti Seimo nariai - po 7587 eur. Ne 5, 10 ar 20 proc., bet 65 procentais. Ar jie patys galėtų kaip nors logiškai paaiškinti šitą anomaliją?

Aišku, kad ne - paveblens ką nors apie tai, kad jie daug ir dažnai susitinka su rinkėjais, ir jiems rūpi visi Lietuvos kampeliai. Skiedalai. Realiai tai galima vadinti paprasčiausia biudžeto pinigų vagyste. Nes, matyt, draugeliams nesiseka verslai, tai tenka prisidurti iš valstybės.

Man viskas aišku - aušriečiai Seimo kanceliarijos išlaidų kompensavimą mato kaip gerą būdą legalizuoti neaiškios kilmės grynuosius pinigus, taip pat jie daro tai, ką, mano vertinimu, geriausia moka - vagia iš valstybės, ir galiausiai - kai kuriems aušriečiams kuro tikrai reikia, nes posėdžių Seime metu jie turi gastroliuoti po savo verslų statybų objektus.

Beje, labai labai prastos kokybės - neužsiraukite ant “FAMO Real Estate”, “Tvari statyba”, “Lajota” ir kitų Puchovičiaus kontorėlių kepamų namų ir kotedžų. Matyt, gandas apie kokybę taip plačiai pasklidęs, kad jiems patiems jau tenka girti save Rekvizitai.lt atsiliepimuose - tik pamiršta, kad vienodas IP adresas ten matosi:

Ir turbūt tik laiko klausimas, kada šios kontorėlės bankrutuos, palikusios neįgyvendintus įsipareigojimus savo klientams, bet feniksu prisikels naujais pavadinimais. Įdomu, ar anksčiau nusuktus mokesčius - 100 tūkst. eurų - jau susimokėjo?

O Puchovičius ir toliau žibės tarp kuro sunaudojimo prizininkų - nes kažkas turės statybas prižiūrėti, o gal ir grynuosius pinigus statybininkams privežti.

Ech, prisileidom utėlių į Seimą.

Paremti mano veiklą galite čia: https://buymeacoffee.com/karoliszukauskas

Ir kviečiu prenumeruoti - mokamų prenumeratorių dėka galiu daugumą tekstų atverti visiems:

Subscribe now

Esu tikras, kad čia buvo pirmas ir paskutinis kartas gyvenime, kai Puchovičius politikoje davė priesaiką.

Taigi, per pastaruosius du mėnesius Puchovičius dar viename savo NT objekte lankėsi net 28 kartus (kai kada ir po 2-3 kartus per dieną). Pridėjus dar 17 kartų kito objekto lankymą kovo-balandžio mėnesiais Moluvėnų gatvėje, apie kurį rašiau prieš porą dienų, jau turime Seimo nario 45 keliones po savo įmonių statybas vos per du mėnesius.

Vietoje Dubajaus - į statybas

Spėju, NT verslas jam nesiklosto taip, kaip norėtų, jei net planuotą kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus kovo 3-11 dienomis teko atšaukti (patikslinu - pamiršau, kad tuo metu jau buvo prasidėjęs karas Irane). Tokiai kelionei jis buvo prašęs ir gavęs leidimą iš Seimo valdybos, bet, kaip rodo mano turimi duomenys, vietoje Emyratų jis keliavo per savo statybas. Beje, Puchovičius, pasirodo, yra didelis Dubajaus fanas - tai nesunkiai galima nuspėti pažiūrėjus į tai, kiek dubajietiškų dalykų jis seka savo Instagrame:

Gal ir tyliai painvestuoja ten į NT, sprendžiant pagal šį sąrašą?

Taip pat griūva Puchovičiaus užvakar žiniasklaidai kurta legenda apie pasyvaus akcininko pasižvalgymą po savo įmonių statomus NT objektus:

“O šiaip akcininkas, jeigu nuvažiuoju pažiūrėti, kas vyksta statybose, čia yra normalu, tai man leidžia įstatymas”.

Nes pastabių kaimynų dėka turiu informacijos, kiek laiko trukdavo kai kurie jo vizitai statybose. Taip, buvo ir tokių, kuriems prireikė vos 5 min. - gal tikrai tik apsižvalgymui, nes ką daugiau per tiek laiko veikti? Negali juk Seimo narys vežti grynųjų pinigų į statybas atsiskaitymui su statybininkais, taip juk nebūna, taip? Bet buvo ir gerokai ilgesnių vizitų jo NT objektuose - valandos ar pusantros trukmės. Per tiek laiko jau galima ir plytas panešioti, jei darbas Seime labai nenuvargina. Nepanašu, į pasyvų akcininką.

Negana to, gavau ir laiškų ekrano kopijų, kuriuose Puchovičiaus kolegos atvirai rašo potencialiems klientams, kad parduodamų NT objektų kainą turi “susiderinti su akcininku”. “FAMO Real Estate” turi du akcininkus - Puchovičių ir jo žmoną. Įdomu, kuris iš jų yra akcininkAS, ir kuri yra akcininkĖ? O parduodamo objekto kainos derinimas, mano galva, vėlgi nėra pasyvus akcininko dalyvavimas versle, kurio nedraustų LR Konstitucija.

Vietoje darbo Seime - irgi į statybas

Kad jūsų nevarginčiau tiksliais Puchovičiaus lankymosi statybose laikais, iš tų 45 vizitų kovą ir balandį atrinkau tik įdomesnius - kurie kertasi su jo, kaip parlamentaro, tiesiogine veikla Seime.

Kontekstui - Seimo pavasario plenarinė sesija prasidėjo kovo 11 dieną, posėdžiai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais (rytinis nuo 10 val., tada pertrauka, ir vakarinis posėdis nuo 14 val.). Puchovičius taip pat turi pareigą dalyvauti trečiadieniais 10 val. vykstančiuose Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdžiuose ir tą pačią dieną 13 val. vykstančiuose Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos (trumpinkim į SSPK) posėdžiuose (vyksta nuotoliu).

Laikytis šių pareigų Puchovičiui pavyko tik pirmąją savaitę.

Jau kovo 18 d. vykusio BFK posėdžio metu jis klampojo po statybas - į jas atvyko 10 valandą, kaip tik tada, kai prasidėjo posėdis. Tiesa, prie jo prisijungė nuotoliu, bet per visą posėdį nei pasirodė su vaizdu, nei pasakė bent žodį. Gerai dar, kad netyčia neįsijungė telefono mikrofono, o tai būtų pasigirdę rusakalbiai statybininkai.

Tą pačią dieną 13 val. vykusiame SSPK jis net nuotoliu neprisijungė.

Kitą dieną, kovo 19, vykusiame Seimo posėdyje išbuvo iki pabaigos 14:50 (pasisekė, kad trumpas posėdis buvo), ir jau po 40 min. buvo statybose - aplankė du objektus.

Kovo 24 d., antradienį, dar įdomiau - matyt, Puchovičių taip prispaudė statybų problemos, kad į jas vyko tarp posėdžių, anksčiau laiko nusiplaudamas iš rytinio, ir vėluodamas į vakarinį. Nors posėdis prasidėjo 10:00, jo nėra iki 11:15. Sudalyvavęs tik viename balsavime, jis vėl dingsta, nors posėdis dar truko apie 2 valandas. Negi dėl vieno balsavimo atvyko į Seimą? O gal kažkas iš jo kolegų paspaudė mygtuką už jį? Dar pasiaiškinsim. Bet kuriuo atveju, dar nesibaigus rytiniam posėdžiui, apie 13 val. Puchovičius jau pasirodo statybose. Į Seimą jis vėl atvyksta tik 16 valandą - dviem valandomis vėliau nei prasidėjo Seimo vakarinis posėdis.

Kitą dieną, kovo 25-ąją, vėl prievolė dalyvauti BFK posėdyje. Šįkart Puchovičius nuo 10 val. atvyksta gyvai:

Posėdyje atkenčia dvi valandas nepasakydamas nė žodžio, ir nesulaukęs posėdžio pabaigos apie 12:10 iš jo išeina:

Kodėl išeina? 13 val. Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje (SSPK) dalyvaus? Ne, 13 val. jis jau buvo viename iš savo verslo NT projektų. Vėliau dar ir antrą kartą apie 18 val. ten nuvyksta. Įdomu, jis gauna atlyginimo priedą už SSPK posėdžius, kuriuose nuolat nedalyvauja?

Balandžio 9 d., ketvirtadienis, Seimo posėdis. Puchovičius nukanda dvi valandas nuo vakarinio posėdžio - 14:50 balsuoja paskutinį kartą ir išvyksta, nors posėdis trunka iki 16:45. Bet jam tai neįdomu - šiek tiek po 16 val. jis už Vilniaus jau lanko pirmąjį savo įmonių NT objektą, vėliau pervažiuoja į antrąjį.

Balandžio 14 d., antradienis, vėl Seimo posėdis, vėl viskas panašu. Jame jis išbuvo iki 16:18, nukando pusantros valandos ir nuvyko į statybas posėdžiui dar nesibaigus.

Balandžio 15 d., trečiadienis, BFK posėdis nuo 10 val. Kaip tik tuo metu Puchovičius pasirodo statybose, todėl posėdyje dalyvauja nuotoliu - vėl nė žodžio neištaria per visas dvi valandas:

Balandžio 22 d., vėl Biudžeto ir finansų komiteto posėdis nuo 10 val., Puchovičius dalyvauja nuotoliu. Vėl be vaizdo, vėl nepasako nė žodžio, ir tikrai per telefoną, ne per kompiuterį - nes kartais prie jo ikonėlės rodoma “Sulaikyti”, kas reiškia, kad jis tuo metu turi skambutį telefonu ir Teams’ai automatiškai įjungia “On hold” režimą. Galiausiai neišlaukęs ilgo posėdžio pabaigos, Puchovičius 12:47 visai atsijungia iš jo. Kodėl? Nes tuo metu atvyko į statybas. Tą dieną jis aplanko du savo verslo statomus objektus - vėl turininga diena. Tiesa, 13 val. SSPK posėdyje, žinoma, vėl nedalyvavo. Ar jis apskritai kada nors juose dalyvauja?

Nustebsite, bet dabar pagirsiu Puchovičių. Balandžio 23 d. jis sugebėjo išbūti VISĄ vakarinį Seimo posėdį, iki pat 16:36 val. Nors gal jo motyvacija buvo paskutinis Seimo sprendžiamas klausimas tą dieną, kurį inicijavo būtent aušriečių ir socdemų dauguma: “Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektas”. Skamba nuobodžiai, bet gal čia aušriečiai nori padėti svarbiam savo draugui Šviniui, kuri visai neseniai nusipirko bankrutuojančią Lukšių pieninę? Ir jau pervadino ją į “Belvederio” - manau, pieno mėgėjams svarbu žinoti, kas už to stovi:

Jei galvojate, kad tiek ilgai atkentėjęs Seime tą vakarą Puchovičius jau nebevyko į statybas - klystate. Apsilankė jis bent dviejuose savo verslo NT objektuose, o namo turėjo grįžti jau po 20 valandos. Tiesiog barbė devyndarbė.

Per visą balandį jis tik dukart išbuvo Seimo posėdžiuose iki jo pabaigos.

Jeigu Seimo valdybos protokolas nemeluoja, nuo balandžio 28 d. iki gegužės 4 d., t. y. šiuo metu, Puchovičius turi ilsėtis Turkijoje - matyt, ten švenčia savo gimtadienį, kuris yra kaip tik šiandien, balandžio 30-ąją. Vakarykštį BFK posėdį, aišku, praleido.

Gal dėl šios kelionės jo paskutinė diena prieš atostogas buvo intensyviai paskirta darbui. Ne, žinoma, ne Seimui, o pagrindiniam Puchovičiaus darbui - statyboms. Todėl balandžio 27-ąją jis sukosi tarp kelių savo verslo vystomų NT objektų. Žvalgai fiksuoja net 4 vizitus - nuo 8 val. ryto iki beveik 16 val. Tikiuosi, atostogų lagaminui susikrauti liko laiko??

Vietoje gimtadieninio sveikinimo

Puchovičius tikrai skaitys šį tekstą, todėl pasinaudosiu proga ir pasveikinsiu su gimtadieniu. O čia vietoje linkėjimo:

Robertai, akivaizdu, kad tau ta politika neįdomi nė per nago juodymą. Kančia visi tie nuobodūs posėdžiai, į kuriuos įklimpai. Būtum likęs savo statybų versle, dabar niekas nežinotų, koks įžūlus melagis esi. Nežinotų ir apie triskart žemiau rinkos kainos įsigytą sklypą Riešėje. Nežinotų ir to, kad tavo su Remigijumi pastatytas ministras gyvena pusvelčiui įsigytame tavo įmonių statyme bute. Nežinotų ir to, ko aš dar pats nežinau, bet nuo aušriečių patyčių užsiknisę piliečiai man vis tiek praneš, o tada aš paskelbsiu viešai.

Nereikėjo paklausyti Žemaitaičio draugų, kurie pastūmėjo į šitą peklą. Iš kitos pusės - jei jau atėjai į politiką, nereikėjo joje malti š ir žaisti šitų dvigubų žaidimų, blaškantis tarp dviejų S - Seimo ir statybų.

Tik dėl to, kad nenoriu galutinai sugadinti gimtadienio, aš necituosiu tų laiškų, kuriuos gavau iš “Tvarios statybos”, “FAMO Real Estate” ir kitų tavo įmonių nepatenkintų klientų. Labai tikiuosi, kad visi statybų defektai, net su didžiuliais vėlavimais, bus ištaisyti ir žmonėms nereiks jų kelti į viešumą. Iš kitos pusės - neramu, kad verslai nebankrutuotų, nes kai įmonė neranda kaip pirkėjams laiku sumokėti vos kelių tūkstančių eurų sutartą kompensaciją už neatliktus darbus, panašu, kad verslo finansinės problemos rimtos.

Bet kuriuo atveju, Seimas jų išspręsti nepadės. Žmonės siunčia ir siųs viską, ką mato negero aplink Nemuno aušrą. Todėl neskaidriems verslams buvimas šalia Nemuno aušros jau tapo toksišku - nuo viešumo dalis bėga į Ispaniją, dalis nesėkmingai trina duomenis internete, dalis jau įtarinėja vieni kitus - žinau tą iš Žemaitaičio artimos aplinkos. Bet per vėlu - informacija vis plaukia.

Nebūtų Žemaitaičio ir Nemuno aušros pasiutpolkės valstybėje - nebūtų ir jį supančių verslų viešumo.

Gero gimtadienio ir gerų atostogų Turkijoje. Geras laikas pagalvoti, kada saugiausia pasitraukti iš politikos - dabar ar prasidėjus apkaltos procesui. Tiesa, nepadaryk tos klaidos, kurią padarė valstietis Valius Ąžuolas lapkričio pradžioje atostogaudamas Egipte, Rixos Premium Seagate viešbutyje - sugėrovus ir temas su jais reikia rinktis atsakingai, nes lietuvių yra visur.

Ir jei neprenumeruoji - užsiprenumeruok:

Subscribe now

Jei patinka mano veikla, paskutinis šansas prisidėti paskiriant 1,2 proc. GPM (VšĮ “Laboratorija Lietuvon”, kodas: 307651785).

Arba vienkartine parama:

Ačiū! Gaunu daug palaikymo žinučių, todėl tokią veiklą tęsiu, kiek reikės.

Dabar, kiek žinau iš Nemuno aušros vidaus, jis keiksnoja politiką, kuri jam trukdo vystyti verslą. Tai gal laikas apsispręsti, ant kurios iš dviejų nesuderinamų kėdžių jis nori sėdėti?

Tiksliau - tereikia tik pagarsinti tą sprendimą, nes iš Puchovičiaus veiklos akivaizdu, kurią kėdę jis pasirinkęs pirmuoju prioritetu. Ant kurios ir sėdėjo iki Seimo - jei pažiūrėsite jo Facebok sieną, iki politinės karjeros ten buvo tik jo vystomų projektų NT skelbimai.

Kovo 11-oji - statybose

Šių metų iškilmingas Kovo 11-osios posėdis Seime atrodė taip:

(Seimo fotografų nuotrauka)

Pažiūrėjus iš arčiau, matosi visa Nemuno aušros rūgtelėjusi grietinėlė: Gedvilas, Žemaitaitis, Šukytė-Korsakė, Bradauskas. Tik štai Puchovičiaus trūksta, kur jis?

Iškilmingas Kovo 11-osios posėdis Seime prasidėjo apie 10 val. Žemaitaičio ginklanešys Robertas Puchovičius šią šventę minėjo kaip tikras darbštuolis - savo įmonių NT objektų statybose. Tuo metu, kai Seimo nariai rinkosi į posėdį, 10:04 jis savuoju “Range Rover” įvažinėjo arba išvažinėjo iš Moluvėnų g. statybvietės, kur jo įmonės (“Tvari statyba”, “FAMO Real Estate” ir kt.) vysto kotedžų ir namų statybas:

Dar pernai savo FB sveikinęs lietuvius su Kovo 11-ąja, jis šiemet to nebepadarė - matyt, daug problemų turinčiose statybose tikrai nelieka laiko galvoti apie šventes. Nebuvo jo sveikinimų nei Liepos 6-ąją, nei šiemet per Vasario 16-ąją. Bet ko tikrai nepamiršta - Lenkijos švenčių. Sveikino su Lenkijos vėliavos diena ir su Lenkijos nepriklausomybe:

Reaguodamas į vakar mano paskelbtą informaciją, kad net ir būdamas Seimo nariu jis nepasitraukė iš dalyvavimo savo versle ir taip pažeidžia LR Konstituciją, Puchovičius vakar Delfi komentavo:

„Iš jo (K. Žukausko – „Delfi“) pusės mačiau tik fantazijas. Žmogus rašo fantazijas, turbūt, reikia to, kad žmonės paaukotų. Turbūt, jeigu būtų įsigyti kažkokie nauji NT objektai, aš, kaip akcininkas, žinočiau. Šiais metais, kiek man, kaip akcininkui, yra žinoma, nieko įmonė naujo nenusipirko, tai šitoje vietoje jau kaip, turbūt, gaunasi toks melas. O šiaip akcininkas, jeigu nuvažiuoju pažiūrėti, kas vyksta statybose, čia yra normalu, tai man leidžia įstatymas“.

Taip, pagal mūsų Konstituciją, Seimo narys gali būti verslo akcininku, tik tai nereiškia, kad jis gali aktyviai dalyvauti jo vystyme. Ką reiškia “aktyviai dalyvauti” sprendžia teismai, bet Puchovičiaus reguliarų ir dažną lankymąsi savo įmonių statomuose objektuose būtent tokiu ir laikyčiau.

Į statybos objektus - bent porą kartų per savaitę

Štai kaip atrodo paskutinių trijų mėnesių Puchovičiaus kelionės tik į vieną iš jo įmonių vystomų objektų - kotedžus ir namus Moluvėnų gatvėje:

• vasario 6 d., penktadienis, 10:37 val.

• vasario 23 d., pirmadienis, 10:20 val.

• vasario 25 d., trečiadienis, 14:23 val.

• vasario 27 d., penktadienis, 08:30 val.

• kovo 5 d., ketvirtadienis, 10:27 val.

• kovo 6 d., penktadienis, 09:03 val.

• kovo 9 d., pirmadienis, 10:04 val.

• kovo 11 d., trečiadienis, 10:04 val.

• kovo 16 d., pirmadienis, 07:45 val.

• kovo 18 d., trečiadienis, 10:22 val.

• kovo 19 d., ketvirtadienis, 16:01 val.

• kovo 20 d., penktadienis, 11:05 val.

• kovo 23 d., pirmadienis, 09:19 val.

• balandžio 6 d., pirmadienis, 11:47 val.

• balandžio 8 d., trečiadienis, 14:13 val.

• balandžio 9 d., ketvirtadienis, 17:16 val.

• balandžio 10 d., penktadienis, 08:18 val.

• balandžio 20 d., pirmadienis, 09:23 val.

• balandžio 22 d., trečiadienis, 13:04 val.

• balandžio 23 d., ketvirtadienis, 18:51 val.

• balandžio 27 d., pirmadienis, 14:40 val.

Tai yra mažiausiai 21 kartas darbo dienomis. Kai kurie ilgesni nesilankymo tarpai sutampa su jo atostogomis - pvz. kovo 28 - balandžio 5 d. jis buvo Ispanijoje, todėl jo automobilio nesimatė statybvietėse. O juk čia tik vienas objektas - mano šaltinių duomenimis, jis reguliariai lankosi ir kituose savo verslų NT objektuose.

Sudėjau jo užsukimus į Moluvėnų gatvės statybas į vieną trumpą video, kairiame kampe matosi data ir laikas:

Labai ačiū tiems, kas nepatingi ir tokia medžiaga dalinasi su manimi.

Praleisti Seimo posėdžiai ir kelionių maršrutas

Užvakar, kai rašiau apie jo vykimus į statybvietes, jis spėjo apsilankyti ne tik Moluvėnų gatvėje, bet ir kitame savo NT objekte - “Kunigiškių perle”. Ir net DUKART. Seimo narys darbo dienos viduryje mažiausiai tris kartus vyksta į du skirtingus savo verslo vystomus NT objektus - kada jis spėja dirbti tai, kas jam priklausytų pagal Seimo nario pareigas?

Gal dėl to jis neišbūna Seimo posėdžiuose iki pabaigos - kol kas patikrinau tik balandžio mėnesio posėdžius, ir iš 6 vykusių Seimo posėdžių jis pilnai dalyvavo tik dviejuose - balandžio 21 ir 23 d. Kituose keturiuose - balandžio 7, 9, 14 ir 16 d. - jis dingdavo nesulaukęs posėdžių pabaigos. Per šiuos posėdžius jis praleido atitinkamai 1 val., 2 val., 1:20 val., 30 min. Mano paskaičiavimais, taip jis nedalyvavo net 68-ių klausimų svarstyme Seime. Ir čia tik per vieną nepilną mėnesį.

Bet kur čia spėsi, kai tiek NT statybų reikia aplankyti. Sudėjau tris aktyviausius Puchovičiaus įmonių projektus ant žemėlapio - vien nesustojus juos apvažiuoti nuo Seimo Puchovičiui užtrunka apie 50 min. Pridėkite dar statybose praleistą laiką ir grįžimą namo į Zujūnus - kada žmogus dirba, miega, būna su šeima? (atnaujinu - sako, kad jis jau metus gyvena nebe Zujūnuose, kitoje Vilniaus vietoje prie Neries).

Nors prašiau informacijos tik apie Puchovičiaus dalyvavimą statybų versle, gavau nemažai jo statytų NT objektų gyventojų žinučių - kažkodėl nė vienas nesidžiaugė Puchovičiaus statomų namų kokybe. Priešingai - vėlavimai, delsimai, defektai, nereagavimas į skundus, keistos sutartys ir t.t. Kaip suprantu, dėl lendančių defektų pardavimai sekasi sunkiau nei planuota, todėl griūva visa grandinėlė - vėluojama priduoti objektus, todėl trūksta apyvartinių lėšų, ir todėl vėluojama atsiskaityti su kreditoriais, vėluojama mokėti statybininkams bei rangovams, Čia jau ne mano sritis, bet būkite atidūs prieš įsigydami jo įmonių statytą NT.

Galbūt šios problemos versle ir lemia sumažėjusį Puchovičiaus aktyvumą politikoje, sustojusią jo viešą komunikaciją ir praleidžiamus Seimo posėdžius?

Aš dar laukiu daugiau duomenų, kada tiksliai Puchovičius lankėsi “Kunigiškių perle”, bet jei turite kitų įrodymų apie jo dalyvavimą versle - parašykite man karolis.zukauskas(at)gmail.com. Žinoma, konfidencialiai.

Į pagalbą ateina Žemaitaitis

Pamatęs, kad jo ginklanešys nevaikiškai klimpsta dėl galimo LR Konstitucijos pažeidimo, į pagalbą jam šiandien atskubėjo pats Remigijus Žemaitaitis. Ir nežinau, ar tokia pagalba nebus dar vienas akmuo po Puchovičiaus politinės karjeros kaklu.

Žemaitaitis, supratęs, kad įrodymų gali būti daug, net nebando neigti, kad Puchovičius dalyvauja savo statybų įmonių versle. Priešingai - pasirinko keistą taktiką savaip interpretuoti Konstituciją. Delfi rašo:

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis laikosi nuomonės, kad parlamentarai gali dalyvauti savo įmonių valdyme, bet privalo atsiriboti nuo tokiam verslui palankių sprendimų priėmimo Seime. „Čia yra natūralus veiksmas, (…) svarbiausia, kad politikas nedalyvautų priimant sprendimus (Seime – ELTA), svarbiausia, kad politikas nedalyvautų skiriant paramą, (…) o sąmokslų teorijų kėlėjams – labai džiaugiuosi, nes iki ateinančių Seimo rinkimų mus tiek išskalbs, tiek parodys, būsim pati švariausia, pati balčiausia politinė jėga“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Žemaitaitis.

Visų pirma, kiek suprantu LR Konstitucijos 60 straipsnį, Seimo nariai NEGALI dalyvauti savo įmonių valdyme. Tuo labiau - vos ne kasdienėje statybų apžiūroje (juk ne tik apžiūrėti vykstama).

Antra, ir svarbiausia - pritariu Žemaitaičiui, kad Puchovičius, būdamas net kelių NT įmonių akcininku ir galimai dalyvaudamas kasdienėje jų veikloje, privalo atsiriboti Seime svarstant įstatymus, galinčius turėti įtakos jo verslui. O to jis nepadarė pastarojoje Seimo sesijoje bent du kartus (gali būti ir daugiau tokių įstatymų, ieškojau tik susijusių su statybomis):

1. Kovo 26 d. Puchovičius palaikė Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 15 straipsnio pakeitimą;

2. Balandžio 7 d. jis dalyvavo balsavime dėl Statybos įstatymo Nr. I-1240 11-1, 12, 17, 22 straipsnių pakeitimo.

O keliuose dar ankstesnių sesijų statybą reglamentuojančiuose balsavimuose jis dalyvavo? O jei dar patyrinėsime aplinkos sritį, kuri svarbi statybų versle?

Baltijos jūra su Žemaitaičiu, sklypai - su Puchovičiumi

Vakar rašiau, kad dar prieš kelis mėnesius girdėjau tokią teoriją, kad Puchovičiaus versluose galimai sukasi tokia schema: jo draugai iš buvusio (ar esamo) nusikalstamo pasaulio savo sukauptą kapitalą išskaidrina investuodami į sklypus, o Puchovičius šiuose sklypuose kepa kotedžus. Tikiuosi, ateis laikas ir teisėsauga šią teoriją patikrins, o kol kas apie vieną atvejį.

Praėjusių metų liepos 16 d. Puchovičius kartu su žmona įsigijo vieną sklypą Riešėje, Svajonės g. 18. Sklypas gražioje vietoje prie miško, 16 arų, paskirtis - vienbučių ir dvibučių pastatų teritorija:

Paklausiau dviejų NT rinkos ekspertų, kokia galėtų būti tokio sklypo vertė. Abu įvardijo panašią sumą - 160 ir 170 tūkst. eurų.

Bet, mano žiniomis, Puchovičiai už sklypą sumokėjo gerokai mažiau nei reali jo vertė. Tikiuosi, šią informaciją patikrins žurnalistai, nes Registrų centras man nesutiko suteikti informacijos apie šio sandorio vertę - nes nesu žurnalistas.

Jeigu tikrai pasitvirtins mano turima informacija apie tai, kad Seimo narys sklypą nusiperka gerokai pigiau nei rinkos kaina, manau, gresia dar vienas didelis skandalas su Nemuno aušra ir Puchovičiumi. Ar toks sklypo pardavimas pusvelčiui gali būti traktuojamas kaip kyšis Seimo nariui? Jei taip - už ką?

ATNAUJINU: vos paskelbęs įrašą gavau sklypo pirkimo kainą. Spėkite, kiek? Puchovičiai 160-170 tūkst. eurų vertės sklypą įsigijo vos už 50 tūkst. eurų. Neabejoju, kad teisėsaugai bus labai įdomu.

Pasižiūrim, kas tas geradaris, pigiau rinkos kainos parduodantis tokį sklypą. Pardavėjas - UAB “Invento”, kuri skelbiasi užsiimanti didmenine prekyba metalo gaminiais, šildymo ir vandentiekio įranga. Įmonės akcininkas - Tadas Tkačiovas. Jums turbūt negirdėtas, bet jei sekate mano tekstus, tikrai jau esate jį matę. Jis tas asmuo, kurio pavardės kažkada ieškojau, kai norėjau sužinoti, su kuo įsibridęs jūroje Palangoje bendrauja Žemaitaitis:

Vėl atsiranda Švinius ir Šūdmaišis

Kas yra Tadas Tkačiovas?

Mano žiniomis - dar vienas Arūno Pukelio-Šviniaus draugas. Kaip čia taip išeina, kad kur aplink Nemuno aušrą ir Žemaitaitį bedursi, visur galai nuveda į Švinių?

Tkačiovas yra susijęs (o anksčiau ir vadovavo) įmonei “B Group Holding”, kuri skelbiasi didžiausiu plieno tiekėju Šiaurės Europoje. Ir čia dar atsiranda Uzbekistanas (vėlgi ne pirmą kartą ši valstybė pasimato kalbant apie Žemaitaičio vyrus) - “B Group” turi arba turėjo sąsajų su Uzbekistano metalurgija - “Uzmetkombinat”. Pastarojo atstovybę Europoje įsteigė tie patys žmonės, sutampa telefono numeris:

Beje, šio sutapimo internete neberasite - kai paskelbiau, kad ieškau informacijos apie kelias įmones, kažkas tvarkingai pasidarė namų darbus ir tokias sąsajas internete išsitrynė. Be reikalo - ekranų kopijas pasidariau.

Tkačiovas taip pat yra arba buvo UAB “InOil” vadovas. “InOil” veikla šiuo metu - NT verslas. Kaip tik buvo nusipirkusi vieną sklypą iš tos pačios “Invento”, kuri ir Puchovičiams sklypą Riešėje pardavė. Bet anksčiau, panašu iš susijusių asmenų, “InOil” veikė ten, apie ką ir jos pavadinimas - naftos versle. Vėlgi - ne pirmą kartą Nemuno aušros aplinkoje matau naftos verslo kvapą.

Ir dar įdomesnis sutapimas. Dar sausį buvau gavęs informacijos, kad Žemaitaičio netyčia Palangoje sutiktas Šūdmaišis (Aurelijus Perminas) gyvena arba gyveno Palangoje Vytauto gatvėje esančiose “Birutės parko vilose”. Spėkite, kas šio projekto vystytojas? Ta pati su Tkačiovu susijusi “B Group”. Ir visiškai atsitiktinai būtent šio projekto kaimynystėje - “Melno rezidencijoje” pats Žemaitaitis nusipirko prabangius apartamentus:

Turbūt čia viskas tik sutapimai: Šviniaus draugo Tkačiovo įmonė parduoda sklypą triskart pigiau Seimo nariui Puchovičiui. Tkačiovo valdomos ar valdytos įmonės statytoje viloje gyvena(-o) Šūdmaišis, kuris yra Puchovičiaus draugas. Šūdmaišio tėvas dirba Nemuno aušros partijoje Seime. Šviniaus medžioklės (ir gal ne tik) partneris Žemaitaitis atsitiktinai susitinka su Šūdmaišiu Palangoje. O jo Seimo ginklanešys Puchovičius, matyt, irgi atsitiktinai įsisuko į NT verslą.

Dėl kurio, deja, negalėjo dalyvauti iškilmingame Kovo 11-osios posėdyje.

Viskas tik nesibaigiantys sutapimai.

Jei patinka, kokiame dumble nardau, galite prisidėti paskirdami 1,2 proc. GPM (VšĮ “Laboratorija Lietuvon”, kodas: 307651785).

Arba vienkartine parama:

Ir prenumeruodami Substacką:

Subscribe now

Ši nuotrauka - iškirpta iš to ryto Seimo posėdžio video. Posėdis truko tik apie valandą, jos metu Puchovičius tvarkingai 28 kartus paspaudė balsavimo mygtukus. Ar dalyvavo Vyriausybės valandoje - neaišku, nes jų galiorka užsiėmė strategines vietas Seime, kurios rečiausiai pakliūva į Seimo operatorių akis. Bet, spėju, Puchovičius tikrai nesiklausė Vyriausybės narių.

Vakarinis tos dienos Seimo posėdis prasidėjo 14:00, Puchovičius jame užsiregistravo ir dalyvavo. Bent jau kurį laiką - visas 17 min., per kurias spėjo 4 kartus paspausti balsavimo mygtuką. Pusvalandžiui dingęs ir praleidęs porą balsavimų, jis 14:50 vėl dalyvauja ir balsuoja:

Ir tai buvo paskutinis Puchovičiaus balsavimas Seime tą dieną. Nors Seimo posėdis truko dar 2 valandas, per kurias buvo svarstomi 7 įstatymų projektai, aušrietis juose nedalyvavo. Praleido ir Vokietijos Bundestago prezidentės kalbą Seime, tuščia Puchovičiaus kėdė:

(Seimo nuotrauka)

Kitas aušrietis Karolis Neimantas, kaip matote nuotraukos viršuje, bent jau telefone prabrowsino tuo metu. Puchovičiui tą dieną užteko maždaug 80 min. darbo per du posėdžius ir 33 kartus paspausti balsavimo mygtuką.

Matyt, kokie nors svarbūs ir neatidėliotini reikalai privertė Seimo narį dvigubai sutrumpinti posėdžių laiką?

Tikrai taip, verslas juk daug svarbiau.

Tekstą atveriu visiems, bet kviečiu paremti ir prenumeruoti:

Subscribe now

Todėl, spėju, tiesiai iš Seimo, sėdęs į savo juodą “Range Rover”, per 20-30 min. Puchovičius nuvyko į savo paties verslo vystomą kotedžų projektą Moluvėnų gatvėje netoli Lentvario. 17:16 jo automobilis apsaugos kamerų užfiksuotas jau išvažiuojantis iš objekto:

Iš kur žinau, kad šitas “Range Rover” tikrai Puchovičiaus? Nes jo numeris toks, kokiu viešai “KK2” laidoje gyrėsi pats Seimo narys:

„Mano šeimoje visi vairuoja su numeriais 333. Tai kažkaip jau nuo dešimtų metų – toks net ne poreikis, o tiesiog šeimos sprendimas. Bet tikrai nėra problemų tokius numerius įsigyti“. (LNK)

Tai nebuvo vienkartinis Puchovičiaus atvykimas į Moluvėnų gatvėje (netoli Lentvario) jo įmonės vystomus kotedžus - turiu video, kaip jis ten lankėsi ir kitomis dienomis šių metų kovą ir balandį. Jam priklausanti “FAMO Real estate” čia vysto keturių kotedžų projektą (aukščiau stačiakampiu apibrauktas) ir pradėjo naują projektą greta tos pačios gatvės (žemiau apvestas):

Ir ne, tai negalėjo būti tik važiavimas pro šalį - jei pažiūrėsite, kur yra šis projektas, pamatysite, kad ten niekur “pro šalį” nenuvažiuosi. Panašiai ir su kitu Puchovičiaus verslo objektu - “Kunigiškių perlu”, kuriame jis lankosi, liudininkų teigimu, 1-2 k. per savaitę.

Ir tai tik patvirtino iš skirtingų šaltinių mano gautą informaciją, kad net ir tapęs Seimo nariu, Puchovičius toliau aktyviai dalyvauja savo NT versluose, važinėja į statybas (akcininku būti galima, aktyviai dalyvauti įmonės veikloje - draudžiama). Ką tai reiškia? Labai aiškų LR Konstitucijos 60 straipsnio pažeidimą:

“Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.”

Vadinasi, Seimo narys tokia savo veikla galėjo pažeisti LR Konstituciją ir sulaužyti Seimo nario priesaiką. O už tai jam gresia apkalta bei pašalinimas iš Seimo, su draudimu 10 metų grįžti į politiką.

Ar taip ir bus - pamatysim. Jei bus inicijuotas apkaltos procesas, mielai pasidalinsiu visa gauta vaizdo medžiaga su politikais ir teisėsauga (jei turite tokios daugiau - lauksiu). Neabejoju, kad norint nebus sudėtinga įrodyti jo aktyvų dalyvavimą versle. Žinoma, pas socialdemokratus to noro nebus daug, bet jei gelbės skęstantį Puchovičių - ir toliau patys skęs kartu.

Bet problemų Puchovičiui gresia ir daugiau.

Stringantis verslas ir grynieji statybose

Kai Facebooke paprašiau parašyti man, jei kas pastebėjo Puchovičių derinantį savo verslo reikalus jam jau būnant Seimo nariu, informacijos gavau pakankamai. Kadangi skirtingi šaltiniai rašė panašius dalykus, informacijos patikimumu negaliu abejoti. Apibendrintai, kaip atrodo Puchovičiaus vystomas NT verslas šiuo metu:

• Puchovičiui priklauso kelios NT įmonės, ir dažnai jų vystomi projektai yra persipynę - viena įmonė stato, kita tiekia baldus (nes įrengiama su baldais), jos tarpusavyje skolinasi, ir t.t. Tos įmonės: Tvari statyba, Famo real estate, Constructionrk, Gelminta, Lajota. Susijusi įmonė, kuriai anksčiau vadovavo Puchovičiaus brolis - PK Projektai.

• Puchovičius, tapęs Seimo nariu, nepasitraukė iš šių įmonių veiklos, nors privalėjo tai padaryti. Ir tai rodo ne tik mano turimi video, bet ir daugybė skirtingų šaltinių - kas jį dažnai mato statybose, kas derina įsigyto būsto problemas, kas, būdamas NT agentu, su juo toliau vysto NT projektus.

• Formaliai statybų įmonėms dabar vadovauja jo žmona, Eva Puchovič. Bet kai kuriems jų projektų pirkėjams kilo klausimų, ar jos vardu pasirašomi el. laiškai nėra rašyti to paties Puchovičiaus.

• Bent jau dalies projektų kokybė stipriai šlubuoja - pirkėjai nebeiškenčia laukti, kada vystytojas ištaisys defektus, ir pradeda juos taisyti patys. Vėlavimas didelis, pvz. viename iš projektų nusipirkus kotedžą, rangos sutartis rengiama 3 mėn., skambučiai ignoruojami, į laiškus neatsakoma. Taupo pirkėjų sąskaita, lubas šiltina prasčiau nei turėtų, ir tikisi, kad tokių dalykų pirkėjai nepastebės. Pvz. “Kunigiškių perlas” jo pirkėjams netapo tuo žadamu perlu.

• Finansinė situacija pas Puchovičių versluose, panašu, nėra labai gera - vėluoja atlyginimas statybininkams (jie dažniausiai ukrainiečiai, ir, sako, skolos susikaupė jau didžiulės), vėluoja projektų pridavimas (pvz. “Miško apsupty”), vėluoja atsiskaitymas su subrangovais ir su bankais.

• Negana to, panašu, kad turime ir rimtų nusikaltimų pėdsakų - iš kelių skirtingų šaltinių gavau informacijos, kad Puchovičiaus įmonėse statybininkams galimai mokama grynaisiais. Manau, šitą informaciją galės patikrinti VMI ir FNTT - jiems būtinai parašysiu raštą. Kad tokiu būdu būtų vengiama sumokėti mokesčius valstybei - nė kiek nestebintų, nes Puchovičius kartą nuo valstybės jau nusuko 100 tūkst. eurų mokesčių.

Pažiūrėjus, kokie yra vidutiniai atlyginimai šiose įmonėse, sunku atsikratyti minties, kad grynieji pinigai čia dominuoja. Pvz. UAB “Lajota” vidutinis atlyginimas prieš mokesčius - vos 1157,81 eur.

O juk iš LRT tyrimo žinome, kad Puchovičius grynuosius mėgsta:

Tiesa, matyt, turimų grynųjų jam nepakanka, jei pernai lapkritį per tris dienas jis dukart skolinosi iš savo įmonės - tos pačios “Lajotos”:

O gal skolinosi vėl tais pačiais mokesčių optimizavimo tikslais?

Beje, dalis Puchovičiaus darbuotojų - būtent tie žmonės, kurie didžiules sumas aukojo “Nemuno aušrai”. Ir net “Nemuno aušros” finansininkės Svetlana Meleško vyras Igoris Meleško vadovauja tai pačiai “Lajotai”. Kai viskas tarp Puchovičiaus verslo ir partijos taip susipynę, gal tikrai sunku suprasti, kur yra darbas Seime, o kur versle?

Gal dėl tos pačios prastos situacijos statybų įmonėse, Roberto Puchovičiaus brolis Darjušas iš “PK Projektai” vadovo (nors darbui naudojo “Famo” el. paštą) gavo vietą Žemės ūkio ministerijoje - patarinėja ministrui.

Sklypai pusvelčiui?

Dar prieš keletą mėnesių buvau gavęs informacijos, kad Puchovičiaus versluose galimai sukasi tokia schema: jo draugai iš buvusio (ar esamo) nusikalstamo pasaulio savo sukauptą kapitalą išskaidrina investuodami į sklypus, o Puchovičius šiuose sklypuose kepa kotedžus. Ar tai tiesa - nežinau. Bet minčių kyla įvairių, kai pasižiūri, kiek ir kokių projektų vysto Puchovičiaus įmonės ir kokios sąlyginai nedidelės yra šių įmonių apyvartos. Ir kai pats Puchovičius pripažino, kad Aurelijus Perminas-Šūdmaišis yra jo geras draugas. Tik nedrįso man atsakyti, ar pastarasis yra apsilankęs Puchovičiaus namuose (mano žiniomis - ne kartą). Bet Šūdmaišio vestuvėse tikrai dalyvavo:

(Delfi nuotrauka)

Bet yra vienas sklypas, kuris leistų patikrinti, ar tikrai Puchovičiui pavyksta įsigyti sklypus pigiau nei rinkos kaina.

Pratęsiu apie tai netrukus kitame tekste. Tęsinys čia: Kovo 11-ąją Puchovičius švenčia statybose.

O kol kas palieku jus su Puchovičiaus tyla ir tuštuma. Ir prieš tai dar priminimas su prašymu: vis dar galite paremti mano veiklą paskirdami 1,2 proc. GPM (VšĮ “Laboratorija Lietuvon”, kodas: 307651785), arba vienkartiniu šūviu - kavos puodeliu:

Ačiū!