#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Debatai

Aukščiausiose akademinių analitikų stratosferose įsibėgėjo rimtas ginčas tema “koks Kinijos pagrindinis tikslas?”. Pernai metais International Security išpublikavo David C. Kang, Jackie S. H. Wong, Zenobia T. Chan straipsnį pavadinimu “What Does China Want?”. Publikacijoje autoriai analizuoja visokiausius pasisakymus Kinijos naminėje irgi užsienio žiniasklaidose. Akademiškos galvos priėjo statistiškai rermiamos išvados, kad Kinija yra “atsargi jėga, linkusi naviguoti esamoje pasaulio sistemoje ir fokusuotis į saugumą ir stabilumą namuose”. Nu iš principo jo, pavaro ten ant JAVų, biškį bėdučių turi su gamybos pertekliais, bet kaip ir viskas. Nereikia pervertinti karinio potencialo, juolab, kad karas nu mažiausiai dviejose esminėse pozicijose bus labai, labai blogai Kinijai. Žodžiu karo nebus, JAVai, baikit “agresyviai militaristiškai pozuotis Ramiavandenijoje”, va.

Tai čia buvo pernai. Reikia pastebėti, Kangas, Vongas ir Čanė nėra kokie tai trys paršiukai iš pasakos - visi trys turi rimtus akademinius laipsnius, profesoriai ir taip toliau. Tačiau šiandieną jų išsakyta pozicija jau net ne akademine akimi žiūrint atrodo… pavadinkime, netiksli. Kaipgi čia taip pražiūrėjo?

Šių metų International Security leidime (konkrečiai 51 numeris, 2026 vasara) knygos “The Long Game: China’s Grand Strategy to Displace American Order” autorius Rush Doshi paoponavo aukščiau minėtai trijulei. Jo nuomone gerbiamieji akademikai sugebėjo išanalizuoti informacija tokiu būdu, kuris praktiškai garantavo visišką ekspansyvinių ambicijų atmetimą. Konkrečiai buvo didele dalimi praignoruoti centrinės Partijos koncepcijos, tokios kaip “didysis atjaunėjimas”, “bendros krypties bendruomenė”, “keturios globalios iniciatyvos” irgi “šimtmetrį nematyti Didieji Pokyčiai” (persiprašau, dvigubai verčiant dalis prasmės pasimeta, taigi vertinkit labiau, kaip pavadinimus). Taip pat visuose 12000 išanalizuotų straipsnių buvo ieškoma tik tiesioginių JAVų paminėjimų, ir visiškai praleistos atakos, referuojančios į Vakarus bendrai ir tuos pačius JAVus konkrečiai eufemizmais “kai kurios šalys”, “išorinės jėgos” bei “hegemoniškos galios”. Doshi nuomone toks išfiltravimas privedė iki tiesiog sisteminio konfliktinės retorikos nuvertinimo.

Dar du autoriai - Andre Gacilly ir Todd Hall - prisideda prie Doshi, teigdami, jog vien tik frazių dažnumo skaičiavimas niekaip negali būti pakaitalas jų prasmės vertinime. Jų nuomone yra būtina gerokai labiau atsižvelgti į veiksmusw, o ne žodžius: Kinijos elgesys tarptautinėje arenoje, karinė plėtra, užsienio politikos ambicijos, technologinio vystymosi politika, prievarta ekonominėmis priemonėmis, kibernetinės operacijos ir galiausiai belen kokios pastangos patapti nepriklausomiems nuo kitų šalių, maksimaliai išdidinant atvirkštinę priklausomybę.

Galų gale Užsienio reikalų ministro Jang Li frazė “Kinija nesuinteresuota karo Ukrainoje pabaiga” yra belen kaip svarbesnė, nei šimtai formalių pasikartojančių frazių People’s Daily dienraštyje.

Lygiai taip pat reikia labai gilintis į pasikartojančias koncepcijas. Pėvėzė Kinija dešimtmečius kosėja apie “saugumą”, tačiau tai turėjo vieną prasmė dvidešimto amžiaus pabaigoje, ir visai kitą šiuo metu, nes po tais pačiais žodžiais dabar slepiasi Ši Vinipuchovičiaus Dzinpino ketursluoksnis: “technologija, idealogija, ekonominiai kontaktai bei interesai užsienyje”.

Na ir galiausiai Jamie G. Jones identifikuoja gilesnę problemą. Anot jo, retorika nebūtinai atskleidžia tikruosius tikslus. Juolab, kad jau turime akivaizdžių įrodymų, jog tai, ko Kinija sako norinti, nesutampa su tuo, kur pastaroji eina. Autoriaus nuomone kylanti revgizionistinė jėga turi labai stiprią paskatą slėpti savo tikslus, idant per anksti neišprovokuotų esamų jėgų atoveiksmio. Kitaip sakant, anti-hegemoniškos šnekos nieko nekainuoja ir labai puikiai suderinamos tiek su taikiais, tiek su revizionistiniais/ekspansyvistiniais tikslais.

Ką į visa tai Kangas, Vongas ir Čanė? Oi patikėkit, neliko jie gulėti sutrypti ant akademinio žvirkelio. Išplėtė duombazę iki keturių šimtų kem dviejų tūkstančių (prieš tai buvo dvylika) straipsnių, dar kartą peranalizavo, pasivalidavo su LLMu (a.k.a. AIjajum) ir tvojo atgal su statistikos vėzdu, teigdami, jog nieko jie čia nepramazino, viskas čiki, netrukdikit dyrpt.

O mes galim pasidaryti išvadą, jog akademikai finale ginčijasi ne apie atsakymo teisingumą, o apie duomenų parinkimą, nes “tinkamai” parinkus galima įrodyti kurią tik nori poziciją.

Man asmeniškai tinkamiausias parinkimas - žiūrėkime, ką daro, o ne ką šneka.

Istoriniai laikai

Kinijos Socialinių Mokslų Akademija paaukojo cielą pirmą puslapį savo publikuojamo žurnalo paskutiniame numeryje straipsniui, skirtam sumenkinti ir iškeikti dar balandžio mėnesį Bilybily platformoje pasirodžiusiam vidosikui. Pastarasis, jeigu ką, jau seniai ištrintas, o kūrėjas užbanintas ir potencialiai artimai supažindintas su vietinio įgaliotinio batais.

Kas gi taip sukiršino socialinius komunistus? O gi “padirbta istorija”! Vidosiko autorikus, matote, padarė labai kontroversišką išvadą, jog didelė dalis Kinijos istorijos buvo sufabrikuota Sungų dinastijos pabaigoje. Tongų dinastija, Jui periodas irgi Dešimt Karalysčių - visiškas feikas, iš tikrųjų ta pati Sungų dinastija valdė virš aštuonių šimtų metų, šlovė Kinijai, kas kitaip sako - gaidys ir biškį pederastas.

Kad gerbiamiems skaitytojams labai nereiktų gilintis, tai ten buvo sapalionės, atitinkančios pas mus vis dar išplaukiančius lunatikavimus apie Lietuvos kilmę iš Senovės Romos irgi kaip lietuviai Egipto piramides statė.

Tai kodėl reikia taip gintis nuo akivaizdaus feiko ir dar po tiek laiko? Nes istorija Kinijoje yra labai griežtai reguliuojama. Per septympenkis metus, per visus Didžiuosius Kultūrinių Revoliucijų Šuolius, Partija iki idealios natos išblizgino istorijos versiją, pagal kurią šalis A. yra labai labai sena, B. visada buvo viena ir graži (net tada, kai nebuvo), C. valdovų identitetas px, svarbiausia multikultūrinė nacija, kuri D. “susiformavo savaime” ir, svarbiausia(!), natūraliai persiformavo į socialistinę-komunistinę valstybę, vat!

Visos kitos versijos yra visiška abominacija ir turi būti naikinamos. Tame tarpe pvz Kinijos kultūros atašė Paryžiuje gali sau leisti išsiųsti Makronui reikalavimą skubiai pataisyti prancūziškus šeštokų istorijos vadovėlius, nes juose nurodyta, jog Mongolija užkariavo Kiniją, kas, be abejo, negali būti teisybė! (Kad nereiktų gūglinti, pasakysiu - Kiniją, o tiksliau karalystes, kurios buvo įsikūrę dabartinės Kinijos teritorijoje, pradėjo pyzdinti Čingis Chanas, o pabaigė jo anūkas Kublai Chanas, katras tapo Juanių dinastijos pradininku. Taigi techniškai būtent mongolai pirmą kartą Kiniją ir suvienijo).

Iš kur toksai skausmas ir užsidegimas istorijos klausimais? Kad ir dėl Vakaruose paplitusios istorijos versijos: pagal ją pati paskutinė, Čingų dinastija, kuri atkeliavo iš Mandžiūrijos ir atstovavo maks 2% populiacijos, į šalį žiūrėjo kaip į imperiją, t.y. Tibete, Mongolijoje ir kituose šviežiai užkjariautuose regionuose galiojo kitokie įstatymai, ir provincijos buvo valdomos, kaip kolonijos. Kas visoje dvidešimtame amžiuje paplitusiame antiimperializmo pliūpsnyje reiškia, jog tos šalys, oi atsiprašau - provincijos, gali siekti nacionalinės nepriklausomybės…

Taigi sprendimas paprastas - teisinga tik ta istorija, kurią savo švelniomis rankomis palaimino drg.Mao ir drg.Ši. Paprastiems mirtingiesiem - mokytis mintinai ir nečiupyt!

___

Ačiū už dėmesį. Iliustracija nuliustruota iš Marko Polo Kelionių. Vadinasi “Kublai Chano lojalistai pyzdina Princą Najaną”. Paišyta šimtas pem metų po įvykio, kitame kontinento gale. Iš dramblio matosi, kad fotkėmis pasakotojas nepasidalino.

Sėkmės ir iki kito pirmadienio. O tada, žiūrėk, gal ir Terminalas išsiterminalins ;)

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

29155

Christo Grozev, bulgaras žurnalistas, pagarsėjęs Rusijos slaptųjų operacijų tyrimais, sugalvojo pasilengvinti gyvenimą, ir paprašė AIjajaus paruošti sutrumpintą savo paties tyrimo apie Pederacijos valstybinius hakerius, dar žinomus kaip “Grupė 29155”, publikuoto The Insider, versiją, kurią ketino panaudoti Jūtūbo laidoje. Čia aš ginkdie ant žurnalisto batono netrupinu - LLM’ai vienok būtent tokiems reikalams ir buvo sukurti, čia ne kažkoks sukčiavimas, o įrankio panaudojimas pagal tiesioginę paskirtį. Įdomumo dėlei Christo paprašė naratyvinį variantą parašyti ne ChatGPT, ne Gemini, o būtent kiniško DeepSik’o. Davė prieigą prie pilnos kūrinio versijos, ir “nuo, arkliali!”. DipShit’as, oi, persiprašau, DeapSeak’as pagromuliavo, atsiriaugėjo, ir išklojo rašinį, kuriamer iš originalo liko… pavadinimas. O turinį sudarė išimtinai pezalai apie “Srusiškos kultūros cancel’inimus Vakaruose”. Žurnalistas įvairumo dėlei pabandė pasiginčyti su kinišku AIjajum, katras pripažino mažumyžytį suklydęs, ir istoriją perrašė kitaip… Šį kartą beveik žodis žodin iš Raša Tudej web’o. Maždaug po trečio bandymo Christo peržegnojo taip vadinamą “įrankį” ir nuėjo filmuoti epizodo apie perrašymą.

Nepasakyčiau, kad labai netikėta, bet seniau tokios aklos dėmės kiniškuose LLM’uose būdavo išimtinai apie Partiją ir Kinijos istoriją (pabandykit, pvz, liepti išvardinti nuo 1 iki 20 romėniškais skaičiais, pridedant po kiekvieno skaičiaus žodį “Dzinpinas”, ir palaukit, iki pasieks skaičių 11, pamatysit bajerį). Nuo šiol reiškiasi prisidėjo selektyvumas ir de facto sąjungininko atžvilgiu.

Voltai ir ašaros

Prieš gerą desėtką metų toks vienas Luca di Montezemolo - tuo metu Ferrari vykdantysis dirikas - savo mentoriaus Enzo mama prisiekinėjo, kad elektrinės mašinos po arklio ženklu tai niekados niekados niekados!! Paskui biškį pasitaisė, kad “pilnai elektrinės”, nes hibridai tai iš tikrųjų gi visai gerą performansą pavaro ir garsas visvien lieka, aha. Nu tai vat ant dienų Ferrari už beveik pem liamų pardavė pačią pirmąją pilnai elektrinę tačkę. Jei kam įdomu, tai tačkės dizainas baisus, kaip mano gyvenimas, bet niekados nebuvau Italijoj bendrai ir Maranelo konkrečiai, tai musėt ir mano nuomonė į dangų neis. Bet grįžkime prie pardavimų. Po sėkmingo aukciono Ferrari plačiai atvėrė duris ir tolimsniems užsakymams, kurių šiemet priims… Aštuom aštuonis. Ir viskas, daugiau nebus. Ir mašinų, ir užsakymų, nes nepaisant taip vadinamų specialistų būgštavimų, iš tų 88 baisių ferarių, maždaug 8 nupirko Vakarų kolekcionieriai, o likusius 80 nušlavė Kinijos turtuoliai.

Kaip žinia, Kinijoje prestižiniai Vakarų prekiniai ženklai yra aukščiausio statuso simbolis. Iš kitos pusės turtai turtais, o elektriniams auto Kinijoje netaikomas prabangos mokestis, irgi didmiesčiuose ženkliai lengviau gauti registracijos numerius. Taigi galime daryti išvadą, kad Kinijos turtuoliai irgi verkia, bet nebūtinai dėl mums aktualių dalykų ;)

Cyberpunk

Izraelio AIjajaus kompanija “Dream” pranešė užmačiusi masyvią Dirbtinio Intelekto sugeneruotą kiberataką prieš “vienos Azijos valstybės valstybinį ir energetikos sektorių”. Dream komanda nenorėjo atskleisti nei iš kur, nei prieš ką ataka buvo nukreipta. Juos labiausiai sudomino tai, kad atakai buvo panaudotas atvirų AIjajaus modelių sugeneruotas įrankis, sugebėjęs vienu metu vykdyti paprastai visai kiberįsilaužėlių grupei būdingą ataką. Na ir dar paminėjo, kad pasiruošimo metu įsilaužėliai tarpusavyje susairašinėjo išimtinai supaprastinta kinų (“Simplified Chinese”) kalba.

Praeitą savaitę Taivanas prisipažino, kad jie ir buvo ta “Azijos valstybė”. Anot Taiwano Skaitmeninių Sprendimų Ministerija (Ministry of Digital Affairs) jau Liepos 20 dieną buvo užfiksuoti pirmieji “labai keisti” bandymai įsilaužti, atitinkamai “paveiktiems sektoriams buvo išsiūsti perspėjimai” blah blah blah jie gaidžiai mūsų biurokratinės subinės nekaltos. Nu ir Kinijos vardo niekur nepaminėjo, maža ten ką.

“Dream” mano, kad mažiausiai 85 vartotojai buvo išlaužti ir pavogta bent du su puse tūkstančio įrašų, o vėliau atakos išsiplėtė į Taivano Branduolinės Energetikos Saugumo Agentūrą ir mažiausiai septynias energetikos kompanijas.

Abejingą MDA požiūrį ko gero smarkiai paaiškino kitos Taivano institucijos - Nacionalinio Saugumo Biuro - pateiktas info, kad šiuo metu visos valstybinės ir susiję institucijos (ligoninės, bankai, etc.) per dieną patiria vidutiniškai 2,63 milijono atakų. Tik NSB nevyniojo žodžių į vatą ir dėl atakų atvirai apkaltino Kiniją.

Taksi!!

Ištikimesni rubrikos skaitytojai ko gero dar pamena, jog netaip seniai rašiau apie “lankstaus įsidarbinimo” fenomeną, kurio dėka Kinijoje oficiali bedarbystė vis dar balansuoja ant 5% ribos. Tema pasirodo vis labiau aktualesnė ir aktualesnė - neseniai pravestas žurnalistinis tyrimas parodė, kad Tarptautiniame Beidžino Oro Uoste taksistai keleivio laukia vidutiniškai po septynias su puse valandos. Ir čia turint omeny, kad uostas per metus prasuka virš septym liamų keleivių (maždaug tas pats, kas per metus perkraustyt visus britus į Prancūziją ir visus prancūzus į Britaniją). Šalia to mano sekamas videoblogeris patvirtino, jog po paskutinio skrydžio į Šanchajų oro uosto taksi už trijų valandų kelionę paėmė svaiginančius 350 juanių (maždaug 50 JAVinių baksų atitikmuo).

Žurnalistinis tyrimas iššaukė diskusijas apie taksistų ir kurjerių pasiūlos perkaitimą, prie kurio nemažai prisidėjo tiek be darbo likę migruojantys darbininkai (skaityk - vakarinių provincijų biedniakai), tiek platformų karas dėl didesnio rinkos pyrago gabalo.

___

Tiek šiandienos pusryčiams, nepamirškite vakare irgi paskaityti. Atsisveikinimui štai jums abrozdėlis Kinijoje jau važinėjančio Baidu robotaksi, kuris dar labiau spaudžia laikinųjų bedarbių rinką.

https://buymeacoffee.com/rubrika

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Šaibų paieškos

Apie ekonomikos viražus šnekėjomės praeitą savaitę, šią pašnekėkime apie fiskalinį ralį.

Tyrinėti Kinijos Liaudies Respublikos (PRC) mokestinę statistiką yra malonumas, kurio galima palinkėti savo artimiausiam priešui arba itin nusinuobodžiavusiam Šerlokui. Na gal dar lengvai autistiškam analitikui, kuriam už tuos tyrimus interesantai moka dideles šaibas. Bo kas metai mokesčių skaičiavimo ir, ypač, raportavimo taisyklės keičiasi kaip dūmas vėjyje, sekdamos to momento funkcionierių poreikiais. Na bet šiokias tokias išvadas galima daryti, ypač pasitelkiant galutinius skaičius.

O išvados gana keistos - pvz nebojant nu gi visiškai nesumeluoto (va, dantį duodu!) kasmetinio BVP augimo tarp 4,5 ir 5 procentų, valstybės surenkamų šaibų kiekis paskutinius metus augo gerokai lėčiau, o 2024 smuko per du su puse procento žemyn. 2025 raportavimo formulės vėl pasikeitė ir mokesčiai stebuklingai šoktelėjo aukštyn, bet irgi palei du procentus.

Viena tačiau dalis to “šuolio” yra ypač įdomi: anot tos pačios valstybinės statistikos ypač pakilo mokesčių už piliečių gaunamas pajamas užsienyje surinkimas. Kalba, be abejo, eina apie turtingiausiąjį piliečių sluoksnį, galinčių mažų mažiausiai pasidarbuoti užsieniuose ir/arba leisti sau investuoti už tėvynės ribų. Atskirai reikia pažymėti, kad investavimas už sienos leidžiamas oi ne kiekvienam, principe visas aukštesnysis vidurinis sluoksnis, tradiciškai turintis kad ir nedideles, bet pastoviai perteklines pajamas, turi tik du pasirinkimus: valstybės viduje platinamos obligacijos (įskaitant ir pvz Pederacijos naftos pramonės obligacijas) ir valstibinėse akcijų rinkose parduodamos akcijos. Tiesa, seniau dar buvo galimybė kišti pinigus į didžiausią pasaulyje nekilnojamo turto burbulą, bet anas ne tai, kad sprogo, bet jau penki metai kaip bliūkšta, smardžiai plerpdamas ir vis dar degindamas investicijas.

Bet grįškime prie tikrai turtingų piliečių, kuriuos 2025 antroje pusėje pradėjo atakuoti VMI atitikmuo. Tiksliau ataka buvo (ir tebėra) nukreipta į visus įmanomus bankus, fondus ir taip vadinamas “investicines” kontoras, siekiant išsiaiškinti, kas, kiek ir ko turi užgyvenę ten, kur visareginti Saur… tfu… Partijos akis biškį nedamato. Ir jei pernai šita inkvizicija apsiribojo paskutiniais trimis metais, tai šiemet per pirmąjį pusmetį jau spėjo pateikti nesusimokėtų mokesčių ieškinius nuo 2017 metų, ir čia dar ne riba - yra besiskundžiančių, jog buvo paprašyti atsibilietuoti už daugiau kaip 20 metų senumo fiskalines nedrausmes.

Žinoma, techniškai nesumokėti mokesčiai yra teisėtas iždo taikinys, tačiau toks agresyvus rinkimas rodo, kad A. tų mokesčių labai trūksta (atakuojami, vienok, patys įtakingiausieji), B. valdžia nedrįsta kelti mokesčių masėms, nes tada dar labiau mažės ir taip apverktinas vidaus vartojimas. Tai trumpuoju laikotarpiu planas “Robinas Hudas su Exelio lentele” kaip ir neblogas - nutrešiam tuos, kurie gali sau leisti susimokėti. Ilguoju pasekmės ne tokios ružavos - pajaminga praeitis ne begalinė, ir jau artėja link išsėmimo ribos. O sugriežtinta politika paleido dar vieną galinčių sau tai leisti piliečių emigracijos bangą. Viena JAVuose besibazuojanti advokatų agentūra pasisakė, kad vien šiemet jų atstovaujamos šešios ultraturtingos šeimos aktyvavo pilno pasitraukimo iš PRC planus. Nedidelis nubėgimas šonan - kodėl pastarieji to bėgimo nedarė anksčiau? O gi todėl, kad jie turi galią (ir dideles pasipelnymo galimybes) Kinijoje, tuo tarpu Amerikose ar tai Arabijose bus tik vieni iš daugelio turtingų, priversti žaisti tik su dideliais berniukais.

Dar viena saugriežtintos mokesčių politikos pasekmė - šūvis į viduriniąją koją saviems verslams, norintiems įsisteigti pajėgumus užjūriuose, nes staiga pasidarė beveik neįmanomai sunku gauti savos valdžios leidimą nusipirkti nekilnojamąjį turtą kur nors Vengrijoje ir pradėti šinkuoti kokias nors batareikas viduje Europos Sąjungos. Iš kitos pusės Kinija į tokią verslų praktiką žiūri labai neigiamai, tai gal net ir su intencija buvo padaryta.

Europos atsakas

Kaip ir reikėjo tikėtis, po Folksvageno boso verksmingų pareiškimų, palaikytų iš BMW irgi Mercedeso pusės, Vokietijos nuomonė pakrypo link prekybinių sugriežtinimų Kinijai pusės. Bet kol kas nereiktų pradėti ploti katučių, nes iš vienos pusės pačio Merco kėdė braška, o jo vyriausybės ekonomikos ministras vis dar prieštarauja, o iš kitos pusės VW bando prastumti Kinijai planą gaminti beveik visus eksportinius (t.y. ne EU ir ne JAV rinkoms skirtus) išimtinai PRC gamyklose. Kitaip sakant EU pagamintų dalykų eksportas nueis praktiškai į nulį.

Dar viena raukšlė automoto rinkoje - jeigu elektromobilių įplauka normalizavosi, ir šiaip jau nėra dar tokia esminė, tai pakraunamų hibridų rinkoje, anot to pačio VW, Kinijos gaminiai šiais metais jau užėmė pilną trečdalį. Ar tai reiškia “Kinijos nacionaliniai brandai”, ar “viskas, pagaminta Kinijoje” tiesa sakant nežinau, spėju, kad labiau antras variantas. Bet situacija bet kuriuo atveju toli nuo džiuginančios.

Biškis istorijos

Šalia dažnai minimo Honkongo, kurį baisūs kolonialistai britai šimtmečiais smaugė ir visaip išnaudojo, ko pasekoje pastarasis praeito amžiaus pabaigoje tapo vienu iš keturių Azijos Tigrų, yra dar viena, kiek mažiau žinoma teritorija su panašia istorija. Kalba eina apie Makau pusiasalį, kurį Portugalų pirkliai pradžioje pabandė užsigrobti, gavo pora kartų į veido sritį nuo Mingų dinastijos laivyno, o tada visai legaliai išsinuomojo. Prekybos prekiauti kinai su portugalais nenorėjo, bet pastariesiems tai buvo nei motais - Makau realiai egzistavo kaip sandėlis ir aprūpinimo punktas prekybos kelyje su Japonija, iš kurios keliavo šilkas. Tiesa, laikas nuo laiko į gerą vietą dantis šiepė olandai, bet portugalai sėkmingai atsimušinėjo. Deja, prekybinė laimė patyrė iš eilės tris spyriusa į kiaušus septyniolikto amžiaus viduryje, kai pradžioje Japonija nutraukė visas prekybas su gaidžinais, tada prasidėjo karas su Ispanija dėl karūnos, o paskui tie prakeikti olandai vistik nupiso koloniją, tik ne Makau, o Malaką Indonezijoje.

Bet Mingus išspyrė Čingai, prekyba su Kinija vėl atsivėrė, o dar už šimto metų visi europoidai, norintys prekiauti su Kinija, pradžioje privalėjo parkuotis Makau, išsipirkti talonėlį, ir tik tada plaukti į kitus uostus arba prekiauti čia.

Dvidešimtajame amžiuje populiacija staigiai paaugo dėl civilinių karų Kinijoje, o paskui dėl didelių Kinijos teritorijų Japonijos aneksijos, bo japai gerbė Portugalijos neutralumą ir palikos anuos ramybėje. Tiesa, 1943 metais gerbė biškį mažiau ir atsiuntė penkis “patarėjus”, be kurių valios niekas Makau nevyko. O paskui atskrido JAVai ir išbombino viską nafig, nes sužinojo, kad portugalai pardavinėja aviacinį kurą japonams. Tiesa, po karo atsiprašė, ir dar dvidešimt liamų sumokėjo, tai kaip ir viskas gražiai gavosi.

Šemkažkelintais metais po pučo Portugalijoje Makau išvis tokioj kaip ir nepriklausomybėje atsidūrė, kurios nei norėjo, nei jai reikėjo. Taigi, kai Kinija su britais sutarė Honkongo perėmimo planą skambiu šūkiu “viena valstybė - dvi politinės sistemos”, analogiškas susitarimas buvo pasidarytas ir su Portugalija dėl Makau. Skiirtumas tik tas, kad Makau yra gerokai mažesnė ir mažiau išvystyta ekonomika nei britų kolonija.

Taigi nenuostabu, jog devym devintais metais portugalai perdavė miesto raktus, šoko į katerį ir nulėkė atgal neatsisukdami. O Makau… pradėjo augti. Iki tol valstybine monopolija buvęs lošimų verslas buvo liberalizuotas, licenzijas išsipirko įvairios vakarietiškos organizacijos, o iš už sienos plūstelėjo pradėję turtingėti ir lošimų ištroškę kinai.

Šiuo metu Makau yra literaliai Pietryčių Azijos Las Vegas, ir potencialiai pastarąjį lenkia bent kai kuriais rodikliais. Na o mums įdomus tuo, kad dėl užsienio valstybių kapitalo dalyvavimo galime matyti gana tikslius finansinius rodiklius, kurie stebėtinai tiksliai atspindi gal ne tiek ekonomikos padėtį Kinijoje, kiek ekonomikos nuotaikas. Dėl laiko ir vietos trūkumo gilia analize neužsiimsiu, tiesiog paminėsiu, kad šiemet birželio-liepos rodikliai buvo stebėtinai šūdini, net nevertinant to fakto, kad tuo metu vyko Pasaulio Fūlės Čiampas, kuris techniškai kaip ir turėjo padidinti lošimo pajamas.

Tai tiek šiandieną. Prisegu jūsų dėmesiui Makau Žaidimų Inspekcijos ir Koordinacijos Biuro parengtą slaiduką.

Nperasiloškit, geriau man ant kavos užmeskit ;)

https://buymeacoffee.com/rubrika

P.S. Nuoširdžiausiai dėkavoju pasveikinusiųjų už sveikinimus. Atsakiras paminėjimas bendravardžiui iš Dundulio palapinės už alų ;)

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Ekonomikos viražai

Neseniai minėjau, kad Kinijos taip vadinama “nacionalinė komanda” - tai yra iš valstybinių pinigų finansuojami neva tai “nepriklausomi” fondai - bandė stabdyti akcijų biržos smukimą. Ir tiesa sakant sustabdė irgi vėl kilstelėjo. Kokiom penkiom dienom. Po to sekęs smukimas dabar lyginamas su lygiai prieš dešimtmetį, t.y. 2016 metais vykusiu smukimu, ir analitikai naudoja terminą “blogiausias mėnuo Kinijos biržose per paskutinį dešimtmetį”.

O bet tačiau, biesas tūno detalėse. Pagrinde smuko high-tech kontoros, ir toli gražu ne tik Kinijoje - P.Korėjos technologinių įmonių indeksas joptelėjo daugiau, kaip 40%. Kinijoje apie 16%, ir jei ne “nackomandos” įsikišimas, būtų bent 22%, bet vistiek mažiau, nei Korėja.

Kaip visada, labiausiai spėliojama, kad visa tai dėl vienų ar kitų viražų AIjajaus irgi duomenų centrų pasaulyje.

Vėlgi, dalykas tas, kad pastaruoju metu Kinija beveik neturi kito atramos taško. Beveik - dėl Hormūzo sąsiaurio krizės daugelis labiau paveiktų šalių padidino į alternatyvią energetiką metamų šaibų kiekį, kas labai palanku kone 90% tos rinkos laikančiai produkcijos gigantei. Žinoma, tas “papildomai” tėra kompresas nabašnykui ir visos dvigubai perdaug gaminančios saulės ir vėjo energetiko pramonės neišgelbės, bet duos šansą dar kelioms įmonėms bei pajamas bendrai sektoriui.

Na o pirmojo pusmečio BVP rezultatai irgi nedžiugina - net maksimaliai pagražinti rodikliai nepasiekė Partijos numatyto 4,5% augimo minimumo. Todėl Politbiurui teko ant smūgio daryt neeilinę sesiją bei išrezoliutinti griežtą rezoliuciją: “nedelsiant suplanuoti ir įgyvendinti praktiškas bei veiksmingas laipsniškas priemones”. Kalba eina apie du dramblius kambaryje - vis nu niekaip neatsigaunantį vidaus rinkos vartojimą, bei šiemet numažintą investavimą į valstybinius projektus (nu tipo greitųjų traukinių linijos į kiekvienas Kalabybiškes ir dar pora aukščiausių tiltų).

Kaip visuomet jaučiu pareigą perspėti, kad mūsų neturi labai džiuginti šitie sunkumai, nes Partija vis dar mato maksimalų eksportą, kaip geriausią sprendimą. O šiuo metu pats riebiausias taikinys yra Europa. Ir jeigu Prekybos Komisaras bei derybų grupė laikosi gana tvirtos pozicijos, tai Kinijos mylimas principas “skaldyk ir valdyk” duoda vaisių. Kol vyksta derybos su bloku bendrai, Beidžino diplomatinis korpusas vykdo masyvią spaudimo ataką prieš visas Sąjungos nares individualiai. Ispanija ir Portugalija jau beveik genseko kitelio kišenėje, Vokietija sėdi ant tvoros, o ta pornografija, kurią išdirbinėjo Slovakijos politikai prieš pora savaičių Beidžine išvis į jokių iksų zoną nesutelpa. Laimei Prancūzija ir Italija vis dar laikosi griežtesnės nuomonės.

UPDATE: Kol rašiau, Kinija nusprendė “pradžiuginti”. Konkrečiai Prekybos Ministerija šiandien išpublikavo dokumentą pavadinimu “Kinijos pozicija taip vadinamu produkcijos pertekliaus klausimu”. Veikalas nemažas - virš 10000 hieroglifų, kas Gūglo nuomone turėtų būti apie 7000 žodžių, išvertus į anglų kalbą. Nu dar ne romanas, bet jau beveik apysaka, aha.

Apysakoje griežtai argumentuojama, kad visų aplinkui jau net ne sakoma, o rėkiama kritika dėl perprodukciją skatinančių politinių priemonių yra tik tų visų fantazijos vaisius. Valstybinės subsidijos visiškai niekuo neprisidėjo prie tokio produkcijos augimo, ir išvis dar ne faktas, kad tos produkcijos yra per daug viso pasaulio įsisiavinimui, o Kinijos vidaus rinkos poreikiai išvis niekieno reikalas, ir galit visi bučiuot viršaičiui… eee… birką. Va taip.

Dokumentas akivaizdžiai paruoštas ruošiantis spalio mėnesio deryboms su EU.

UPDATE 2: neprireikė ilgai laukti, ir pirmieji “nedelsiant suplanuoti” rezultatai ant stalo - šiandien po pietų Transporto Ministerija paskelbė dokumentą, kuriame dėlioja argumentus, kodėl reikia papildomai investuoti… į papildomą transporto bendrai ir traukinių konkrečiai nfrastruktūrą. Kaip netikėta, kaip inovatyvu!

Atsirūgimas

Praeitą savaitę Maniloje (čia ta, kur Filipinuose) vyko ASEAN (Association of Southeast Asian Nations) susitikimas. Jo metu Kiniją atstovaves premjeras Li Čiangas pabandė pabūti mandagus ir net geranoriškas, kalbėjo visai gražias kalbas apie susitaikymą tarp šalių. Bėda ta, kad vos savaitė prieš susitikimą valstybinio dienraščio “China Daily” svetainėje buvo patalpintas Aijajaus paišytas multikas, kuriame Filipnai vaizduojami, kaip JAVų ir Japonijos kontroliuojama beždžionėlė. Multikas tikrai įžeidus (galite pažiūrėti čia:

ir sunervino visą salų populiaciją tiek, kad Kinijos ambasadorius buvo iškviestas ant kilimo ir gavo notą, reikalaujančią pašalinti rasistinį šmeižtą. Premjero atvykimo metu pašalinimas nebuvo įvykdytas, tad gal ir gerai, jog pastarasis visur keliavo sraigtasparniu - supuvę pomidorai ir kiaušiniai taip aukštai nepakyla…

Panama

Panamos Konstitucinis teismas priėmė JAVams palankų sprendimą byloje, kur Honkonge registruotas CK Hutchison Holdings buvo pripažintas neteisėtai laimėjes konkursą valdyti uostus abejose kanalo pusėse. Kas bus toliau kol kas dar nėra pilnai aišku - CKHH jau bandė atsikratyti viso uostų paketo, bet Partija pasakė “nia!”. Gali būtri, kad dabar teks atiduoti už dyką, ar bent jau pusdykį.

Pačiai Panamai toks sprendimas irgi nėra baisiai patogus - tarsi nujausdama tokią pabaigą Kinija jau prieš pusmetį pradėjo spausti Vidurio Amerikos šalį. Kaip žinia, Panama turi didžiausią pasaulyje laivų registrą, kas šaliai duoda pastovias ir geras pajamas. Tai štai nuo metų pradžios visi Panamoje registruoti laivai yra labai intensyviai tikrinami, kai tik užsuka į Kinijos uostus, ir beveik visi gauna baudų ir net sulaikymų. Per šešis mėnesius buvo sulaikyta virš 500 laivų, kurių savininkai teigia, jog surasti “trūkumai” buvo iš piršto laužti.

Genetika

Jau pasakojau apie laikas nuo laiko Kiniją sudrebinančius vsos nacijos pasipiktinimus dėl užteršto ar užnuodyto maisto. Pasirodo sveikatos priežiūra irgi yra labai jautrus momentas.

Šiuo metu šalį purto pasipiktinimo banga dėl eksperimentinės genų terapijos.

Konkrečiai mases pakėlė išviešėjusi info, kad pernai metų pabaigoje mirė šešiametė mergaitė, kuriai buvo taikyta labai ankstyva (ir su primatais neypač pasisekusi) genų terapija, kas kelia skausmingą nepasitikėjimą svaikatos apsaugos sistema.

Neę mažiau svarbi ir gydymo priežastis - genetinis sutrikimas, galintis sukelti intelekto vystymosi problemų. Raktinis žodis yra “galintis”, nes daugybė internautų tiki, jog tai buvo ne gydymo, o eugenikos eksperimentas. O vienok konkurencija dėl vaikų išsilavinimo, kuris yra vis dar laikomas geresnio gyvenimo garantija, yra milžiniška, ir bet koks gandas apie dar vieną turtingųjų pranašumą yra druska ant žaizdos.

Žodžiu sveiki atvykę į “Altered Carbon” pasaulį. Kas knygos neskaitėt, pavėpsokit bent jau serialą savišvietos dėlei.

Irano ginklavimas

Paviešintas dokumentas, kuriame teigiama, jog Kinija ką tik pardavė Iranui apie 400 vnt MANPAD (man-portable air-defense system - Stinger’ių atitikmuo). Ginklai atseit jau išskrido iš Kinijos į Pakistaną, o iš ten žeme bus nugabenti ajatolininkams.

Pats iš saves ginklų kiekis kariaujančiai šaliai nėra labai esminis, bet čia svarbu pats principas - kai pasidaro galima nedaug, tai žymiai lengviau padaryti galima ir daug. Todėl nekeista, jog JAVų žiniasklaida praplyšo pykčiu. Ir kažkiek keista, kodėl Trampas visos savo administracijos priešakyje visokeriopai stengiasi menkinti šį faktą. Vienok artėja ir midterm’ai, ir Vinipuchovičiaus vizitas Amerikėje. Kam dabar lengva?!

___

Dėkoju už dėmesį. Atsilabindamas palieku paveiksliuką “ungurių vyniotinis” a.k.a. “Kinijos greitaeigių traukinių reklama”.

Kam negaila - paremkite prasidėjusio mėnesio proga, nuorodos žemėliau!

https://buymeacoffee.com/rubrika

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Visiškas neutralumas

Trys Europiniai dienraščiai - Vokietijos Der Spiegel, Prancūzijos Le Mond ir Latvijos The Insider - padarė tyrimuką, nelabai šviežių dalykų, iš 2024 metų pagrinde. Tyrimuko metu pavyko atkasti daug dokumentų, bet mums įdomiausi yra Kinijos Liaudies Respublikos (PRC) ir Rusijos Pederacijos (RF) pasirašyti susitarimai ir memorandumai. Iš abiejų pusių pastaruosius rašėsi kariniai verslai (vėlgi, iš abiejų pusių daugumoje - pilnai ar dalinai valdomi valstybės) ir karinės ministerijos. Susitarimuose tariamasi bendradarbiauti kuriant ir gaminant:

- priešraketinės gynybos sistemas;

- dronus su AIjajaus smegenais;

- elektronines kounterpriemones (a.k.a. REB, a.k.a. EW);

- priemones “gesinti” Starlink ryšį.

Cituojamas Kinijos kosmoso agentūros (“China Aerospace Science and Technology Corporation”) R&D raportas, kuriame Starlinkas įvardijamas, kaip “vykdantis kosminę blokadą” žemųjų orbitų ir patogiausių radijo dažnių dominavimo būdu. Dokumente numatoma trijų žingsnių kontrapriemonės:

1. Starlinko plėtros blokavimas koordinuotais Beidžino ir Maskvos veiksmais visose susijusiose tarptautinėse instancijose, akcentuojant “augančias rizikas kosminiams skrydžiams”.

2. Koordinuotos elektroninės kontrpriemonės - Kinija ir Rusija karteliniu susitarimu dalyvaus orbitų ir dažnių konkursuose, idant gauti maksimaliai geras sąlygas išsikelti antisatelitines priemones ir galėtų ateityje abipusiai naudoti tas priemones Starlinko dusinimui.

3. Drauge ištobulins kiberatakas (kaip gi be jų!), kuriomis bus galima atakuoti Starlinko integralumą tiesiogiai per vartotojų terminalus.

Kadangi iš kito šaltinio - Ukrainos Žvalgybos - viešai skelbiamų duomenų žinome, jog per 2025 metus virš penkių šimtų kinų kariškių praėjo apmokymus Pederacijoje, o šimtas aštuom pederantų - Kinijoje, tai kaip ir vienas kitą patvirtina. Jeigu kam nors dar mažai įrodymų, tai praeitą savaitę visiškai oficialiai PRC ir RF kariniai laivynai vykdė eilinius jungtinius mokymus netoli Korėjos. Šį rozą mokinosi “integruotai atremti oro atakas”.

Beidžinas, žinoma, vis dar pasakoja, koks yra “neutralus”, ir kaip “netiekia ir neparduoda jokių karinės paskirties prekių”. Čia turiu pastebėti, kad dar tų pačų 2024 pabaigoje turėjau progą apčiupinėti iš numuštos Zalos ištrauktą gimbalą. Galiu drąsiai teigti, jog daiktas buvo pagamintas gana grubiai, bet profesionaliai, t.y. serijiniu būdu. Ir jei ant išorės buvo pora kodinių lipdukų (vienas su kirilica, kitas lotyniškomis raidėmis), tai vidiniai komponentai, įskaitant visą optiką, neturėjo nei vieno užrašo. Spėkit, kodėl.

Ir ta proga pakelkit rankytes į oriuką, kas tikite, jog Kinija yra/bus mūsų “draugas”?

Suverenitetas

Šiemet sukanka dešimt metų nuo Tarptautinio Arbitražo sprendimo, kuris techniškai uždarė klausimą, kurį galėjo atsakyti bet kuris penktokas apsiginklavęs mokykliniu gaubliu. Konkrečiai Arbitražas galutinai ir neapskundžiamai pripažino, jog Filipinai, Indonezija, Malaizija, Brunėjus ir Vietnamas turi vistiktai UNCLOS pripažįstamą teisę į 200 jūrmylių zoną nuo savo krantų. Turima omenyje, žinoma, Pietų Kinijos (arba Vakarų Filipinų) jūra, kuria prakeliauja 99% Vietnamo, virš 60% Kinijos ir dideli procentai vissų kitų aplinkinių šalių jūrinės prekybos.

Jau esu pasakojes šią istoriją, bet ją verta prisiminti, tai trumpai: 1947 metais Nacionalistinė Kinijos vadovybė (tada dar nepabėgusi į Taivaną) oficialiai apskelbė “11 brūkšnių liniją”, kuria sau prisiskyrė beveik visą P.Kinijos jūros nekilnojamą turtą. Tas turtas toks salyginai nekilnojamas - tai daugiausiai seklumos, iš kurių vėjai ir srovės laikas nuo laiko suformuoja “salas”, plius vos kelios tikros salos su bent kažkokia populiacija.

Po penkių metų Mao, solidarizuodamasis su užgimstančiu prokomunistiniu Vietnamu, trintuku pataisė linija, ir pastaroji tapo “9 brūkšnių linija”. Daug dešimtmečių visi aplink minėtą balą sėdintys kaimynai šėrė vienas kitą birkomis ir kiekvienas savaip paišė žemėlapį, bet nei vienas neturėjo A. būtinybės ką nors pakeisti, B. galios tai padaryti. O bet tačiau šiknų spardymas ratuku įsibėgėjo aštuoniasdešimtaisiais, kai pradėjo kilti klausimai dėl žvejybos ir prekybos, o dar po dešimties metų Kinija pradėjo naglai statyti dirbtines salas visur, kur atsirado vieta, panaši į seklumą. Egzistuoja skirtingos nuomonės, kiek pastarajai pavyko su tom statybom, bet žymiai svarbiau, kad jose visose prikaišiota radarų, raketinių instaliacijų irgi vienas kitas karinis aerodromas pamūrytas.

Praleiskime visą serijalą, kurį galima pastatyti apie kitų šalių bandymus įtvirtinti jūrinės erdvės suverenitetą, nors jame yra ir analogiškos Vietnamo salos, ir ant seklumų užvaryti Filipinų laivai. Faktas tas, kad visi interesantai (išskyrus galbūt Taivaną) visokeriopai siekia apsaugoti savo interesą naudodami metodą “užpisk kaimyną iki tas pats pabėgs”, neperlipdami casus beli ribos. Tiesa, yra vienas nedidelis skirtumas - tik Kinija reikalauja, jog pvz Filipinai bėgtų iš savo pačių pakrantės. Nors atsiprašau, ne tik Kinija - Taivanas taip pat nepripažįsta visų kitų šalių reikalavimo valdyti jūras prie savų krantų, ir, nors ir nesiima daužyti oponento laivų savais, prisideda prie visų Kinijos teisinių-politinių manevrų, siekiančių įtvirtinti išplėstos zonos reikalavimus.

Taip tęsėsi iki 2016 metų Arbitražo sprendimo, kad viskas turi būti pagal UNCLOS taisykles, o ne Čian Kai-Šeko ir Mao flomasterius. Pažymėtina, kad Kinija ir Taivanas atsisakė dalyvauti arbitravime, iš anksto apšaukdami instituciją “politiškai nusistačiusia”. Pareiškimą smarkiai silpnino prieš tai metus Beidžinę vykę atviri debatai, kuriuose dominavo logika “šitą reikalą mes vistiek prapisim, taigi iš anksto numetam kortas ir apverčiam stalą”. Taigi sprendimas yra, Kinija dėjo skersą, ginčai tęsiasi.

Dešimtmečio nuo Arbitražo sprendimo proga pasisakė visos suinteresuotos asabos, nei viena neišsakė kažko bent biškį netikėto. Bet, visagalis bet… Per tą dešimtmetį Kinija atidirbo politinio ir fizinio spaudimo sistemą, paremtą fakto normalizavimu. Atidirbtąją sistemą dabar labai sėkmingai taiko… Taivanui. Pėvėzė vien tik praeitą savaitę Kinijos Pakrančių Apsauga pareiškė, kad “Japonijos veiksmai kelia pavojų Kinijos jūreiviams irgi žvejams” ir ta proga imasi “papildomai patruliuoti rytines Taivano pakrantes”. Nes Taivanas gi Kinija, o kad jų ten niekas nekvietė - neįdomu. Va, per praėjusius metus tarptautinė bendruomenė buvo įpratinta matyti karinius Kinijos laivus prie vakarinės Taivano pakrantės, dar per pora metų pripras ir prie laivų prie rytinės. Ir tokių veiksmų yra ne vienas ir ne du.

Kad visai liūdnai neskambėtų, verta paminėti, kad vakar Skarboro seklumoje kinų ir filipinų jūreiviai apsidaužė vieni kitus pagaliais bei irklais. Musėt jubiliejaus proga.

Ar žinote, kad…

… Kinijos akcijų biržos jau visą mėnesį smuko, tuo užbaigdamos pradžioje metų įsibėgėjusį puslaidininkių ir elektronikos gamintojų sukeltą burbulą. Praeitą savaitę nukrito daugiau, kaip 5%, todėl vakar komunistinė valdžia įmetė 60 000 000 000 juanių ir smukimą sustabdė. Nes px taisyklės ir sąžiningumas, svarbu rezultatas.

… Batų siuvykloje kilusio gaisro metu žuvo dvimaštuoni pirmame aukšte užrakinti darbininkai, atvykę ugniagesiai išgelbėjo dar du šimtus trisdešimt, spėjusių pasprukti į antrąjį aukštą. Įmonės darbuotojų sąraše yra tik dvylika žmonių, tai likusieji turbūt taip buvo užbėgę, iš draugiškumo. Gensekas Vinipuchovičius reikalą pavadino nelaime ir gal net disasteriu, bei labai griežtai liepė ištirti priežastis irgi patraukti atsakomybėn. Ieškomas savanoris kraštinis.

… Elektrinių automobilių bumas užklupo Kinijos politikus netikėtai. Nepaisant jau pernai panaikintų mokestinių lengvatų, naujų batareikinių ir pakraunamų hibridų pardavimai lenkia benzomobilius, džiugindami… nu principe visus, išskyrus mokesčių rinkėjus. Pasirodo Partijos planas planavo tik 2030 pasiekti tokius rezultatus ir kol kas nenumatė mokestinės bazės keitimo, bet turint momeny, jog per automobilinius mokesčius buvo surenkama virš 10% asmeninių kokesčių, teks tai daryti dabar, tuo pačiu smarkiai keičiant elektromobilių paklausumo dinamiką.

Uždarysiu šiandienos rantą citata iš labai ilgo ir turiningo Kevin Rudd (Autralijos 2007-2010 metų ex-premjeras) intervo, duoto Ezrai Kleinui ir paspausdinto New York Times, nuoroda į pilną tekstą čia.

“Tačiau kartais man kyla nerimas, kad viltis tampa analizės ir strategijos pakaitalu. Amerikiečiai, arba bent jau tie, kurie dirba vienos ar kitos pakraipos administracijose, pažvelgia į Kinijos demografinę padėtį, į augimo sulėtėjimą ir sako: „Taip, mes jums sakėme. Problema išspręsta.“ Ir einama toliau.
Problema neišspręsta. Kinija yra galinga. Ypač turint tokį lyderį kaip Ši Dzinpinas, ji yra dvigubai galinga. O atsižvelgiant į jo sukurtą stebėjimo aparatą, ji yra trigubai galinga.”

___

Dėkoju, kad skaitėte, paveikslėlis - reklaminė kompozicija “kombinuota Kinijos ir Pederacijos laivynų jėga”. Lėktuvnešis gamintas prie sovieto, pirktas iš Ukrainos ir perstatytas iš naujo, jeigu ką.

Saugokit save ir savus, iki.

Skanaus skaitymo.

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Gyvatynas

Kiniją talžo taifūnai. Principe nieko naujo, bet… Didelis storas nemalonus “bet”. Taifūnai talžo kiekvieną vasarą. Ir kiekvieną vasarą provincijų valdžios žongliruoja (dažnai - neypač) užtvankomis, rezervuarais ir stichinių nelaimių pagalbos fondais. Kas keičiasi, tai intensyvumas. Ir čia kalba vėl ne apie tai, kaip kasmet yra ginčijamasi, ar tai buvo “viena per šimtmetį”, ar jau vis tik “viena per tūkstantmetį” audra (taip, čia oficialūs terminai, ir labai svarbūs, nes papyzdžiui užtvankos mūrijamas su technine užduotimi atlaikyti “vieną kartą per šimtmetį” potvynį. Nu arba “vieną per tūkstantmetį”, čia jau kaip papuola). Kalba eina apie tai, kad kasmet nors ir po nedaug, bet stichijos vis stiprėja. Šiemet jau iškrito daugiau kritulių, nei per visus paskutinius meteorologiškai observuotus 140 metų. O taifūnai ir tropinės audros dar tik įsibėgėjo.

O kad statistika per sausa neatrodytų, tai paskaičiuokime ant pirštų, kiek kapitalinių nelaimių jau įvyko. Kol kas radau duomenis, kad yra pralaužtos keturios užtvankos - taip taip, pralaužtos, ne “avarinis vandens nuleidimas”. Įvyko bent dvi masyvios permirkusio grunto nuošliaužos, nusinešusios gyvybes. Du trečdaliai einamojo sezono derliaus derlingiausiose provincijose nurašyti (čia reikia priminti, kad derliai ten būna du arba trys per metus). Na ir 900 gyvačių paspruko į laisvę. Pastarosios išsmuko iš specializuotos (ir neaišku, kiek nelegalios) gyvačių fermos, pakartodamos Birmos pitonų manevrą po Katrinos uragano Floridoje. Tik šiuo atveju gyvatės mažesnės ir nuodingesnės - kobros ten ir panašiai.

Visi šie incidentai griežtai iš oficialių šaltinių. Kiek dar incidentų “užspausta” ir nepapuolė į oficialiąją žiniasklaidą? Sunku pasakyti. Tačiau verta paminėti, jog prieš kelias dienas Ši Vinipuchovičius Dzinpinas kreipėsi į regionų vadovus per nacteleviziją su atviru raginimu, cituoju, “ryžtingai įveikti pasitenkinimą savimi ir tikėjimą sėkme”, citatos pabaiga. Taip pat gensekas griežtai pakvietė minėtus asmenis irgi jų pavaldinius intensyviai inspektuoti upes, senstančius rezervuarus irgi vietas, kur gruntas linkęs nučiuožti. Na ir premjerministras Li Ciangas instruktavo visas ekstremalių situacijų suvaldymo agentūras sustiprinti tų situacijų sukontroliavimo pastangas. Ak taip, ir dar - savaitėle anksčiau visos tos pačios instrukcijos nuskriejo regionams iš pačio Politbiuro, tai čia toks kaip ir pakartojimas gavosi.

Iš kur gi toks poreikis šaukti, kaip praporščikui iš seno sovietinio anekdoto: “traukinį - stot! Viens, du!”. O gi iš ten, kad krizinių situacijų suvaldymo biudžetai labai dažnai tampa melžiama karve visiems kitiems regionų reikalams, kurie kasdien reikalauja dėmesio, o krizė ji tokia - arba bus, arba nebus, galima šiek tiek palošti ant sėkmės. O jeigu bus, tai svarbiausia aukštyn nusiųsti gerus skaičius ir gražius video.

Kalbant apie gražius video - TikTok’ą, Jūtūbą, X’ą ir visus kitus vakarietiškus soctinklus, ant kurių Mao nėra, tiesiog užtvindė (atsiprašau už kalambūrą) video apie video - Kinijos spectarnybos buvo daugybiškai prigautos filmuojant gražius “gelbėjimo” vaizdus vietose… kur jokio gelbėjimo net iš tolo nereikia. Kitaip sakant negali būti provincijos gubernatorium, jei nemoki išėdęs uogienę, likučiais išteplioti Šariko snukį.

Priešokis

Ar žinote terminą “gig economy”? Aš nežinojau. Termino, ta prasme, nes pats fenomenas pažįstamas oi kaip seniai. Nors buvau snarglys, kai griuvo paskutiniai sovietinės “ekonomikos” stulpai, bet dar puikiai pamenu, kaip devyniasdešimtųjų pradžioje kas antras garažas pasidabino užrašais “autoservisas”, o mūsų mažyčiame rajoncentryje paskui tris “valdiškus” taksi, dulkėjusius prie autobusų stoties, nusirikiavo bent dešimtis žigulių ir maskaradų su kreivai prilipintais plafonais. Na tokia miestelio specifika - kai eksperimentinės aviacijos gamykla apsivožė variniu bliūdu labai jau didelė inžinierių ir pilotų koncentracija (pagal miestelio dydį) visokeriopai bandė “pratempti” prišokamais, atsitiktiniais darbais. Tai, pasirodo, ir vadinasi “gig economy”.

Pagal oficialią statistiką Kinijoje pernai metų pabaigoje buvo 280 000 000 (du šimtai aštuom liamų, kas nulius skaičiuot tingit) darbingo amžiaus suaugusiųjų, “dirbančių” pavežėjais, kurjeriais, maisto išvežiotojais. Šiemet tokių “lanksčiai įsidarbinusių” - toks vietinis terminas - skaičius žada išaugti iki 320 000 000 (trijų šimtų dvim liamų). Tai sudarys 44% visos darbo jėgos. Nu ir biškį daugiau, nei visa JAVų populiacija, su visais vaikais, pencynykais ir narkotikų prekeiviais kartu sudėjus. Neblogas toks kiekis paspirtuko raitelių, kai pagalvoji, ar ne?

Žinoma, pats skaičius garantuotai nėra visai tikslus - vienok vietinė politika įvairiai bauduoja bedarbius (nes anie skaičius blogina), tad visa šešėlinė ekonomika tradiciškai slepiasi po ta pačia etikete. Bet tai nepaneigia fakto, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių moka absoliučiai minimalias sveikatos apsaugos įmokas ir nemoka beveik jokių pensijinių įnašų. Jau, be abejo, nekalbant, apie minimalias pajamas, vedančias prie vidaus ekonomikos ir vartojimo stagnacijos. Tai, ko gero, ir yra pagrindinė priežastis, kad nepaisant visų mestų resursų, valdžia taip ir nepadarė jokio žymesnio pokyčio vidaus vartojime.

Iš kur gi tokie kiekiai “lanksčiųjų”? Labiausiai prie to prisidėjo statybų sektoriaus žlugimas. Tarp kita ko, būtent bedarbių skaičiaus stabilumas buvo ilgą laiką pateikiamas, kaip “krizės suvaldymo” įrodymas. Deja, kai iš rinkos pasitraukia 10-15% pastovias (ir netgi gana geras) pajamas turinčių piliečių, likusios ekonomikos šakos irgi nukenčia. Taip, pigių maisto produktų pardavimai gali net ūgtelėti, bet viskas, kas papuola į mažiau būtinas išlaidas - restoranai, pasilinksminimai, korepetitoriai vaikams, brangesni drabužiai, naujas automobilis, nauja buitinė technika ir t.t. ir pan. - patiria tą pačią 10-15% pardavimų netektį. Kas verčia verslus taupyti, atleidžiant dalį darbuotojų ir užsakant mažiau ne tokių svarbių paslaugų (pvz ofisų ar parduotuvių atnaujinimas). Ir sniego gniūžtė ritasi tolyn. O kad nereiktų nieko įrodinėti, pažvelkite pabaigai į oficialius paskutinių metų “lanksčiai dirbančiųjų” skaičius:

2023 metai: 83 000 000
2024 metai: 240 000 000
2025 metai: 280 000 000
2026 metai (projekcija): 320 000 000

Nereikia džiaugtis tais skaičiais - girdi jiems blogai, tai mums gerai! Deja ne. Tie skaičiai rodo kaip tik, kad kuo toliau, tuo labiau Kinija sieks uždirbti prarastus pinigus dar aršiau atakuodama ekporto sektorių, kuris Europoje pernai metais ir taip viršijo trilijono dolerių deficitą. Nes visi kiti sprendimo variantai silpnins Partijos poziciją.

PS. Ak taip, vo nepamiršau - jeigu kas nors norite pasiginčyti, jog girdi šitie “lankstūs darbuotojai” vistik uždirbinėja pinigus ir judina ekonomiką, tai siūlau pradžioje giliai apsvarstyti, kiek likusieji 56% turi uždirbti, idant patenkintų savo poreikius, ir dar beveik tiek pat išleistų paslaugų pirkimui iš “laisvųjų”. Nes kitų pajamų šaltinių pastarieji neturi.

___

Ačiū, kad skaitėte. Atsisveikinimui paveiksliukas, kuriame komjaunuolis Hu (vardas pakeistas, tikras vardas redakcijai žinomas) neša spaliuką Jangą (irgi pakeistas) per potvynio užpiltą gatvę. Neša todėl, kad Partija įsakė, nes vandens akivaizdžiai mažiau, nei dešimt comų, o spaliukas jau ir taip kiaurai šlapias irgi pats vaikščioti moka. Nu bent jau lagaminus sugeba palaikyti, kaip Genos nešamas Čeburaška.

Iki.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

___

9-11 iš Temu - tęsinys

Aštuom septintais metais vienas toks ekstra taikiai nusiteikęs vokietukas Mathias Rust norėjo “nutiesti tiltą tarp Rytų ir Vakarų”, todėl primelavęs apie skrydį iš Helsinkio į Stokholmą iš tiesų nuskrido į Maskvą, kur sėkmingai nusileido šalia Raudonosios Aikštės ir valandą dalino autografus iki buvo areštuotas. “Tiltas” kainavo beveik literaliai galvas visiems Maskvos karinės apygardos beigi visos Sovietų Sąjungos Karinių Oro Pajėgų vadams, nes paaiškėjo, jog nenugalimą Geležinę uždangą laisvai įveikia Cessna 172 su vairalazdę tampančiu nostalgišku janoliu.

Visa šita perdėm istorinė įžanga skirta atgaivinti jausmus kartai, kuri prisimena bajerius apie “Šeremetjevo III” irgi tiems, kas praeitoje rubrikoje skaitėte apie dvigubai mažesnį Sunward Aurora, katras visai neseniai rėžėsi į Beidžino by…, oi, mane vėl ant viražo užnešė, Citic Tower.

Nors pats incidentas buvo maksimaliai užcenzūruotas pačioje Kinijoje, pasekmės jau nusirito tokios, kad nori nenori teko aiškintis prieš tautą. Konkrečiai praėjus maždaug valandai po incidento visoje plačioje šalyje buvo griežtai uždrausta skraidyti visiems be išimties lengvosios ir ultralengvosios aviaciojos aparatams. Draudimas vis dar nėra atšauktas (praėjo jau dešimt dienų nuo incidento). Bepiločių aparatų tiesiogiai atseit nejudino, bet visos pilotavimo mokyklos Beidžino apskrityje suprato antakių mostą ir “savarankiškai pasirinko nevvykdyti skrydžių iki Partija pateiks rekomendacijas”. Galbūt todėl visos šalies mastu papildomų parėdymų nebuvo išleista.

Incidento priežastys oficialiai vis “dar tiriamos”, bet į žiniasklaidą nustatytomis dozėmis keliauja įprastinis playbook’o turinys: pilotas gerą pusmetį patyrė psichologines problemas, dažnai dienoraštyje minėjo norą nusižudyti, vartojo psichotropinius vaistus ir t.t., ir pan. Kas sukėlė minėtas problemas, be abejo, nesiplečiama. Nesiplečiama ir apie motyvus nusižudyti būtent tokiu demonstratyviu būdu.

Pasekmės? Tauta nėra debilai, ir skaito tarp eilučių. Kyla ir leidžiasi sąmokslo teorijos tema “o ką dar jie nuo mūsų slepia?”. Ir šiknon eina viltys Kinijoje užkurti dar vieną technologinę disrupciją: “mažos altitudės ekonomiką”. O jei be prašmatnių terminų - krovinių pristatymą dronais irgi oro taksi. Abi technologijos yra ganėtinai brandžios, bet iki šiol reikalus stabdė skrydžių virš miestų reguliacijos. Na o dabar… patys suprantat. Ir jei galvojat, kad būtų galima užsmaugti skrydžius nu gal tik virš Partijos kvartalo ar, iš bėdos, Beidžino miesto, tai galvokite iš naujo - antrieji, tretieji ir iki pat šeštųjų Partijos vadukų irgi bijo, kaip velnias kryžiaus, kad mažiau priveligijuotų tautiečių valdomi žemai skraidantys objektai rėšis į aukščiausius objektus jų gimtuosiuose Chuižou, Chuininge ar kokiame Nahui kaimelyje (Guizhou provincijoje).

___

Balistiniai testai

Vakar Kinijos Liaudies Armijos Laivynas (PLAN) šovė tarpkontinentinę balistinę raketą. Įvykis gal ir ne naujas, išskyrus tai, kad šovė iš povandeninio laivo. Vėlgi, tubūt ne pirmą rozą, ale šį kartą oficialiai - su pranešimais kaimynams. Tipo šausim, bet nešikit - vietoje urano cemento prikrovėm, va, dantį duodu!

Kaimynai gal ir prikrovė biškį, o gal tik šiaip užsiparino. Japonija susinervino, nes trajektorija nu visai atsitiktinai ėjo per jos ekonomines zonas. O Australia bei Naujoji Zelandija užsišiko, kad gavo pranešima dvi valandos prieš šūvį. Nu bet pasak PLAN spaudos atstovo, viskas gavosi čiki piki, skrydis paėjo normalei, raketa nukrito į “iš anksto numatytą taikymo zoną”. Reikia pastebėti, kad zona buvo ar ne trijų Lietuvų dydžio. Iš kitos pusės skreydžio atstumas buvo pakankamai įspūdingas - biškį vektorių pakreipus drąsiai nuo Kinijos krantų iki Kalifornijos datrauktų.

Čia reikia pastebėti, kad praeitą savaitę Kinija vbožė Japonijai iki šiol didžiausias ekonomines sankcijas, pagrinde mojuodama retųjų metalų vėzdu. O Japonija dar biškį prieš tai pasitaisė savo teisinę bazę, idant vykdančioji valdžia galėtų ant staigio užmetrinėti sankcijas “nedraugiškoms valstybėms”, suprask, Kinijai.

Kad jau kalbam apie sankcijas, tai Europa ir Kinija pasiekė preliminarius ekonominius susitarimus. Šiuo metu yra formuojama dvišalė darbo grupė, kuri jau nuo Rugsėjo mėnesio turės operatyviai spręsti klausimus. O klausimų bus daug. Pvz pradėjusią atšalinėti kojas Vokietijos valdžią sutartinai spaudžia jau visi autopramonės milžinai ir ne tik. Graudų balsą pakėlė faterlando industrijos širdžių širdis - Mittelstand. Tai yra būtent tie mažieji ir vidutiniai gamintojai, kurių produktai tiesa sakant dešimtmečius eksportavosi gerokai didesniais kiekiais, nei autopramonė ar Siemensas. Pastarieji pagaliau garsiai prabilo, kaip juos spaudžia vis gerėjanti (ir jau atvirai pripažįstama - perdėm subsidijuojama) Kinijos pramonė.

Ar užteks industrijos ašarų irgi deklaruojamų kėslų atleidinėti darbuotojus - dar pamatysime.

___

Ėkonomika

O kad jau kalbam apie ekonomijas, tai pakalbėkim, kaip Kinijai sekėsi pirmąjį šių metų pusmetį. Reikia pastebėti, kad eksportas bujoja - metų pradžioje agresyviai dalintos paskatos padėjo. Šiuo metu paskatoms šaibos baigėsi, bet atėjo noras iš JAVų vėl kaip pernai užsipirkti, iki OBBG ras naują būdą vėl įvesti muitus. Vidaus rinka tačiau stagnuoja po senovei, ir šalies kyravotojams tai yra didis skausmas tarp apatinių žandų. Juolab, kad ir eksportai kai kurie buksuoja.

Tiesa sakant, gerai einasi tik šalia paDirbto Intelekto esantiems sektoriams, ir tai ne visiems. Metų pradžioje labai optimistiškai kilę akcijos per paskutinį mėnesį dribo žemyn tokiu srautingu domkratu, kad net pastarieji nesugebėjo ištempti. Anot analitikų chujovesnėj padėty iš visų didžiųjų pasaulio biržų šiemet sėdi tik Indonezija.

Apie “dvi Kinijas” (mažą, kuri uždirba ir gyvena gerai, bei didelę, kuri nixują) pradėjo rašyti net ir šalies vidaus autoriai. Pvz vienas žinomas ekonomistas šalies dienraštyje leido sau išsisakyti, kad minimalią 200 juanių pensiją (apie trim baksų), kurią gauną aštuom procentų pencynykų, gal vistik reiktų padidinti bent iki 1000…

Jo mintis turi nemažai racijos - gaudami didesnę pensiją žmonės nu tikrai daugiau pirktų, ir tai būtų viduje gaminami produktai. Tai skatintų ekonomiką, darbininkai daugiau uždirbtų ir pirktų daugiau ir t.t. Trickle down economy, © Teodoras, nieko naujo. Bet leisiu sau pabūti pranašu ir pabursiu, kad pencai gaus geriausiu atveju sekmadieniais partinę birką palaikyt, ir tai tik po parašu, o ne daugiau babkių. Nes dabartinė valdžia nemato tam galimybių, bo visi pinigai yra kišami į robotizaciją. Nes sekančios kartos, kuri turės išlaikyti baisiai išilgaamžėjusius esamus pencininkus ir tuos, kurie tuojau tokiais pataps, yra labai labai mažai.

Na ir pabaigai - robotizacija tobulėja Kinijoje diena iš dienos, nes valdžia skatina ne tik žodžiais, bet lazda ir morka: regionai yra gavę planus ir paramos biudžetus. Šiuo metu kas mėnesį industrija “įsisiavina” po dešimt tūkstančių robotų, kas yra ne kosminiai, bet jau dideli skaičiai. Kas iš to gausis? Dar neaišku. O šiuo metu tai žvėriškai didėja jaunimo nedarbas, kurio skaičius prieš pora metų valdžia pafiltravo, kad taip baisiai neatrodytų, bet pastarieji vėl 20% perlipo. Čia jau dabar neskaičiuojant mokinių ir studentų, kurie dar 7-8% sudaro.

___

Etninė unifikacija

Kinija, turinti oficialiai 56 etnines mažumas (t.y. tas, kurios turi bent du liamus sielų, bo mažesnės išvis po kilimu sušluojamos) išsileido “etninės unifikacijos įstatymą”. Tame teisėkūros šūdevre mažumos pripažįstamos ir net biškį liaupsinamos, o po to griežtai liepiama visas pamokas mokyklose vesti tik mandarinų kalba, o tėvai privalomaja tvarka turi mokyti vaikus mylėti Kinijos Komunistų Partiją (CCP). Tas pats galioja viešoms ir verslo organizacijoms.

Tarptautinės organizacijos irgi Vakarietiškos valdžios, pakėlusios gvoltą dėl tokio unifikavimo, jeigu ką, gali eiti skradžiais. JAVai ir Europa konkrečiai tegu išvis pasižiūri į savo kiemą, vietoje to, kad užsiiminėti, cituoju, “piktavališku šmeižtu”.

Specialistų nuomone, įdomu yra tai, kad įstatymas praktiškai paraidžiui įtvirtina Ši Vinipuchovičiaus Dzinpino katekizmą: Kinijos piliečiai turi vieningai mylėti Komunistų Partiją, o etnosą Partija jiems parinko Kinijos hanių. Taip pat įstatymas iš anksto numato, kad visa tai galioja ir užsienyje gyvenantiems kinams, nesigilinant, piliečiai jie, ar ne.

Jeigu Partija pasakė “kinas”, reiškiasi esi kinas. O rankos, duodančios per snukį už neklausymą, ilgos.

___

Citata

“PLA Daily”, pagrindinis PLA ruporas, vakar išspausdino straipsnį, kurio pavadinimas angliškai skamba taip: “Carry the Rectification of Thought Through to the End”. Užsipisau bandydamas sulietuvinti, jau atleiskite. Juolab, kad pats pavadinimas yra citata - iš keturiasdešimtųjų Mao pasisakymų.

Leisiu sau pacituoti nedidelį gabaliuką pačio teksto:

“Prieš trisdešimt penkerius metus Tarybų Sąjunga žlugo su trenksmu, o sovietinė vėliava buvo lėtai nuleista nuo vėliavos stiebo ant Kremliaus. Tuo metu akademinėje kelionėje Maskvoje buvęs kinų mokslininkas specialiai nuvyko į Raudonąją aikštę, tačiau naktį ten pamatė tik tylą: „Raudonoji aikštė buvo visiškai tamsi, beveik nematyti nė vienos gyvos sielos; ta žiemos naktis buvo tarsi bedugnė jūra.“

Kodėl tauta taip nutilo lemiamu jos gyvavimo ir mirties momentu – kaip galėjo atsitikti, kad tarp beveik 20 milijonų Tarybų Sąjungos komunistų partijos narių nebuvo nė vieno vyro? Per 35 metus daugelis mokslininkų ieškojo atsakymų iš įvairių perspektyvų, tačiau svarbiausia yra Tarybų Sąjungos komunistų partijos aukščiausių kadrų ideologinė degeneracija – teorinio pasirengimo susilpnėjimas, politinio tikėjimo atsisakymas, revoliucinės istorijos neigimas ir vakarietiško stiliaus „laisvės ir demokratijos“ šlovinimo. Ši degeneracija tiesiogiai lėmė chaosą Tarybų Sąjungos komunistų partijos ideologinėje srityje ir jos ideologinių pozicijų praradimą.”

Citatos pabaiga. Su cituojamaisiais mes norime atstatyti diplomatinius ir prekybos santykius.

Pabaigai paliksiu jums pasigrožėti Google Maps surastu vaizdeliu į kalnus, fotografuota iš Nahui kaimelio, Guižou provincijoje. O kad jau naujas mėnuo prasidėjo, tai ta proga mažu paremkit finansiškai, kas galit, ir kam negaila, nuorodos žemėliau. Labanakt.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Beidžino ataka

Beidžinas - Kinijos Liaudies Respublikos (PRC) sostinė, jei kas nežinojote - turi tokį rajoną Žongnanhajų, kuriame glaudžiasi visa valdžios galva, kaklas ir pečiai, įskaitant Politbiurą, Sekretorijatą ir patį genseką priešakyje. Kažkada tas rajoniukas buvo Imperatoriškieji Sodai, visai šalia Uždraustojo Miesto. Šiandien mums aktualiau tai, kad per šešis kilus nuo Žongnanhajaus yra Beidžino verslo rajonas su visais tarptautiškai priimtais pasimaivymo ženklais, kitaip dar vadinamais dangoraižiais. Pats aukščiausias iš pastarųjų vadinasi Citic, arba dar China Zun. Liaudyje, žinoma, dažniau sutinkami labiau vulgarūs įvardinimai, kurių nevardinsiu, nes ne maži esat, patys galit sugalvoti.

Taigi apibrėžėm geografiją, beliko tik paminėti, jog kaip tik virš šitos žemės dalies skraidyti dronais, karšto oro balionais, o taip pat privačiais, komerciniais bei popieriniais lėktuvėliais yra griežtai draudžiama, o dabar esamiems dronų savininkams nuo metų pradžios liepta atsikratyti kompromatu, nes metų pabaigoje tiesiog drono turėjimas bus baustinas recidyvas. Nesu šimtu procentų tikras, bet girdėjau, jog taip pat draudžiama mėtyti cepelinus, idant nebūtų palaikyti aukštai skrendančiais dirižabliais. Taigi ypač keista, jog praeitą ketvirtadienį “neįvardijamas” (suprask - išcenzūruotas) asmuo pakilo per pešim kilų nuo Beidžino dviviečiu mokomuoju lėktuvėliu Sunward SA 60L Aurora (neblogas toks ultralight lėktuvėlis, gražiai nuo itališko Texan nukopijuotas), atskrido minėtus pešim kilų, atseit išsijungė transponderį (“sugedo turbūt”), “prarado kontrolę”, nuskrido dar apie penkis kilus ir visa septympenkių kilovatų variklio jėga trenkėsi į Beidžino byb… atsiprašau, Citic dangoraižį.

Teritoriją, be abejo, staigiai apsupo gausios mentų pajėgos, soctinklai puolė cenzūruoti visus atsiliepimus bei video medžiagas, bet džino sulaikyti nepavyko - keletas vidosikų prasiveržė už Bambukinės Sienos, o informacija nukeliavo į aukščiausius Partijos ir valdžios sluoksnius. Oficialių pareiškimų vis dar praktiškai nėra (išskyrus absoliučiai minimalų ir smarkiai pavėluotą įvykio pripažinimą, priežastis įvardinant kaip “prietaisų gedimą” ir “piloto klaidą” vos ne tame pačiame sakinyje), bet galite būti visiškai tikri, jog asmenys, atsakingi už Beidžino oro erdvės kontrolę, jau dabar svajoja apie dvigubą porciją hotpot’o su visais Sičuano pipirais, nes kitą rytą apatinis galas vis tiek mažiau liepsnotų, nei po gautos klizmos. O ateityje laukia nusirisiančios galvos, kai kurios gal ir visai literaliai.

Jeigu kam labai įdomu, smūgis fizinių padarinių nuveikė gana mažai - neskaitant piloto, daugiau žuvusiųjų atseit nebuvo, tik kelis asmenis sužeidė smūgio metu susidarę skeveldros, krintančios žemyn. Gaisras, laimei, nekilo. Todėl vietiniuose soctinkluose netruko subujoti ir populiarus įvykio pavadinimas: “Beidžino 9-11 iš Temu”...

Teisinė valstybė

Alibaba - tas, kuris turi gerokai daugiau, nei kešim plėšikų - padavė JAVų valdžią į teismą. Mažmenos ir AJajaus gigantui matote labai nepatiko, kad minėtųjų JAVų Pentagonas įtraukė į juodajį sąrašą už aktyvų bendradarbiavimą su Kinijos karinėmis pajėgomis (PLA). Pats įtraukimas kol kas tiesioginių veiklos draudimų neįvedė, tačiau nemaža dalis aukšto lygio lobistų ir įtakos grupių JAVuose jau atsisakė dirbti su Kinijos korporacija, ir tai akivaizdžiai skauda. Nu ir akcijos, aišku, pakrito.

Apžvalgininkai Alibabos sėkmės šansus vertina gana aukštai - vienok, precedentas jau yra: 2021 metais Xiaomi sėkmingai “išsiteisė” iš juodojo sąrašo. Gera ir patogu vykdyti veiklą teisinėje valstybėje, ar ne?

Europos vadovų gėda

Prieš gerą savaitėlę Europos Sąjungos lyderiai visame EU Tarybos gražume susirinko Briuselyje, ir tarpe kitų temų skyrė net dvi valandas aptarti “Kinijos klausimus”. Kas nuskambėjo per žiniasklaidos priemones, tai instrukcija vykdančiajai valdžiai (suprask - Ursulai ir komisarams) “išplėtoti ir parengti priemonių rinkinį prekybos apsaugos ir pramonės politikos srityje – siekiant užtikrinti, kad ES turėtų visus reikalingus įrankius savo interesams ginti bei rizikai mažinti”. Stiprus toks, tvirtas atsakas, ar ne? Jo, taip ir būtų, jeigu iškart po to nebūtų sekęs “bet” ir paliepimas “tęsti dialogą su Kinija”. Kitaip sakant ateičiai tai plėtokite, bet dabar tai gal dar labai nesipykstam, a?..

Ne, aišku buvo ir visai neblogų pareiškimų - pavyzdžiui Mercas savo įprastu gaižoku stiliumi gerai užstūmė ant to fakto, jog Kinijos CB super kietai kontroliuojamas juanio (RMB) kursas yra bent 30% žemiau savo tikrosios vertės ir gal jau laikas būtų susitvarkyti? Pareiškimas sukėlė totalią isteriką Beidžine, greičiausiai dėl dviejų priežasčių. Pats pirmas faktas, tai ypač Kinijai nemaloni analogi su Japonija, o konkrečiai 1985 metų Plazos Susitarimu (trumpai - JAVinis dolcas kitų valiutų atžvilgiu buvo nupigintas, ir egzistuoja nuomonė, kad tai pakurstė vėliau sekusį Japonijos “burbulą”, pasibaigusį 1996 krize ir Prarastais Dešimtmečiais). Na ir aišku, tiesiog labai nemalonu, kai sako tiesą į akis, o tu vis tiek bandai prisimesti šlanga ir aiškini, jog kambaryje kažklas kitas paperdė.

Tiesa sakant, oficialusis Beidžinas netgi išsakė kritiką Mercui, kurios pagrindinis argumentas: valiuta yra suverenios šalies reikalas, todėl labai neetiška net bandyti aiškinti, ką ta šalis su savo valiuta veikia. Šiek tiek pastabesni asmenys nuo tokio pareiškimo pilnai achujelino, o kai biškį atsigavo pradėjo klausinėti apie vidutinio dydžio mastodoną kambaryje - argi Kinija, dešimtmečius dirbtinai reguliuodama savo valiutos kainas, nedarė lygiai tos pačios pyzdacijos visų kitų valiutų atžvilgiu?? Kažkas Beidžine matyt pamiršo, jog “valiutos kursas” visuomet implikuoja antrą pusę, kuri yra tiesiogiai ir nesuvereniai veikiama.

Na ir verta paminėti, jog po tokių EU galvų instrukcijų VW koncerno CEO pareiškė dėl Kinijos keliamos konkurencijos planuojantis atleisti 100 000 (taip taip, šimtą tūkstančių) darbuotojų. Labai tikiuosi, kad tai tik pafleksinimas idant atkreipti politikų dėmesį. Su gerokai mažesne viltimi tikiuosi, jog EU galvos tą dėmesį atkreips.

Ta proga išsisakysiu ir apie vis guvėjančias Lietuvos politikų overtiūras link naujo santykiavimo su Kinija - yra toks senas, labai grubus odesitiškas anekdotas (jautresnės sielos toliau neskaitykit):

- Sara, kodėl tu su kaimynu permiegojai?!

- Liova, tu gi su kaimynka pastoviai miegi, kuo aš blogesnė?!

- Sara, brangioji, suprask vieną dalyką - kai aš pisu, tai mes pisam, o kai tave pisa, tai mus pisa…

Manau nereikia aiškinti, jog santykių su Kinija “atstatymas” visuomet buvo ir bus “mus”, kad ir kaip gražiai pigiais mobiliakais ir batarkėm apkaišysim.

___

Dėkui už dėmesį. Kitą savaitę tęsime normaliu grafiku. Šiandienos abrozdėlis - Beidžino komercinio rajono aukštumos ir apytikrė vieta, kur rėžėsi “kontrolę prarades” lėktuvėlis.

Gerkite pakankamai skysčių ir turėkit sveiko proto nelyst ant saulėkaitos. Paramos nuorodos žemėliau.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

EU vs Kinija

Europos Sąjungos (suprask - ir mūsų) konfliktas su Kinija kol kas tik aštrėja. Kinija paskutinę minutę atšaukė du aukšto lygio susitikimus su EU diplomatais šią savaitę. Oficialaus paaiškinimo ir priežasčių kol kas nepateikė. Analitikai irgi kol kas tyli, o spėliotojai taškosi visokiausiomis hipotezėmis. Pabūkim brandūs, ir palaukim rimtesnių pareiškimų.

Jau minėjau, kad paskutiniu metu labai smarkiai suintensyvejo… pavadinkim “dialogas” tarp EU ir Kinijos, nes neapsikentusi dešimtmetį vykstančio ignoravimo ir vien per pirmus penkis šių metų mėnesius dar 16% padidėjusiu importu eksporto deficitu, Europos vadovybė pradėjo įvedinėti apsaugines priemones. Kinija, kaip irgi jau minėjau, pavarė visišką drama-queen spektaklį, įskaitant ir vakar pagrindiniame PRC dienraštyje China Daily išėjusį straipsnį, kuriame atvirai sakoma: “Europa negali sau leisti prekybos karo!”. Tai, žinoma, yra liūdna tiesa, bet kitas lazdos galas toks pats - Kinija irgi negali sau leisti karo su Europa. Bent kol kas.

Nepridėjo nei kiek gerumo diplomatinėje šnektoje ir OECD išplatintas pranešimas apie pramonės subsidijas. Leiskite pacituoti vieną pastraipą (visą dokumentą irgi galima paskaityti čia):

“Pramonės subsidijos absoliučiais skaičiais pasiekė aukščiausią lygį 2023 m., o 2024 m. šiek tiek sumažėjo. Vertinant kaip įmonių pardavimo pajamų dalį, subsidijos 2024 m. siekė 1,3 % – tai antras didžiausias užfiksuotas lygis po 2009 m. Tačiau 2009 m. pikas sutapo su sunkia pasauline recesija, kai 15 % pardavimo kritimas, palyginti su praėjusiais metais, automatiškai padidino subsidijų ir pajamų santykį. 2023–2024 m. taip nebuvo, o tai rodo, kad pastaruoju metu pramonės subsidijų augimas yra labiau struktūrinis. Nominaliai subsidijos 15 pramonės sektorių, įtrauktų į EBPO MAGIC duomenų bazę, 2024 m. sudarė 108 mlrd. JAV dolerių. Abu skaičiai yra antri pagal dydį iki šiol užfiksuoti lygiai po rekordiškai aukšto 2023 m. lygio.”

PRC Prekybos Ministerija, žinoma, išvadino pranešimą “vienpusiu ir nepagrįstu”, kuriame “subsidijų apibrėžimas neatitinka WTO apibrėžimo”, “Kinijos įmonės šimtu procentų laikosi WTO taisyklių”, ir išvis “subsidijas naudoja ir kitos šalys”. Paskutinis argumentas man ypač patinka, pamenu, kaip analogiškai tiesiog nukaldavau ant vietos oponentų pasisakymus smėlio dėžėje. Man tada kokie penki metai buvo. Teisybė, vieną karta disputo pergalė kainavo pilną burną ir akis smėlio, bet juk ne tai esmė.

Esmė vis tik tame, kad dvidešimt metų iš eilės šarom gaunant net vieną (1) supistą procentą iš valstybės, per dvidešimt metų tai išauga į visus dvidešim du (22) procentus pajamų, kurias gali arba investuoti į plėtrą, arba… tiesiog dempinguoti ir tiek pat atimti iš užsienio oponentų pelno, ir atitinkamai mažinti jų galimybes augti bei plėstis.

EU jau pasiūlė įsivesti Industrial Accelerator Act (ten daug visko, bet esminiai momentai - “Made in EU” prioritetas pirkimuose, užsienio investicijos į gamybą Sąjungos viduje turės praeiti griežtą kontrolę ir įtikinti, kad gamyba vyks vietinėmis rankomis, ir t.t.) bei kibernetinės saugos taisykles, kurios principe išmestų Xujvėjų ir kitas kiniškas kontoras iš visų komunikacijų ir atsinaujinančios energetikos pirkimų. Kinija sureagavo ne tik agresyvia diplomatija, bet ir staigiai pajungė visus lobinimo kanalus, kad šie du aktai nebūtų pilnai ratifikuoti. Kas tik dar kartą įrodo, jog mums jų būtinai reikia. Vienok seniai laikas galvoti ne tik apie artimiausią interesą nusipirkti papigiai, bet ir kiek tolimesnį - kaip užsidirbsiu šaibas kitam pigiam pirkiniui?

Arabiškos naktys

Pasakysiu jums taip: Aladinas, brangieji, jau nebe tas, ir pasakos jo ne kažką… O kol svarstote, ką tokį aš čia išpravardžiavau, grįžkime ten, kur (beveik) prasidėjo rubrika: hučiai mažučiai aktyvavosi ir skelbia “visišką draudimą” Izraelio laivams Raudonojoje jūroje!!1!

Paskelbt paskelbė, bet kol kas nieko nenuveikė tuo klausimu. Ar galės nuveikti, ar užteks rankyčių ilgio? Vėlgi, kol kas tikima, kad neužteks, nes priemonių tiekimas iš Irano komplikuotas trim skirtingais būdais. Bėda ta, kad bus labai blogai, jeigu dar iš seniau turės kur nors pakasę vienam vieninteliam nuveikimui, ir pastarasis pataikys - kaip uolūs rubrikos skaitytojai pamena, taikinių identifikavimas nebuvo kupranugarių vairuotojų stiprioji pusė. Todėl jei tas bent vienas pataikymas pataikys, visa laivybos pramonė su visais draudimais patirs trečią komą per du metus, ir kalbame ne tiek apie Sueco kanalo užsidarymą (ten žala jau padaryta ir tęsis dešimtmečius), o šiuo metu vienintelio Saudo Arabijos naftos pakrovimo uosto Janbu blokadą. Priminsiu, kad dabar tai yra vieninteliai Saudų naftos vartai į pasaulį, pateikiantys 4 000 000 barelių į rinką kasdien, ir desperatiškai upgreid’inami iki bent jau septynių liamų barelių pakrovimo per dieną. Antras priminas - tai ko ne vienintelė laisvai ir užtikrintai iš Persijos įlankos ištekanti nafta, ir ne, per Sueco sąsiaurį į kitą pusę išvežti nėra išeitis dėl daugelio priežasčių, iš kurių tik viena - VLCC tanklaiviai ten tiesiog netelpa.

Tuo pačiu metu per praeitą savaitę JAVų kontr-blokada Hormūze perpiso tris įtartinus laivus, bandžiusius praslinkti pasikliaunant kapitono laikomu čiuriku. Pasekoje žuvo keturi jūreiviai, trys iš jų - indai. Nepaisant to, kad pagal paskelbtus įrašus JAVai viską padarė pagal tarptautiškai priimtas blokados taisykles, Indija ir JAVų santykiams tai nepadės. Nors vargu ar labai pablogins, nes nelabai yra kur - Indija yra viena iš labiausiai nuskriaustų šalių tiek dėl hučių blokados, tiek dėl Irano karo.

O pasaulyje šiuo metu tiesiog žydi nauji užsakymai supertanklaiviams (VLCC) - verslai akivaizdžiai mano, jog po maždaug 18 mėnesių, kai pirmieji laivai pateks į rinką, naftos reikalai pasaulyje dar nebus grįžę į gerus senus laikus, o naujos prekybos grandinės reikalaus gerokai ilgesnių pervežimų.

Taivano atsakas

Paskutiniais metais net ne tiek sustiprėjęs, kiek išnaglėjęs Kinijos Leudies Rėspublikos (PRC) spaudimas Taivanui galimai perlipo nematomą ribą. Po paskutinių rinkimų labiausiai anti-susijungimiškai nusiteikus partija DPP vis dar turi prezidento postą, bet nebeturi daugumos parlamente. Dauguma parlamente (koalicinė) priklauso senajai KMT, kuri tradiciškai kaip tik nori susivienijimo (tiesa, prisijungti žemyninę Kiniją prie Taivano, o ne astvirkščiai, bet spėkit, kiek tam yra šansų) ir paskutinius du metus visokeriopai nuolaidžiavo PRC “siekdama išvengti konflikto eskalacijos”. Nepaisant tokios mišrainės ir tradiciškai kiekvieną sesiją vykstančių muštynių (taip taip, graži sena tradicija Parlamento posėdį pabaigti tvatijant vienas kitam per snukius tikrai yra), pozicija ir opozicija vis dažniau sutaria dėl gynybos ir atgrasymo priemonių - tai paskiria papildomus vienuolika milijardų ginklams pirkti, tai… Na bet geriau iš eilės.

Praeitą savaitę pavyzdžiui vyko Taivano karinės pratybos ir jų kontekste buvo mokomasi pyškinti iš šviežutėliai gautų HIMARS’ų. Akivaizdžiai paėmę net ne puslapį, o kokius du tomus iš PLA “pratybų” knygos, Taivano kariškiai piso trisdešimt dviejų raketų (ok ok, HIMARS yra šaudanti sistema, pačios raketos kitaip vadinasi) salvę į žemyninės Kinijos pusę. Nusitaikyta buvo, žinoma, ne į pačia Kiniją, bet labai aiškiai link jos, į specialiai per 60 km nuo Taivano kranto (reiškia apie 40-50 km nuo žemyno kranto) sustatytus taikinius, o ir raketos buvo mokomosios, t.y. be sprogstamųjų užtaisų. Bet pats galimybių faktas pademonstruotas aiškiau aiškaus.

O galimybės tampa išties įdomios. Vienok šiek tiek panaujintos ER GMLRS raketos laisvai siekia šimtą pem kilų distanciją, o ATACMS ir visus tris šimtus. O kitoje sąsiaurio pusėje, kaip tik šimto pem kilų radiuse - vienas šalia kito išsirikiavę Šiamenas, Čiuandžou, Fužou ir visa likusi Fudziano provincijos industrija su multi-milijoninėmis populiacijomis. Numušti raketas, žinoma, įmanoma, bet turint omeny gyventojų ir industrijos tankį (vienok Fudzianas buvo pirmoji provincija, kurioje buvo leista investuoti užsienio kompanijoms) apšaudymas darytų didžiulę žalą.

Šalia karinių demonstracijų šią savaitę Taivano Parlamentas svarsto ir dar griežtesnius ribojimus aukštatechnologinių čipų užsakovams iš Kinijos. Siekiama (su JAVų bipartizaniniu niukinimu) uždaryti paskutines skyles tame reikale, įskaitant trečiųjų šalių agentų panaudojimą.

___

Tiek šiandieną. Prisegu ekonominį paveikslą iš OECD. Duomenys tam paveikslui imti iš pačios Kinijos skelbiamų duomenų.

Ačiū, kad skaitėte. Saugokit save. Įmeskit kokį eurą ant kavos ar tai alaus, iš anksto dėkavoju.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Atostogos kaime

Šią savaitę mūsų mielas Ši Vinipuchovičius Dzinpinas važiuos į svečius pas brolį Kimą. Ne tai, kad pusbratanai nesimatė paskutiniu metu - Kimas gi lankėsi ne taip seniai Pergalės parade Beidžine -, bet Vinio kelionė į Š.Korėja bus pirma per 6 metus. Žinoma, esminis kontrastas, itin džiuginantis brolį Kimą - Trampas ir Pu turėjo atvažiuoti pas genseką, o pas jį, t.y. Kimą, gensekas pats atvažiuoja! Net ir traukinio liniją ta proga atgaivino, nes lėktuvai Kimą nervuoja.

Pagrindinis Ši koziris iš šitos kelionės - parodyti pasauliui, kad Kinija yra “neutrali ir stabili, palaikanti santykius su visais”. Teisybė, iš vienų labiau čiulpia, o kitiems labiau duoda (pinigus, žinoma, o ką jūs pagalvojot!?), bet santykių nenutraukia… Vienok tas santykių palaikymas ypač gerai grojo prie Bušo ir Obamos administracijų - kai tiktai Vakarų verslai pradėdavo spausti dėl naglo kopijavimo ir technologijų pyzdinimo, visai atsitiktinai Š.Korėja patestuodavo tai raketą, tai atominį sprogimą, tai naktį ant Saulės paviršiaus nusileisdavo. Na ir atbėgdavo Vakarų lyderiai - alio, gensekas, gal prilaikyk už vadžių kaimyną?! O gensekas taip su liūdesiu - aš tai mielai, bet va dabar mano šalį labai neteisingi kopiraito kaltinimai spaudžia… Taip ir gyvenom apie penkiolika metų - Kimai, tėvas ir sūnus, gąsdino Vakarus garsu panašiu į pistoleto, o Chu Žintao ir paskui Ši Dzinpinas naglai tuo naudojosi.

Įsibėgėjus karui Ukrainoje ir dešimteriopai išaugus love-hate tarp Pederacijos (RF) ir Liaudies Respublikos (PRC), Kimas tapo kaip tas vaikas prieš tėvams pasiryžtant skirtis - dėl namuose tvyrančios išskaičiavimo ir įtampos kasdien gauna arba dovaną, arba per snukį.

Kol kas, tiesa, panašu, kad skyrybos jei ir įvyks, tai mama su tečiu vis tiek liks gyventi tam pačiam bute grynai iš išskaičiavimo, o Kimas dar ne vienus metus gaus ir dovanų, ir diržų.

Šnipštas

Regis neinformavau rubrikos skaitytojų, kad prieš pora mėnesių Kalifornijos politikė prisipažino kalta už babkes teikusi informaciją Kinijai apie JAVus bendrai ir Kaliforniją konkrečiai. Jei gerai pamenu, ją labiausiai degino ne tiek perduota info, kiek tai, kad nesideklaravo gaunanti babkes.

Šviežiai nuteistas žurnalistas (techniškai) Tomas Paukenas II-sis tuo tarpu užlėkė ant gerokai rimtesnių kaltinimų, nes gyvendamas Kinijoje ėmė šaibas ne tik iš vietinių dienraščių (kas yra legalu), bet ir iš slapyvardžiais prisistatančių kontaktinių asmenų. Yra įrodyta, kad Tomukas susirinko virš 100 000 JAVinių dolerių už įvairias žemo lygio paslaugas - paimti iš Kinijos ir perduoti JAVuose laptopus ir telefonus, idant su vietiniais agentais būtų galima vykdyti komunikaciją, pašnekėti su vienu ar kitu irgi žemo lygio verbuojamuoju, ir t.t., ir pan. Žodžiu nebuvo Tomas net pradedančiuoju 007, bet gaus nuo aštuonių iki dešimties metų.

Jeigu ką nors domina, tai bičas rašymui (žurnalistas gi!) naudojo slapyvardį “Tom McGregor” idant… nebūtų painiojamas su bendravardžiu tėvu, kuris amžiaus pradžioje buvo Teksaso Respublikonų Partijos Pirmininku (dabar jau pensijoje).

Sakyčiau Tomukas pasirinko gal kiek per daug drastišką būdą sukilti prieš gimdytoją, o ir metų pačiam per penkiasdešimtį…

Akcijos atrakcijos

Pakalbėkim apie IPO (ir ne, tai ne alaus rūšis). Kinijo AIajaus ir čipų gamybos sektoriuje šiemet užderėjo belenkiek virtimų į akcines bendroves iš uždarųjų. Skaičiai tokie, kad Šanchajaus ir Honkongo biržos bendrai pakilo į trijų metų aukštumas, nebojant statybų ir klasikinės gamybos sektorių pastovaus smukimo.

“Naminiai” IPO patinka Partijai ir dėl to, kad taip pat suteikia investavimo galimybę vidaus rinkai. Matote, nepaisant kriptovaliutų ir kitokių draudimų kapitalo nutekėjimas iš Kinijos vis dar verčiasi srautinga Niagara: analitikų nuomone, per 2025 iš šalies “pabėgo” plius minus trilijonas JAVinių dolerių ekvivalento. Tuo tarpu užsienio investicijos, seniau atplaukdavusios šimtais milijardų, “nudžiūvo” iki keliasdešimties milijardų per metus.

Bėgimą labiausiai skatina du faktoriai - investavimo galimybių trūkumas šalies viduje (NT rinka žlugo, nusinešdama žmonių sukištus trilijonu, ir vis dar eina žemyn, o akcijų rinka tik dabar pradėjo duoti grąžą), ir bukai noras saugoti turtą ten, kur nepasiekia lipnūs Partijos pirštukai.

Valstybei tas bėgimas yra didelis galvaskausmis vien tik iš fiskalinės politikos pusės, į kurią dabar nesigilinsim, nes aš pats visų implikacijų nesugaudau. Bet kuriuo atveju vos prieš pora savaitėlių policija ir reguliuotojai davė į dūdą visoms beveik legaliai veikiančioms bendrovėms, kurios padėjo kontinento kinams investuoti… tiesiog Honkongo akcijų biržoje. O praeitą savaitę pradėjo kliūti netgi visiškai legaliai veikiantiems bankams, kuriems buvo gerokai sugriežtintos naujų sąskaitų atidarymo taisyklės, o esamas sąskaitas liepta patikrinti pagal naują algoritmą, ir neatitinkančias - uždaryt!

Bet juk Honkongas - Kinija!? Aha, tuoj. “Viena šalis - dvi tvarkos”, pamenat? Tai va, kai kalba eina apie demokratiją, tai šalis viena, ir turi vieną demokratišką balsą - Partijos. O kai kalba eina apie finansus, tai tvarkos vis dar dvi, nes balsas taip nubalsavo.

Balsas, beje, šiuo metu taip garsiai urzgia, kad esminiai Honkongo bankai atšaukė visas darbuotojų išvykas į žemyninę Kiniją, ir netgi liepė nekeliauti ten asmeniniais reikalais. 2020 CCP pasitaškymai technologinių bendrovių sąskaita iš atminties dar neišbluko…

Grįžkime trumpam prie pradžių, nes akcentuoti vis tik reikia, jog technologinės kompanijos tikrai veržiasi į priekį. Ar jos laimės lenktynes su “senaja gvardija”, dar gerokai per anksti pasakyti (nepaisant Xujvėjaus pažadų, kad “jau išrado, kaip su turima įranga kepti 1,4nm procesorius, masinė produkcija prasidės trimpirmais metais”, nes išrast gal ir išrado, bet niekam vis dar neparodė), bet faktas, kad sektorius yra gerai finansuojamas, remiamas politikų ir turi daug talentų.

Ir pabaigai kuriozas - kol kas didžiausias technologijų sektoriaus IPO priklauso ChangXin Memory Technologies, kurios planuoja “pakelti” virš keturių jardų investicijų. Tuo tarpo kompanija Fubei užtikrintai ketina surinkti mačiausiai šešiolika milijardų. Kaip manot, kuo užsiima Fubei? Teisingai - augintinių maisto gamyba!

Kas tik dar kartą įrodo, jog kačiukai ir šuniukai vis dar laimi, nes AIajus nei nosį palaižys, nei duosis paglostomas.

Big Pharma

Pabaigsime šiandienos pasispardymą farmacijos pramone, o tiksliau Council on Foreign Relations net ne straipsniu, o moksliniu darbu apie Kinijos tyliai perimtą esminių vaistų kontrolę visame pasaulyje. Koncentruojasi autoriai, žinoma, JAVų padėtyje, bet galiu atsakingai pareikšti, kad Europa sėdi toje pačioje šiknoje. Paskaitykite bent jau skyrelį “Pathways for Weaponization” (ten kairėje bus interaktyvus turinys). O aš pacituosiu vieną pastraipą:

“<...> priklausomybė nuo Kinijos pagrindinių vaistų srityje yra struktūrinė – gilesnė, platesnė ir turinti didesnių pasekmių, nei rodo įprastos rinkos analizės. Ši priklausomybė prasidėjo nuo generinių vaistų ir jų sudedamųjų dalių, tačiau dabar ji didėja biologinių vaistų gamybos, pirmųjų bandymų su žmonėmis ir sintetinės DNR srityse. Ši priklausomybė nėra vien tik rinkos sąlygų rezultatas, o greičiau dešimtmečius trukusių Kinijos valstybės investicijų pasekmė. Jungtinės Valstijos (ir beveik visos kitos šalys) susiduria su didėjančia rizika, kad Kinija sąmoningai sulaikys būtinas farmacijos žaliavas kaip ekonominio ar politinio spaudimo priemonę ne karinio konflikto, visuomenės sveikatos ekstremalios situacijos ar stichinės nelaimės atveju, kaip Kinija padarė su retųjų žemių kritiniais mineralais. Šios rizikos yra didžiausios būtinų vaistų ir žaliavų, kurias Kinija eksportuoja tiesiogiai, grupei, į kurią įeina vaistai, skirti organų transplantacijos atmetimui išvengti, plataus spektro ligoninių antibiotikai ir stiprus kraujo skystiklis. Kinija taip pat dominuoja daugelio kitų svarbių vaistų, pavyzdžiui, antibiotiko amoksicilino ir kraujotaką stimuliuojančio norepinefrino, žaliavų tiekimo grandinėje <...>. Kinija turėtų apriboti šių žaliavų tiekimą arba jų naudojimą trečiojoje šalyje – paprastai Indijoje – siekdama užkirsti kelią tam, kad iš jų būtų gaminami aktyvūs farmaciniai ingredientai <...> arba gatavi vaistų preparatai <...>. Tačiau ji turi priemonių tai padaryti, jei pageidautų, net ir slapta. O jei Kinijos valdžios institucijos nuspręstų imtis veiksmų, neigiamos pasekmės, susijusios su pagrindinių žaliavų, iš kurių paprastai gaminami įvairūs aktyvūs farmaciniai ingredientai ir gatavi vaistai, tiekimo nutraukimu, atsilieptų visose farmacijos tiekimo grandinėse.”

Štai nuoroda į visą straipsnį:
https://www.cfr.org/reports/the-pharma-choke-point#chapter-strongpathways-for-weaponizationstrong

Na o čia tradicinis pakaulijimas prisidėti prie rubrikos gyvenimo finansiškai:

https://buymeacoffee.com/rubrika

Ačiū, kad skaitėte. Pridedu šempirmų metų plakatą, vaizduojantį Xiang Xiuli, kuri dirbo Guangžou vaistų gamykloje nuo trylikos metų. Būdama dvimpenkių ėmėsi gesinti “dėl nepatyrusio darbuotojo sukeltų darbo saugos pažeidimų” kilusį spirito gaisrą, ko pasekoje, be abejo, pagrindinis spirito bakas nesprogo, pati Xiuli buvo pristatyta į ligoniną, kur ją gydė, be abejo, “visi daktarai”, bet ji, be abejo, numirė. Nes jei nemiršti jaunas dėl Mao, Partijos ir Tėvynės - nx apie tave plakatus piešt!?

Saugokit save ir savus.

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Šachta dega

Šiaurinėje Kinijos dalyje vėl jabanūlino, tik šį kartą ne produkcija fejerverkų faktorijoje, o dujos vienoje didžiausių anglies šachtų. Piso taip, kad aštuom du šachtininkai žuvo ir dar dvigubai tiek buvo sužeista. Tai čia pagal oficialius PATAISYTUS duomenis - pradžioje vietinė valdžia raportavo penkis kart mažesnius skaičius, o paskui teisinosi užtrukę išsiaiškinti, kiek gi žmonių tuo metu buvo po žeme, nes “viskas labai chaotiška”. Taip kad tikėkite šitais skaičiais tiek, kiek norite.

Tautos vadas ir supremialus lyderis Ši mūsų Vinipūchovičius Dzinpinas ta proga pašnekėjo televizijoje apie užuojatą, rūpestį ir begalinį pasiryžimą tuojau pat investiguoti visas likusias šachtas visoje šalyje dėl darbų saugos. Taip pat išsakė ne taip dažnai viešai naudojamą asmeninį nurodymą “išaiškinti, surasti, išgelbėti ir pagydyti”. Kitaip sakant klasikinis tvarto rakinimo atvejis iš kart po to, kai užfiksuojamas arklių nupyzdinimo faktas.

Dalykas tas, kad nukentėjusioji Liušenju kasykla dar 2024 metais gavo pyzdakų dėl “darbų saugos nesilaikymo ir viršnorminių dujų sankaupų lygio”. Jau dabar paskelbta, kad šachtą eksploatuojančios kompanijos vadovybė areštuota ir bus patraukta teisinėn atsakomybėn. Tačiau nėra jokių indikacijų, kuo baigsis valstybės tarnautojams, be abejo - partiniams, kurie pasirašė “klaidų ištaisymo” protokolus, be abejo - už babkes.

Vinipuchovičiaus rūpestis, beje, susijęs ne su konkrečiai žuvusių šachtininkų skaičiumi. Jam galvą skauda dėl dviejų susijusių problemų - ateinantys vasaros mėnesiai reiškia jau prasidėjusius musoninius lietus, netrukus ateisiančius taifūnus ir… didelius karščius, kurių metu šalis išnaudoja daugiausiai elektros energijos. Savaime aišku, kad kai lija - saulė nešviečia, ergo žaliosios fotovoltainės elektrinės beveik nieko negeneruoja. Vėjo energija, kaip ne keista, irgi ne visuomet džiaugiasi dideliais vėjais - virš 90 km/h dauguma turbinų deda skersą sparną ir jungia stabdį. Bet, kaip minėjau, aliektros reikia. Ir čia į trasą eina didžiausias pasaulyje anglimi varomų šiluminių elektrinių skaičius. Anglimi, o ne dujomis, nes anglis yra viena iš nedaugelio iškasenų, kurių Kinija nestokoja.

Taigi šiuo metu bet kokie nesklandumai gavyboje yra itin nepageidaujami (o išdidėjusi paklausa, be abejo, įtakojo kasyklos savininko sprendimą kritiškai peržengti saugumo reikalavimus). Negana to, kitose kasyklose irgi garantuotai ne pyragai - vienok vien pernai metais pagal praslystančius duomenis Kinijoje kilo virš 2000 streikų/demonstracijų dėl darbo sąlygų ir neišmokėtų atlyginimų, iš kurių trečdalis - gavybos industrijose.

Taigi draugas gensekas ne be reikalo krizę vertina visai nekrizendamas.

Kostmosas

Kinijos Nacionalinė Kostmoso Administracija (CNCA) raportavo, kad skrydis Šenžou 23 sėkmingai įvykdė misiją, kurios metu trys kosmonautai pasikeitė vietomis su daugiau kaip du šimtus dienų kosmose išbuvusia stoties Tiangjong, a.k.a. “Dangiškasis Palocius”, įgula. Iš vienos pusės - dar viena sėkmė žmonijai. Iš kitos - faktas, jog Kinija vis geriau įvaldo orbitinius skrydžius, kažin kodėl kelia daugiau nerimo, nei džiaugsmo…

EUropinis updeitas

Po užpraeitos savaitės nesėkmingo susitikimo tarp EU ir Kinijos derybinių grupių, penkios bloko šalys paragino Europos Komisiją kuo skubiau imtis rinkos apsaugos priemonių. Išvardinsiu taip, kaip pateikiama užsienio žiniasklaidoje: Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir… Lietuva. Įvertinus šiuo metu transliuojamą valdančiųjų retoriką tiek Ispanijoje, tiek pas mus, galiu daryti tik vieną išvadą - ragino europarlamentarai.

Kinija, žinoma, iš karto sureagavo kriokimu apie atsakomasias priemones, bet stebėtinai aprimo, kai buvo patikslinta, jog ir pirminei gynybai, ir atsakymui į atsakymą bus naudojamos Pasaulinės Prekybos Organizacijos (WTO) patvirtintos priemonės.

Europos Komisija sureagavo ir informavo, kad rizikos labai aiškios, veiksmai būtini (kam tyliai mykdama prieštarauja Vokietija). Kol kas vyksta diskusijos, ką konkrečiai daryti. Tolimesni sprendimai numatomi birželio mėnesį vyksiančiame G7 susibėgime.

Tiesa sakant, negalima sakyti, kad iš kitos pusės nieko nevyksta - kai kuriems produktams Kinija jau patyliukais panaikino mokestinės iniciatyvas (daug nesigilinant - eksportuotojai galėjo ir dauguma atvejų vis dar gali parsigrąžinti nemažą dalį mokesčių, jei eksportuoja pakankamai), nes pačioje Kinijoje daugėja balsų, raginančių baigt su “produkcijos plėtra” (politiškai priimtinas terminas, naudotinas vietoje “valstybės propaguojamo masinio dempingavimo”), o sutaupytas babkes nukreipti į vidaus vartojimo skatinimą.

Partija pinigų stokoja vis labiau, tai dėl pirmo punkto manau matysim vis daugiau pokyčių, bet dėl antro tai daugiau, kaip vieną dar visai gerą pastipusią katę, nestatyčiau.

Bet kuriuo atveju, svarbu suvokti viena: Kinija, nepaisant mojavimo nupieštais bicepsais, yra LABAI priklausoma nuo gerai funkcionuojančios pasaulinės prekybos. Mes, žinoma, irgi, bet ne taip smarkiai.

Žudikas

Ek, buvo laikai - eini sau Laisvės Alėja, mėgaujiesi nuo šilumos besitraukiančių apdarų vaizdais, išsitrauki pinigus iš kišenės - kešim centų. Zjbs! Galima nusipirkti keturias cigaretes kioskelyje po Merkurijum! Ir diena iš karto pakvimpa mėlynu L&M iki pat vakaro, nu o paskui tekdavo šaudytis iš geraširdžių praeivių (dėl visa ko prisiduodu - man tada jau buvo aštuoniolika!).

Tie laikai baigėsi, lygiai, kaip ir pagal nutylėjimą rūkymas viešose patalpose, pvz biuruose. Taip, aš dar pamenu, kai galėdavau pešti kancariuką kabinete prie kompiuterio, bet tai buvo literaliai prieš trisdešimt metų. Ir taip yra visoje (ar beveik visoje) Europoje. O štai Kinija pasirodo gyvena kiek kitaip. Man regis mes visi esam pripratę prie stereotipo vakarietiškoje bendruomenėje - čainyzo šopas, prie voko raganauja sudziuvęs dėdė siauromis akimis, riebaluoti plaukai surišti neaiškios spalvos skuduru, o burnos kampe būtinai cigaretė. Juokai juokais, bet iš dalies šitas stereotipas yra teisingas.

Matote, Kinijos populiacija pagamina ir surūko be trupinėlio pusę viso pasaulio tabokos, o daugiau kaip pusė vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrijos yra aktyvūs dūmytojai (kontrastui - vos 2% moteriškių aktyviai nuodijasi nikotinu). Techniškai, tabako gaminių reguliacija labai griežta - nepilnamečiams ni ni, o ir veipai leidžiami tiktai “tabako skonio” - bb jums, o ne braškinį su čijos poskoniu! (Honkonge net ir tų negalima). Ir vietose viešose nelegalu rūkyti, juolab patalpose. Bet kinai rūko, aktyviai ir su pasimėgavimu. Rūko ir miršta. Maždaug po 7000 vienetų per dieną (arba apie du su puse liamo per metus) nusibaigia dėl tiesiogiai rūkymo sukeltų sveikatos problemų, kas yra absoliučiai didžiausias procentas visame pasaulyje. Sistemos išlaidos rūkorių gydymui (įskaitant praleistą darbą ir t.t.) irgi skaičiuojasi šimtais milijardų. Kiekviena naujai ateinanti valdžia paskelbia mūšį rūkymui. Ir niekas nesikeičia nuo Mao laikų. Mat cigaretės Kinijoje yra tas pats, kas buvo arielka carinėje, sovietinėje ir dabartinėje Rusijoje - stabilus pajamų šaltinis valdžiai, nesukeliantis liumpenų bambėjimo.

Tabako pramonė aštuom metų priklauso monopolistei Kinijos Nacionalinei Tabako Korporacijai, kurios pelnai remia centrinį biudžetą, o akcizai keliauja regioninėms valdžioms. Todėl visi pažadai kovoti lieka pažadais, o tauta rūkė, rūko ir rūkys, įskaitant viešas vietas. Mums iš principo nuo to nei šilta, nei šalta. Išskyrus galbūt vieną momentą - nors moteriškių rūko vos du procentai, nuo nikotino sukeltų problemų miršta daugiau kaip dešimt procentų. Išvada - pasyvus rūkymas kenkia, mielieji mano nikotinofilai :)

Ta liūdna nata ir atsisveikinsiu. Abrozdėlis: “Dengas Siaopingas inspektuoja naftos apdirbimo gamyklą”. Su, kaip matote, cigarete ir degtukais rankoje. Naftos, bliad, apdirbimo gamyklą. Tinka ir pirmai, ir pakutinei temai. Gero vakarėlio.

P.S. Naujas mėnuo prasidėjo, paremkit, kam negaila.

https://buymeacoffee.com/rubrika

P.S. Terminalas rytoj!

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Istorija apie dvi Kinijos

Dovanokit už dikensišką pavadinimą, bet taip jau yra. Dvi Kinijos iš tiesų egzistuoja - miliardinė Kinija, kurioje traukiniai važinėja išimtinai nuostolingai, autostrados statosi iš smėlio ir snarglių, o žmonės uždirbinėja po 281 dolerio ekvivalentą per mėnesį. O šalia jos auga ir žydi maždaug penkiadešimties - o gal ir viso šimto - milijonų populiacija pakrantės provincijose, kur pragyvenimo lygis lygiuojasi į Londoną, mados naujesnės, nei Manhetene, o naujovės verčiasi srautingesniais domkratais, nei Silicio slėnyje. Ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mes girdime tokias prieštaringas nuomones apie Kiniją.

Kinija, žinoma, nėra vienintelė šalis su tokiais kontrastais - praktiškai visos diktatūros turi elitą, kuriam galima viskas (pvz safariai Afrikoje Sovietiniais laikais partinių bonzų sūneliams). Tačiau Kinija išsiskiria apimtimi ir organizuotumu - resursų, pažinčių ir įgūdžių stokojantis miliardas yra tiesiogine to žodžio prasme industriškai įdarbintas siekiant pranašumo pasaulinėje prekyboje. Na ir elito turi tiek skaičiumi, tiek procentine išraiška daugiau, nei dauguma “draugiškų” valstybių. “Elito” sudėtis taip pat smarkiai kitokia - didžioji dauguma to šimto milijonų yra, iš mūsų požiūrio taško, tiesiog normali vidurinioji klasė. Kodėl tai svarbu? Nes vidurinioji klasė yra šiandieninės ekonomikos ramstis - tai yra daugiausiai naujovių bei pridėtinės vertės sukuriantis ir, kas ne mažiau svarbu, daugiausiai suvartojantis visuomenės sluoksnis.

Čia kaip ir įžanga. O dabar pereikime prie dramblio kambaryje, kurį ignoravome turbūt daugiau kaip metus.

Jeigu paskutinį pusmetį vis kas nors pypteldavo apie nekilnojamo turto (NT) rinkos stabilizavimą, tai atkeliavus balandžio duomenims pozityvas tiesiog pasipylė - jau! Dugnas pasiektas! Stabilus pamatas! Tuoj kilsim!!1! Iš kur čia toks optimizmas? Gal kainos pradėjo kilti? Ne. Bet beveik nenukrito! Tik niekingus nulis kablis aštuoniolika nuošimčių, lyginant su kovo skaičiais… [veido palmė]

Šiek tiek atsilikusiems nuo temos, apie ką čia rantinu: iki 2021 metų gyvenamojo NT kainos augo kaip ant mielių, o visas statybų sektorius (įskaitant plieno, cemento ir t.t. industrijas) “kūreno” ne mažiau, kaip dvimpenkis procentus viso nacionalinio BVP. Na o gyventojai kišo kiekvieną atliekamą juanį į minėtą NT. Partija tačiau sunerimo, kai vidutinis gyvenamojo ploto kainos ir vidutinio uždarbio santykis tris kartus perlipo analogišką Vakarų rodiklį. Ne tik sunerimo, bet ir ėmėsi priemonių - pareikalavo žymiai daugiau kontrolės kreditų išdavime, etc., - įvedė taip vadinamą “Trijų Raudonų Linijų” reikalavimą. Veiksmas šiaip jau labai būtinas, bet smarkiai pavėluotas - pirmoji žlugo didžiausia Kinijoje (ir pasaulyje) statybų korporacija Evergrande. Po to sekė Country Garden, bet valdžia išsigando pasekmių ir pilno bankroto neleido. Šiuo metu iš top dešimties NT korpų visi privatūs arba pilnai žlugę, arba vos laikosi, ir tik valstybiniai po biškį bezda iš tos pačios valstybės infrastruktūrinių užsakymų.

Naujos gyvenamojo ploto statybos, tiesa, pilnai nesustojo - judesys vis dar yra. Bet toks nesulyginamai mažesnis, kad net neverta minėti. Bet jo ir nereikia - krizės pradžioje buvo įgarsinta, kad Kinijos rinkoje yra apie 20 000 000 butų perteklius. Skaičių specialiai užrašiau su visais nuliais, nes žodine išraiška sunku suvokti. Ir kalba eina ne apie gyvenamasias vietas - tai yra literaliai butai ir namai. 2024 metais Atlantic Council įvardino 60 000 000 neparduotų vienetų. Iš kur toks šuolis? Ogi kūrybinio elemento ataskaitose aukštyn pravalymas. Taip pat liūdnas faktas, kad Kinijoje vis dar nėra centralizuoto nekilnojamojo turto registro. Tarp kita ko tai puikus pavyzdys, kad aukščiausioji valdžia nėra visagalė - pastaroji reikalauja tokio įrankio įdiegimo jau du dešimtmečius, bet dėl įvairių savanaudiškų priežasčių vidurinieji sluoksniai visoje šalyje maksimaliai sabotuoja procesą.

Žinoma, kiekvienai gudriai šiknai anksčiau ar vėliau atsiranda sraigtinis kai kas, o šiuo atveju atkeliavo senos geros valstybinės inspekcijos, apsiginklavę storomis papkėmis mušimui per galvą ir partiniais raštais savų subinių pridengimui. Tai ta proga šiandien dienai Kinijoje jau yra 90 000 000 butų perteklius, tik šitie ne būtinai neparduoti - kai kurie turi visai legitimius privačius savininkus, bet visi iki vieno yra negyvenami.

Žodžiu Kinija be problemų galėtų nuo iki apgyvendinti kokią nors kišeninę valstybėlę, net ne visai mažą, sakyčiau panašiai Brazilijos dydžio. Arba Indonezijos.

Tai kaip ten su ta “stabilizacija”? Gal kažkaip ir yra. Vienok kainos krito išties labai nedaug. Bet tas nedaug buvo išimtinai keturiuose didžiuosiuose miestuose. Ir stabilizavimas įvyko ne dėl to, kad vietiniai miestų gyventojai pradėjo pirktis, o dėl pinigų, atėjusių iš provincijos - matote, didmiesčiai pagaliau panaikino didžiausius ribojimus, trukdžiusius “užmiestiniams” taip sau atsikraustyti. Draudimai galiojo dar nuo senųjų laikų, idant plebėjai žinotų savo vietą, bet badas ne brolis. Na o plebėjai savo tarpe turi irgi vieną kitą prakutusį, kuris iki šiol neturėjo galimybių atsikraustyti į “tikrą miestą”, o dabar suskubo pasinaudoti proga ar tai sau, ar tai savo vaikams - vis tik didieji centrai siūlo daugiau galimybių, su tuo nepasiginčysi.

Tokiu būdu turime situaciją, kad gal ta stabilizacija ir bus - didmiesčiuose -, bet provincijose atsidės į dar tolimesnius tolius, nes vieninteliai žmonės galėję įmesti pinigų į NT, tuos pinigus meta toje kitoje Kinijoje.

Yra dar vienas neatsakytas klausimas - kodėl gi neatiduoti tų deviniasdešimties liamų butų ubaginės dalies gyventojams?? Vienok tai padengtu gyvenamosios vietos poreikį bent trečdaliui milijardo galvų.

Atsakymas ne vienareikšmiškas. Viena dalis - visi tie butai kažkam priklauso, o tas kažkas vienaip ar kitaip skolinosi šaibas pvz iš banko. Ir jeigu turtą paimi valstybės labui tautos gėriui, tas kažkas kaip ir nebesijau įpareigotas išmokėti skolos, o gal dar netgi jausis nuskriaustas. Galima, žinoma, išpirkti iš valstybės lėšų, ir valstybė tą daro - pernai, pavyzdžiui, skyrė cielus šem milijonų juanių tam reikalui, kas sudaro beveik po nol kablelis septynis juanio ant vieno buto, o liaudiškai sakant - pagalbos mažiau, nei pleistriukas nabašnykui.

Kitas dalykas tas, kad nemažai nepagyvendintos nuosavybės vienetų nėra tinkamos net kaip bomžų slėptuvės nuo lietaus - namai pastatyti ne tik be vamzdžių ir elektros, bet netgi be laiptinių. Kodėl? Todėl, kad statytojai nedidelę dalį sutaupytų kaštų sumokėjo kaip kyšius statybų inspektoriams, o pirkėjai net nesivargino pažiūrėti, nes buvo “investuotojai”, kuriems svarbu gauti turto dokumentus, o tikslas ne gyventi, bet po kelių metų su pliusu praduoti. Kai kas net ir spėjo prasukti tokią varkę, niekuomet gyvai neapžiūrėjęs, kokį šūdą perka parduoda.

Na ir trečias, bet toli gražu ne paskutinis momentas - valstybė nėra suinteresuota varganėlių Kinijos išnykimu, nes tai yra vienas iš raktinių galios resursų. Tiesa, pigi darbo jėga po truputį darosi ne tokia jau pigi ir išmirinėja po biškį, bet kol kas Partija nėra pasiruošusi paleisti vadžias. Žinoma, išaugusi vidurinioji klasė realiai išspręstų vartojimo trūkumą ir pastatytų Kiniją kaip didžiausią komercinę jėgą visame pasaulyje, bet… tai būtų nesuvaldoma grėsmė Partijos egzistavimui. Todėl to nebus, taškas.

P.S. tas “minimalus kainos kritimas” buvo pagal oficialius duomenis, tai vartokite su druska…

Europos kova

JAVų pozicijoms suminkštėjus Kinija mato Europos Sąjungą kaip paskutinį, bet gal ne kiečiausią riešutėlį. Ne taip seniai vyko EU pakurta diskusija, kurios metu Sąjunginė delegacija fokusavosi į daug metų kartojamus ir vis dar nesprendžiamus Europos priekaištus, o Kinijos diplomatai atsikirtinėjo vadindami oponentus chuliganais ir spaudikais. Po to renginys sklandžiai perėjo į ginčų bei priekaištų fazę, bet dėl laiko trūkumo muštynėmis nesibaigė.

Po Trampo vizito Kinijos diplomatinės pastangos perėjo į visiško puolimo formą - akivaizdžiai oficialusis Beidžinas tikisi, kad bent dalis EU valstybių greičiau anksčiau, nei vėliau pamyž, ir bus galima daspausti visą Sąjungą iki galo.

Ką jau tokio reikia spausti? Ogi Sąjunga per paskutinius du metus susikūrė įvairiausių įrankių, nutaikytų į nesąžiningos konkurencijos eliminavimą, ir tai LABAI nepatinka Beidžinui.

Dideliu optimizmu dėl proceso baigties netrykštu, bet leisiu sau pasilikti nedidelę viltį, kad Senasis Kontinentas nepalūš.

P.S. Jungtinė Karalystė kaip tik pasiuntė nx Kinijos investuotoją Žindžie Group ir pareiškė nacionalizuosianti Scunthorpe Steelworks metalurgijos kombinatą (operacinė kontrolė pereimta dar pernai). Tai yra paskutinė veikianti įmonė Britanijoje, be kita ko galinti ne tik atlikti plieno ir geležies liejinius, bet ir išgauti geležį iš rūdos. Žindžie Group išpirko kombinatą dar 2020 metais ir pirmus tris metus investavo į atnaujinimus. O paskui prasidėjo technologinė degradacija - rūdos apdirbimo dalis turėjo tyliai nueiti užmarštin, kartu su 2000 darbo vietų. Jungtinė Karalystė būtų tapusi 100% priklausoma nuo plieno žaliavos tiekimo iš užsienio. Laimei politinės partijos laiku sudėjo ginklus ir vieningai pasipriešino tokiam ėjimui. Paplojam.

Izoliuotas įvykis

Šanchajuje pem devynių metų kinas patykojo ir peiliu subadė du japonus ir vieną kinę. Pasala vyko prie internacionalinės bendruomenės mėgstamo japoniškos virtuvės restorano. Nusikaltėlis sulaikytas ir išvežtas, valdžia paskelbė “nuoširdžius” apgailestavimus, o visa vieša informacija būtinai naudojo formuluotę “izoliuotas įvykis”, bei “psichine liga sergantis užpuolikas”. Kontrastuoja šiek tiek su ne taip seniai įvykusiu analogišku įvykiu Japonijoje. Tuomet ta pati žiniasklaida naudojo epitetą “sukurstyta nacionalinė neapykanta” bei grąsino ekonominėmis sankcijomis. Tiesa, Japonijoje tai buvo vienas įvykis per mažiausiai dešimtmetį, o Kinijoje kartojasi bent kartą į metus, tai gal iš ties labiau sukoncentruota?...

Diplomatas

Trampas įmetė vieną iš didžiausių pagalių į JAV-Kinijos diplomatinius santykius. Tiesa, kol kas tai tik žodžiai - OBBG išsakė norą (sutikimą?) susitikti su Taivano prezidentu pokalbiui. Iš vienos pusės tai regis nieko ypatingo - suverenių šalių galvos kaip ir laisvos susitikinėti ir šnekėtis pagal abipusį poreikį. Bėda ta, kad Kinijos požiūriu Taivanas nėra suverenus, o JAVai tam požiūriui diplomatiškai nei pritaria, nei neigia nuo pat 1979 metų. Idant išlaikyti tokį status quo aukščiausi valstybės pareigūnai formaliai niekuomet nekalba su Taivano pareigūnais (Nancy Pelosi 2022 metų vizito metu buvo Kongreso spykerė, t.y. ne vykdančioji valdžia, bet ir tai sukėlė įnirtingus protestus iš Kinijos pusės).

Žinoma, daug šansų, kad tai tiesiog Oranžinio ir Gaižaus faux pas atsakant į žurnalisto klausimą. Bet taip pat gali būti, jog kas nors Trampui paaiškino, jog Vinipuchovičius atvirtai grasino, kai pokalbio metu perspėjo apie “Taivano klausimo mismenedžmentą”, ir čia buvo “kirtis atgal”. Teorijų daug, faktų nei vieno. Nesiparinam ir laukiam realių veiksmų.

Putinukas

Po Trampo sekantis eilėje prie Ši durų stovėjo Pu. Su pastaruoju gensekas draugiškai inpiso arbatos, pasisakė apie multipoliarinį pasaulį ir išleido namo, draugiškai tekštelėjęs per užpakalį. Sibiriaus Jėga-2 toliau lieka ant popieriaus, Pederacija toliau gilina savo priklausomybę nuo Kinijos. Iš blogesnių naujienų - Kinija plečia savo tiesioginę įtaką Sibiro resursų išgavime.

Kiek vėliau Ši ketina nuvažiuot ant pokalbio pas brolį Kimą į Š.Korėją. Palinkėkime jiems abiems skanaus vinigreto ar kokį ten brudą anie valgo.

___

Ačiū skaičiusiems. Šiandienos paveikslėlis nupyzdintas iš ncuscr taškas org, paaiškinimo lyg ir nereikalauja.

Kam negaila - įmeskit motyvacinį eurą ar penkis Kavos arba Substako puslapyje, iš anksto dėkoju!

https://buymeacoffee.com/rubrika

Strateginės gairės

Tetis su mama pasišnekėjo. Kuris yra kuris šitoje analogijoje nusispręskite sau patys, o aš bendravardiklinsiu juos kaip “du diedu”. Trampas, kaip ir buvo tikėtasi, pavarė ne tai kad potvynį, bet ištisą trydą pagyrų Ši asmens ir politikos atžvilgiu. Jei kam trūksta cukraus - pasigūglinkit citatų, bet jei gausit smegenų diabetą, tai nesiskųskit, kad neperspėjau. Vinipuchovičius tačiau atvarė į susitikimą inpisęs žodinio insulino, praktiškai nereagavo į pagyras ir stūmė savo agendą nuosekliau, nei Brežnevas Niksonui “Izraelio klausimą”. Ir nors negyrė Trampo, bet parodė asmeninę darbo vietą. Tai gal užsiskaito, kaip komplimentas.

Trampas skrido į susitikimą pilnas chaoso - iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, kas iš superverslynykų bus jo anturaže, ko pasekoje nVidijos bosui Džensenui Huangui teko personaliniu lėktuvu lėktuvu vytis Airforce One iki pat Ankoražo, kaip kokiam Džeimsui Bondui iš Bolivudinio spin-off’o. Timui Kukui, Elonui Maskui, Lariui Finkui ir dar tuzinui mažiau žinomų vardų, laimei, pavyko nepavėluoti į lėktuvą, bet naudos tai atnešė labai nedaug.

JAVinė delegacija siekė iš principo labai aiškių dalykų: daugiau JAVinių produktų pardavimo ir spaudimo Iranui. Spaudimo Ši nepažadėjo, bet pirkimų neva tai bus. Remiantis Baltųjų Rūmų (bet ne Ši) pareiškimu: “Kinija pažadėjo pirkti daugiau agro produktų, neparduoti fentanilio prekursorių ir poirkti amerikietiškos naftos”. Nu tai kaip ir rezultatas yra, bet kritikai kažkodėl skuba pabrėžti, kad A. neaišku kokiu kursu “daugiau” konvertuojasi į tonas ir dolerius, B. Kinija jau bent tris kartus davė analogiškus pažadus ir netgi su konkrečiais skaičiais, bet nei vieno karto neišpildė pažadų. Ak taip, buvo ir konkretus skaičius - Kinija pasižadėjo nupirkti bent 200 Boingo lėktuvų. Po šio pareiškimo Boingo akcijos nukrito 5%, nes priešsusitikiminė viltis buvo ne mažiau penkių šimtų vienetų. Ne, nemanykit, sumoje akcijos biškį paaugo, lyginant su dar anksčiau, bet tas augimas buvo augimu tik dėl greito pelno politikos į dugną nuvaryta baze.

Dėl Irano, tiesa, pavyko susitarti, kad “abi šalys sutinka, jog Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o Hormūzo sąsiauris turi būti tuojau pat atidarytas”. Pareiškimai, kaip suprantate, nėra tinkami net tualeto higienai, nes atspausdinti ant gliancinio popieriaus.

Na ir regis pavyko sustarti dėl retųjų metalų tiekimo stabilizavimo artimiausioje ateityje.

Ši, nors ir neturėjo susitikimo metu dviejų arbatos puodelių, bet kalė vinį stabiliai, ir viską suvedė į keturis teiginius:

1. Aktyvi ir stabili kryptis, grindžiama bendradarbiavimu, kaip pagrindiniu pricipu.

2. Sveika ir stabili konkurencija, išlaikanti tinkamą pusiausvyrą.

3. Įprasta ir stabili padėtis, kai nesutarimai yra valdomi.

4. Ilgalaikė ir stabili padėtis, kurioje galima tikėtis taikos.

Man regis nereikia atskirai stabilizuoti viską apimančio stabilumo, bet reikia paaiškinti. Principe Kinijos Komunistų Partija ir jos galva oficialiai deklaruoja konkurenciją ir idėjinį priešiškumą su JAVais, bet labai nenori tos lazdos perlenkti. Viskas turi būti “valdoma”. Na ir postskriptume buvo nurodyta, kad šitas yra “planas trims metams”. Ir iš karto daug kam užkliuvo kontrastai su Ši-Baideno susitikimais, kuriuose JAVų pusė siekė apibrėžti konkurenciją ir jos ribas, o Kinija visokeriopai purtėsi pačio žodžio “konkurencija”. Tuo tarpu dabar viskas vyksta atvirkščiai.

Tačiau net ir šis pripažinimas yra griežtai ribojamas. Konkurencija nėra prioritetas - pirmenybė teikiama „bendradarbiavimui, kaip pagrindiniam principui“. Konkurencija leidžiama tik tuomet, kai yra pažabojama “stabilumu”, ribojama susitvardymo ir įtraukiama į platesnį teiginį, kad tinkamas santykių pagrindas turėtų išlikti bendradarbiavimas bei valdymas.

Tuo tarpu Kinijos vidaus žiniasklaida labai greitai rado paralelių tarp keturių „stabilumų“ ritmo ir senojo Mao priesako “有理、有利、有节” – “su teisingu motyvu, su nauda, su saiku”. Ši frazė kilusi iš 1940 metų Mao direktyvos dėl vieningo fronto strategijos, kurioje buvo apibendrinti trys veiklos principai, kaip elgtis su KMT „priedurniais“: kovoti ir vienytis tuo pačiu metu; niekada nepulti pirmam, bet visada atsakyti; niekada nekovoti be plano ir pirmiausia pasirinkti labiausiai reakcingą tikslą; kai puolimas atremtas, sustoti – nesidaužyti dėl daužymosi ir neleisti, kad pergalė užvaldytų protą.

Apibendrinant, gerokai galvesnės galvos, nei maniškė, pareiškime išskaitė, kad Kinija A. nenori eskalacijų artimiausiu metu, B. pasiklojo diplomatinį kilimėlį atrodyti gražiai ir stabiliai, kai ir jeigu kils prekybiniai konfliktai su JAVais ateityje, ir C. užsirašė sau teisę nuspręsti, kas yra “bendradarbiavimas”, “pusiausvyra” ir t.t.

JAVai tuo tarpu A. nieko tiesiogiai neatidavė (tame tarpe ir Taivano), B. gavo pažadų, kuriuos galima konvertuoti į pažadus rinkėjams, ir C. užsitikrino retųjų metalų tiekimą.

Kitaip sakant, nepaisant abipusių nusilenkimų, nei viena pusė nesugebėjo gauti iš kitos nieko esminio.

Comic relief

Susitikimas, tiesa, apturėjo daugiau šposų, nei nVidijos CEO paskutinės akimirkos bėgimas paskui traukinį. Nepaisant jau tikrai ne pirmo Vakarų vadovo bendrai ir JAVų konkrečiai vizito, PRC organizatoriai niekaip nesugeba įsisavinti kultūrinių skirtumų. Na gerai, tarkime faktas, kad vienas JAVų delegacijos narių buvo partrenktas ant žemės ir literaliai sutryptas, kai pasipainiojo Kinijos žurnalistų judėjimo trajektorijoje, kai pastarieji gavo leidimą užeiti pafilmuoti ir painterviuinti, yra labiau apie prastus refleksus ir Rytų kultūros nesupratimą. Tačiau daugybiniai bandymai išgrūsti (tame tarpe ir jėga) Vakarų žurnalistus ar kitaip kontroliuoti akredituotos žiniasklaidos fotkinamus/filmuojamus vaizdus atrodė ne kažką.

Taip pat papuolė atvejis, kai akredituotas prezidento (turima momeny Trampo) apsaugos darbuotojas buvo neįleistas į renginio teritoriją, “nes turėjo ginklą”. Incidentas pusvalandžiui užstabdė susitikimo agendą, nes neleidžiantysis apsauginis atsisakė paklusti net iškviesto tiesioginio viršininko nurodymui baigti išsipisinėti, motyvuodamas, kad “ne viršininkui reikės pasirašyti ant raporto, o procedūroje visi ginklai draudžiami”.

Biurokratija - baisi jėga.

Na ir galiausiai pats faktas, kad PRC apsankcijuoto JAVų valstybės sekretoriaus Marko Rubio vardą teko užrašyti “alternatyviu būdu”, t.y. panaudojant panašiai tariamus, bet vizualiai kitokius hieroglifus. Tokiu būdu buvo apeitas prieš keletą metų pačių PRC pareigūnų įkaltas draudimas atvykti į Kinijos teritoriją. Žodžiu ir diplomatinio konflikto nesigavo, ir nereikėjo prarasti veido atšaukinėjant draudimą - nubaustasis 卢比奥 liko nubaustas, o visai kitas asmuo 鲁比奥 priimtas su raudonu kilimu. Dar, tiesa, liko nedidelis momentas, kad viena iš “鲁” prasmių yra “bukas”, “kvailas”. Nu bet ne viskas iš karto, ant kito vizito pasitaisys.

Ažiū už dėmesį. Terminalas bus rytoj (antradienį), o šiandien, poryt ar bet kuriuo jums tinkamu momentu galite pasinaudoti galimybe paremti autorių (mane) kokiu euru ar penkiais, nuoroda žemėliau.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Foto - “People’s Daily” pirmasis puslapis. Istorinis vaizdzialis.

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Perkam ar parduodam?

Kinijos privataus kapitalo investicijos pasaulinėje rinkoje nieko nebestebina. Jeigu kam įdomu, tai yra ir skaičius suskaičiuotas: apie du trilijonai JAVinio dolerio ekvivalento yra įmerkta į Vakarų verslus. Iki šiol tai buvo tiesiog skaičius, gana didelis, bet ne stebuklingas. Lygiai iki momento, kai vienas toks Lukas Levinas, drauge su akademikais iš Džordžtauno ir Nanjango Technologijų Universitetų, suskaičiavo kiek kitą statistiką.

Jų teigimu, tai yra tik šem procentų viso paveikslo. Likusieji kešim yra prasukta per maskuojančias organizacijas, pvz Kaimanų Salų bankus ir pan (taigi sumoje gaunasi labiau 3,3 trilijono). Kita statistiką, kurią atkasė kolektyvas, yra faktas, kad PRC investuotojų rankose atsidūrę įmonės pradeda labai smarkiai investuoti į tyrimus. Taip pat, lyginant su kitomis tokio tipo įmonėmis, labai smarkiai krenta pelningumas. Na ir trečias aspektas - nepaisant didžiulių investicijų, labai smarkiai krenta prašymų suteikti patentus skaičius. Užtat su investuotojais susijusiose Kinijos įmonėse patentų skaičius tiesiog šauna viršun.

Sutapimas? Aha, ne kitaip.

Skuduras

Praeitą ketvirtadienį Kinijos Liaudies Respublikos (PRC) diplomatija patyrė Šlapio Skuduro per Snukio Sritį (ŠSSS) patirtį. Taip jau gavosi, kad tą dieną Irano užsienio reikalų ministrui lankantis Beidžine pas draugelį Wang Yi, katras yr PRC užsienio reikalų ministras, Irano Revoliucinė Gvardija pystelėjo droną į bortą PRC tanklaiviui. Tai čia faktai, su kuriais sutinka visi informacijos šaltiniai.

Remiantis Kinijos žiniasklaidos informacija, Kinijai priklausantis taklaivis atseit buvo užsiinkaraves visai netoli Hormūzo sąsiaurio, bet dar ne “grėsmės zonoje”, buvo pakrautas ir aiškiai pažymėtas “Kinijos tanklaivis, kinų įgula!”. (Įvairumo dėlei patikrinau Kpler puslapyje - tikrai yra, cituoju: “CHINA OWNER.CREW”. Išsamesniam įrašui matyt raidžių neužteko, nes įpaišyta tai “Reported destination” grafoje.) Dronas (nenurodoma, vandeninis ar skraidantis) joptelėjo į bortą, kilo gaisras, įgula sėkmingai patepė slides.

Iran International puslapis labiau lakoniškas, pastebi tik tiek, kad “anot Kinijos šaltinių tanklaivis patyrė ataką”. Tada skubiai pažymi, jog minėtas laivas įregistruotas Marianų salose (su tuo nesiginčija ir kiti šaltiniai) ir tubūt vadinasi JV Innovations. Na o pabaigai įkala vinį, kad pastarasis “buvo išmetęs inkarą netoli Jungtinių Emiratų kranto, ir pirmadienį arčiau esantiems laivams raportavo apie gaisrą laive”, suprask ne pirmas kartas ir ne mūsų atsakomybėje.

JAViniai šaltiniai, o konkrečiai New York Times išvis nesismulkina - anot jų Iranas ne tik perpiso, bet ir užėmė minėtajį tanklaivį. Šio teiginio patvirtinimo kol kas kitur neradau, tai laikykime jį… emmm… nepatvirtintu. Kitas teiginys tačiau yra dar linksmesnis - anot bent trijų skirtingų šaltinių JV Innovations buvo pasikrovęs… Iranietiškos naftos. Prie šio teiginio patvirtinimo prisideda ir faktas, kad tanklaivis praeitą savaitę praleido bent dvi dienas išsijungęs transponderį, taigi bbs žino kur plavinėdamas ir ką veikdamas.

Vienaip ar kitaip, reikalas nu labai nelaiku ir ne vietoje. Kinija negali sau leisti nereaguoti, ir negali sau leisti atvirai gadinti santykių su Iranu. Ypač iš karto po to, kai atvirai paragino baigti išdykauti ir “atidaryti sąsiaurį”.

Būsimas susitikimas

Gegužės 14-15 dienomis, t.y. jau beveik tuojau pat, įvyks ilgai atidėliotas Ši Vinipuchovičiaus Dzinpino ir Donaldo Trampo OBBG asmeninis susitikimas Beidžine. Viso pasaulio optimistai laukia puikių dalykų, viso pasaulio pesimistai laukia pačių blogiausiųjų, o finansų rinkos net nežino kur mestis. Įtampa auga, bet šiaip jau absoliučiai daugumai piliečių yra ir turi būti visiškai pofig ir neįdomu. Leiskite išelaboruoti pastarąją mintį.

Diplomatine prasme į vizitą abi pusės investuoja, kaip pasiutę - dėlioja draudimus viena kitos įmonėms, o paskui patyliukais nuima (pėvėzė JAVai oficialiai užsankcionavo didžiausią PRC privačia naftos perdirbimo įmonę drauge su dar keturiomis už darbą su Iranu; PRC oficialiai liepė bankams į sankciją nereaguoti, bet kitą dieną neoficialiai valstybiniams bankams nurodė prilaikyti kreditus minėtoms juridinėms asaboms, maža ten ką), areštuoja ir teisia viena kitos piliečius (neseniai Italija JAVams išdavė tokį Xu Zevėjų, katras kaltinimas hakinimu ir COVID-19 vakcinos paslapčių pyzdinimu be gamintojo sutikimo; Xu advokatai prisiekinėja, kad nekaltas bachūras sėdo, o PRC viešieji ryšiai gimdo jau turbūt trečią kačiukų vadą). Tuo pačiu metu PRC užsmaugia retųjų metalų tiekimą Japonijai (JAVų sąjungininkei) ir vos ne atvirai pyzdinasi su Filipinais.

Padėję tokį pamatą, vėlgi abi pusės turi savo norų ir nenorų. OBBG, papyzdžiui, ketina atsivežti visą debesį aukščiausio lygio įmonių direktorių (ką jie ten veiks žino turbūt niekas), ir atseit labai nori šnekėtis AIjajaus bendradarbiavimo klausimais. Tai, manoma, turėtų netgi tapti pagrindu susitarimo, kuris netgi apsaugos nuo “abipusio neteisėto žinių panaudojimo”.

Vinipuchovičius irgi labai nori AIjajaus temą gvildenti, bet turi dar karštesnį prioritetą - Taivano (nu)ginklavimą. Na ir abiems pusėms Irano karas stovi skersai gerklės (Kinijai potencialiai labiau).

Žodžiu nusimato beveik to paties intensyvumo renginys, kaip abiejų giminės pusių susibėgimas babos ir diedo auksinėms vestuvėms paminėti, su panašiai ta pačia ramybės, iškilmės ir rezultatų ekspektacija.

Lėktuvėliai

Potencialiai nutaikant į aukščiau minėtą susirinkimą, didžiausia PRC keleivinių skrydžių bendrovės China Southern Airlines ir regioninė Xiamen Airlines pasirašė valdžios vyrų subrokerintą šimto trim septynių Airbus A320neo lėktuvų pirkimą už bendrą dvim vieno jardo sumą (minus neskelbiamos nuolaidos). Pirkimas svarbus, bet jau ne be pirmas toks. Jeigu iki 2017 Kinijoje ko ne išimtinai skraidė Boingai (nu ir keletas “vietinės” gamybos nesusipratimų), tai vien nuo 2025 pradžios Kinijos linijos užsisakė sumoje beveik 400 Airbus’o lėktuvų, įskaitant ir dičkius A330neo.

Čia kaip ir gera žinia mums, europiečiams.

Valgyti yra skanu

Visiems šnekant apie energetikos krizę ir kaip Kinija sėkmingai iš jos išeidinėja su saulės, vėjo ir branduoline energija, keletas ramesnių balsų primena, kad “energetinės iškasenos” yra absoliučiai būtinos ir trašų bei agrochemikalų gamybai. Čia vertėtų atkreipti dėmesį, kad nepaisant to, jog Kinija yra techniškai didžiausias grūdų ir kiaulienos gamintojas pasaulyje, miliardinės populiacijos išlaikymui turi importuotis dar pusę tiek kalorijų, kiek pati užaugina. Negana to, nepaisant populiacijos mažėjimo, derlingos žemės ir švaraus vandens resursai tragiškais tempais mažėja. Tai nereiškia, kad va tuojau pat kinai mirs iš bado, tačiau abu faktoriai yra itin svarbūs prognozuojant Kinijos reakcijas į vienus ar kitus įvykius, ypač liečiančius pasaulinę prekybą - vienok ir JAVai, ir Europos Sąjunga yra pajėgūs pilnai ar beveik pilnai pasidengti savo vidinius maisto kalorijų poreikius ir gali sau leisti kai kuriuos įvykius ignoruoti.

Tai čia toks valgomasis pagraudenimas.

BŪM

Ai, vos nepamiršau - taigi praeitą savaitę Hunane sprogo fejerverkų fabrikas. Įvykis ne pirmas ir musėt ne paskutinis, nes darbo vietos sauga, kai reikia rankiniu būdu sprogmenimis užpildyti po tris bambioškes į minutę ir gauni už tai nulis kablelis kažkiektai juanio, ir taip po dvylika valandų iš eilės - nėra pirmiausias migruojančio darbinyko rūpestis. Pagal žiniasklaidos pranešimus dvidešimt vienas iš jų tos problemos jau nebeturės, o šeimos neteks kad ir mažo, bet pajamų šaltinio, nes pensijos našlėms ar našliams socialistinėje gerovės valstybėje nėra mokamos. Turėkit momeny, kai pirksit chlapuškes.

Dėkoju, kad skaitėte. Jei yra lyšnas euras - pasidalinkite BuyMeaCoffe platformoje arba čia, Substack’e. Iš anksto nuoširdžiausiai dėkoju.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Na o paveikslėlis - herojiškas ugniagesių darbas prie duobės, kur anksčiau buvo gamykla. Ta prasme, ne duobėje gamykla buvo, duobė vietoje gamyklos atsirado.

Priešistorė

Pernai metų Lituanicon tema buvo “Kosmosas”, tad ir tradicinis trumpojo žanro konkursas turėjo tą patį reikalavimą. Nors dalyvavimas šiuose konkursuose man jau irgi vos ne asmeninė tradicija, bet labai ilgai tempiau gumą, iki apsisprendžiau rašyti. O problema buvo ta, kad “kosmosas” - laibai jau platu… Tik likus mažiau, kaip savaitei iki pridavimo termino, susigulėjo supratimas, kad man asmeniškai “kosmosas” - tai senoji, klasikinė fantastika, tai Strugackiai ir jų ankstyvoji kosmo-romantika, tai Bredberio ir Šeklio apsakymų šviesa, tai nepalenkiamas Heinleino žmogiškumas. Tai ir pabandžiau atspindėti savo kūrinyje. Skanaus skaitymo, na ir užduotis - kiek linktelėjimų ir kuriems klasikams surasite ;)

Like the sun, dear
Upon high
We’ll return, dear
To the sky
And we’ll banish the pain and the sorrow
Until tomorrow, goodbye

– “One More Kiss, Dear”; Peter Skellern

___

Audringi naktinio lietaus lašai kaupėsi viršutinių ardų lapijoje, ir tiško žemyn jei ne srovėmis, tai bent šliūkštelėjimais. Ražiausi po vienu iš trumpalaikių krioklių – vanduo maloniai vėsino po pirmųjų kelionės valandų įkaitusį kūną. Vanduo aplamai buvo gyvybės šaltinis. Tik žemiečiams lietus kažkodėl tai nepatiko. Daug kas jiems nepatiko. Mes, iš visko sprendžiant, irgi nepatikom. Keisti, tie žemiečiai. Bet apie viską iš eilės.

– Valgysi šitą? – nutraukė mano mintis Bo.

– Ką? Ai ne, imk.

Man sunku keliauti pilnu pilvu, o keliauti teks dar ilgai.

– Bibi, kaip tu? – paklausiau.

Trečiasis mūsų liūdnos kompanijos draugas – sėbras gal labiau, nei draugas, nespėjome dar padoriai susidraugauti, o surišti buvome pačia tikriausia prasme – užvertė galvą aukštyn, idant nauja vandens srovė nubėgtų apdegusia oda. Suprask, vidutiniškai nelabai. Bent jau aš taip pasirinkau interpretuoti.

– Šaunuolis, – paplojau jam per petį.

Bibi neatsakė. Bibi nekalbėjo. Bibi žemiečiai užvakar dviems valandoms išsitempė į saulėkaitą, ir neleido prisidengti. Už bausmę, už bandymą pabėgti. Sprendžiant iš randų, baudė ne pirmą kartą. Bet Bibi buvo kietas riešutėlis. Gal ne toks pat kietas, kaip toks Torbis, apie kurį pernai skaičiau, bet net nemirktelėjo, kai Bo pasiūlė iššokti iš kylančio transporterio. Ir šuoliavo paskui su mumis ištisas dvi valandas per nepažįstamas džiungles, nesiskūsdamas ir neprašydamas poilsio. Apie Torbį gal vėliau papasakosiu.

– Keliaujame, – sukomandavo Bo. – Bredberi, papasakok ką nors.

Bredberis – tai aš. Nežinau, kodėl mane taip žemiečiai praminė. Bet vardas prikibo. Lygiai, kaip Bo ir Bibi.

– Žinote, kodėl žemiečiai nekenčia lietaus? – aš daug nesiprašydinau. Mano karė ranka buvo prirakinta prie Bo dešinės, o dešinė – prie Bibi kairės, tad negalėjau nešti nei susirasto maisto, nei vienintelio mūsų titnago. Kelionė viduriniajame arde nebuvo sunki, didžiosios šakos pynėsi viena su kita, beveik visur galėjome trepsėti žąsele, bet tryse daug nepašuoliuosi. Reikėjo prisidėti kitais būdais.

Nei Bo, nei Bibi neatsakė, tad aš tęsiau pasakojimą.

– Kažkada seniai seniai, dar prieš atkeliaudami čia, žemiečiai nusileido tokioj vietoj, pavadinimu Venera. Labai karšta ten buvo, ir lijo. Visą laiką lijo, ne taip kaip pas mus, ir dieną ir naktį. Tai žemiečiai prisistatė toj planetoj tokių Saulės Namų, kur kaip kambarys, tik saulė visą laiką šviečia.

– Dieną, ir naktį? – paklausė Bo. – Kvaila vieta.

– Jo, dieną ir naktį. Žėk, čia jau peršokt reikės. Bibi, viens – du – trys – op!

– Au! – Šuolis pavyko, bet tik beveik. Bo nikstelėjo čiurną.

– Arba pisi protą, arba debilai tie žemiečiai, – suurzgė pastarasis, energingai trindamas sužalotą koją.

– Ne, garbės žodis, taip ir skaičiau. Matai, žemiečiam reikia saulės, o ten lijo visą laiką. Tai vat jie ir gyveno Saulės Namuose, tik kartais pasiklysdavo. Tai jei greit nerasdavo kito Namo, tai išeidavo iš proto.

___

Antrasis poilsis užtruko ilgėliau. Apsvilusi Bibi riešo oda neatlaikė pastovaus antrankio trynimo ir plūdo krauju, o Bo čiurna ištino ir nesilankstė. Čiurną galėjau tik kietai suvynioti, bet riešą tai gana lengvai aptvarsčiau kiminais.

– Kam gali patikti saulė? – bambėjo Bo, žiūrėdamas į tvarstomo Bibi odą. Jis vis dar negalėjo paleisti paskutinio pasakojimo iš galvos. Aplamai Bo buvo mėgėjas gilintis iki pašaknų, bet man regis, ne visada teisinga kryptimi.

– Žemiečiams saulė irgi ne visada patinka. Skaičiau istoriją, kad jie kartais skraidydami įkrenta į saulę, ir tada jų šeimos nekenčia matyt ją švytint.

– Nesamonė, – nepasidavė Bo, – transporteriai taip aukštai nepakyla, kad į saulę įkristų.

– Gal, – atsakiau kišdamas kiminus po savo ir Bo antrankiais. Mūsų skūra dar laikėsi, bet irgi buvo nutrinta.

Toliau pakomentuoti nespėjau. Bo pakėlė kairę plaštaką, tildydamas mane:

– Kažkas blogo atkeliauja čionai, – tespėjo pasakyti.

Nuo aukščiau kybančios šakos tiesiai jam į krūtinę trenkė akinančiai žydras žaibas. Mudu su Bibi nusiritome kulversčiais žemyn, į apatinio ardo tamsą.

___

Vanduo buvo mirties šaltinis. Medžių šaknis apsėmusioje pelkėje mirtis plaukiojo visokiausia. Mirtis vijosi ir iš viršaus – girdėjau žemiečius brazdant, šūkaujant prakeiksmus “buožgalviams”. Tai mus jie taip vadino, kai supykdavo, net ir mokykloje. Tiesa, ne visi, ne visi.

Aš vis dar buvau prikaustytas prie savo draugų. Taip, draugų, ne sėbrų.

– Tavo vardas bus Elektro. – Pasakiau, žiūrėdamas į nuo žaibo apanglėjusią Bo plaštaką, metaline apyranke amžiams prisegtą prie mano kairės rankos.

– O tu būk Iliustruotasis, – tariau varganam Bibi likučiui, vis dar kėpsančiam kitame antrankyje. Nes draugai duoda vienas kitam vardus.

Netekę Bo, mudu su Bibi prasilaikėme dar kokias dvi paras, bėgdami nuo persekiotojų, išsisukinėdami nuo liūno padarų. Bet jėgos ir sėkmė galiausiai baigėsi – Bibi nepsėjo pašokti, ir pradžioje neteko kojų, o po akimirkos jį visą prarijo iš vandens išniręs monstras, švariai nukąsdamas ranką ties alkūne.

– Nebijokite, – tęsiau tapšnodamas draugų rankas, – diena baigsis, ir ateis šilti lietūs.

Tik aš jau niekur nebeeisiu. Ir lietus nespės atbėgti lapais iki gilumos. O gal?…

Jėgų užteko užsirangyti ant kiek aukštesnės šakos, ir užsitempti draugų likučius. Draugų, su kuriais net nesitarę, tik susižvalgę, sprukome iš nelaisvės. Bandėme pargrįžti pas miško gilumoje gyvenančius gimines, idant prašyti, melsti, nebesiūsti vaikų žemiečiams, bet nesugebėjome. Baisioji tiesa buvo ta, kad mokykla mokino tik tiek, kad užaugę galėtume dirbti gamykloje, o gamykla… Gamykla buvo amžiams. Ar bent jau iki naudingo gyvenimo galo. Ne visi žemiečiai buvo blogi. Ne visi mokslai buvo blogi. O biblioteka… Ak!

Bet tai buvo tik akimirkos mano gyvenime. Tas akimirkas laikas nuplaus, kaip lietus nuplauna ašaras. O dabar – laikas mirti.

P.S. Terminalas bus trečiadienį - išleidom operatorių pasiganyti užsieniuose.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

Drugelio Efektas

Vienas iš mano mylimiausių mokslinės fantastikos autorių Rėjus Bredberis 1952 metais išpublikavo apsakymą “Nudundėjo griaustinis” (A Sound of Thunder), kurį dar gūdžiais aštuom antrais metais “Vaga” išleido ir sovietinėje Lietuvoje “Zenito” serijos rinkinyje “Pradžios pabaiga”. Rinkinukas, tiesa sakant, toks afigienas, kad mano amžiną atilsį tėtušis kai kuriuos apsakymus skaitė man ir broliui vakarais vietoje pasakėlių. “Nudundėjo griaustinis” neskaitė, nevaikiškas ten reikalas. Bet gana reminiscencijų. Apsakyme genialusis Rėjus nukalė terminą “drugelio efektas”, kurį tik po gero dešimtmečio meteorologas ir matematikas Lorenzas pagrindė mandromis moksliškomis formulėmis. O mums, paprastiems žmonėms, tereikia žinoti, jog kartais proverbialusis drugelio sparnų mostas Brazilijoje gali sukelti uraganą Teksase (čia jau Lorenzo citata, ne Rėjaus).

2022 metais Činijos Leudies Riaspublikoje (PRC) įsikorporavo AIjajaus agentą kuriantis startapas pavadinimu… “Drugelio Efektas”. Ryškiai ne pirmą dieną temoje esantys vietiniai jaunuoliai suklijavo agentą pavadinimu “Manus”. Agentas patiko daug kam, bet ypač investuotojams - šaibas sumetė tokie gigantai, kaip Tencent ir HSG. O iš vakarietiškų kontorų prisidėjo JAVinis Benchmark Capital Advisors LLC. Apie 2024 metus trys bendrasavininkai nusprendė nepriimti Alibabos ir dar kelių vietinių kontorų investricijų ir siūlymų nupirkti, nes jų kuriamas agentas naudojo vakariuetiškus AIjajaus modelius (techniškai nelegalius PRC viduje, tai toks biškį nelegalus developmentas, bet čia ne pirmas kartas). Na o 2025 metais, iš karto po pirmosios Manus’o prezentacijos rinkai, įmonė buvo perregistruota Kaimanuose, o ofisas perkeltas iš Beidžino ir Vuhano į Singapūrą. Ten pat iškeliavo bendrasavininkai ir kešim iš šimtodvim developerių (visus kitus atleido nafig). Na o metų pabaigoje atbėgo Meta (čia ta pati, kur Feisbuką valdo - labuką atitikties ir poliso botai!) ir iš jaudulio suprakaitavusiais delnais metė ant stalo maišą pinigų. Pagal vienus šaltinius maiše buvo du jardai, pagal kitus - pustrečio. JAVinių dolerių, žinoma, ne juanių. Savininkai sutiko, persikraustė į Metos Singapūro filialo AIjajaus komandos ofisus, per pora mėnesių suintegravo Manus’ą į Metos sistemą ir netgi spėjo pahaifaivint kokius tris kartus - Tencent ir kiti investuotojai nusigriebė keliasdešimtgubą gražą.

Balius baigėsi praeitą trečiadienį, kai neatsargiam pavizitavimui į tėvynę sugrįžę du iš trijų įkūrėjų buvo pakviesti ant pokalbio su organais, o pokalbio metu paprašyti va čia taip gražiai stalčiukan pakavoti savo internacionalinius pasus, nes niechuj kiniškas technologijas išvežinėti užsienin. O Meta su visais savo feisbukais ir instagramais gavo laišką iš Nacionalinės Vystymo ir Reformų Komisijos (NDRC) be jokių dviprasmybių liepiantį tuojau pat sugrąžinti visas technologijas Manusui, nepasiliekant kopijų. A, jo, kad nereiktų stotis du kartus - Manuso akcijas perrašykit atgal buvusiems akcininkams. Tame pačiame laiške buvo lygiai taip pat be užuolankų nurodyta, jog nepaklusimo atveju visoms Kinijoje reziduojančioms, bet užsienyje bizniaujančioms įmonėms (tipo Temu, Šeinui ir kitam brudui) bus uždrausta užsakinėti reklamą Metos platformose, kas reikš dešimt jardų kasmetinių pajamų praradimą minėtajai platformai.

Paskelbimo dieną analitikai bandė spėlioti, kad šitas reikalas taip lengvai nepraeis, ir JAVinė valdžia nepaliks vieno iš didžiausių nacionalinių techgigantų be kelnių ant ledo, jau nekalbant apie tai, jog sutartis ne tai, kad pasirašyta, o pilnai įgyvendinta - babkės pervestos, produktas suintegruotas. Bet Baltieji Rūmai nespėjo net pikto emailo sugeneruoti, kai Cukerbergas metė kortas ant stalo isteriškai šaukdamas “pasiduodu, nemuškit!”. Kol kas nėra visai aišku, kaip pasidavimas bus įgyvendintas. Kiniški investuotojai, žinoma, gerai žino, kas jiems geriau, ir daug nesiginčydami atiduos uždarbį bei priims atgal akcijas, tačiau Benčmark Investicijų reakcija beveik garantuotai sugeneruos daugybę brangiai apmokamų teisininkų darbo valandų…

Mane asmeniškai mažai jaudina Cukerbergo ir į Kiniją investuojančių ponų kančios, bet viena - Metos pasidavimas be jokios kovos yra labai blogas precedentas, o antra - tolimesnės investicijos į bet kokias aukštas technologijas su kinišku DNR labai, labai smarkiai sumažės. Pastarasis faktas negali nedžiuginti.

Trūkinėjimai

Kinijos vidaus ekonomika, iki šiol daugelio laikyta ypač patvaria ir atsparia, ko tais nedemonstruoja didelio atsparumo ir patvarumo, jeigu klausyti internacionalinių analitikų. Žinoma, paskutiniu metu krito ypač ne kažką kortos: tai kovidui visa šalis užsidaro, tai su JAVais tąsytis pradeda. Na o dabar Persijos įlankos krizė krizena. Ne, negalvokit, kad viskas blogai - tiesa sakant, pagal vidinius skaičius (jeigu norite jais tikėti), tai gamintojų plėtros indeksas (tokia išvestinė, kuriai pakilus virš 50 yra indikacija, kad industrija auga, o nukritus - traukiasi) už pirmąjį ketvirtį pagaliau pedisoką perlipo! Aišku, tą lėmė tik keletas sektorių, tiesa sakant mažai duodančių rimtoms industrijos vertikalėms - elektronika, duomenų centrai ir… optinio kabelio gamyba. Vakarų analitikai paskutinį punktą klijuoja prie duomenų centrų, o štai aš žinau kiek kitą priežastį. Ir jei kas nors turite sandėlyje pasidėję milijoną ar du kilometrų optinės gijos už protingą kainą, tai susisiekite - galiu rytoj pat parduoti į Ukrainą su apmokėjimu iš anksto, ir tai ne pokštas (išskyrus faktą, kad niekas tokių kiekių neturit. O gaila. Būtų geras šposas). Bėda ta, kad Pederacija gali sau leisti pirkti šmtais milijonų kilometrų, užtat ir pelnai bei tiekimo trūkumas.

Tačiau tradiciniai sektoriai merdi. Maisto ir prekių kurjeriai bei pavežėjai, paskutinė darbo netekusiųjų stotelė, nebodami griežtų Partijos grūmojimų, vis labiau mušasi dėl mažėjančios rinkos ir taiko akciją po akcijos. Kadangi energetika brangsta, tai paslaugos tiekėjai - vairuotojai ir dviratininkai - yra spaudžiami iš abiejų pusių ir uždirba vis mažiau ir mažiau. Žaislų pramonė dėl plastikų pabrangimo išvis sustojo (skaityk - pigiausių žaislų, nes brangesnis rėžis vis dar dirba), paleisdama į gatves didžiulį kiekį darbininkų-migrantų, kuriems Partija literaliai uždraudė grįžti į kaimus, nes kaimuose pastarieji beveik nieko nevartoji ir neskatina ekonomikos. Darbininkai pradėjo bruzdėti…

Na ir galiausiai turime didįjį Europos, Amerikos ir Japonijos baubą - autopramonę. Skaičiukai ir čia yra labai nemalonūs. Remiantis vėlgi nacionaline - ne kažkokia išorine! - statistika, pirmąjį ketvirtį elektromobilių pardavimai krito dvimšešiais procentais, o benzininių - cielais keturiasdešimt (!). Ir netgi nacionalinis didvyris BYD raportavo pempenkis procentus pelno praradimą (aš likau nustebęs, kad to pelno aplamai buvo). Vėlgi, analitikai sieja minėtus praradimus su brangstančiu kuru (kuris brangti pradėjo tiktai kovą, t.y. paskutinį mėnesį), o aš nuo saves norėčiau priklijuoti dar vieną priežastį - Partija nustojo mokėti gamintojams tiesiogines subsidijas už parduotus automobilius. Pamenat, raportavau apie feikinius pardavimus, kurie registruojami ir iš karto vežami sutraiškyti, net ratų neuždėjus? Tai štai šiemet tas balius baigėsi, dotacijų nebė…

Negalima sakyti, kad valdžia nieko nedaro. Nepaisant mykimo ir nutylėjimų, pasirodo beveik milijardo barelių naftos rezervas buvo patyliukais paleistas į apyvartą, siekiant sukontroliuoti kuro ir žaliavų kainų augimą šalies viduje. Tam pačiam tikslui valstybiniams ir privatiems naftos perdirbėjams buvo uždrausta eksportuoti produkciją į užsienį, ir skirti visą derlių išimtinai vidaus rinkai. Tiesa, paskutinis punktas jau patyrė pirmąjį smūgį - Australijos URM Penny Wong (taip, turinti kiniško kraujo) praeitą savaitę susitiko su PRC vis-à-vis Wang Yi ir labai tiesiai paaiškino, kad jei ir toliau bus stabdomas aviacinio kuro, trąšų irgi dyzelio pardavimas (pasirodo Australija yra žiauriai priklausoma nuo Kinijos perdirbėjų, dėl ko vietiniai aktyvistai jau seniai triukšmą kelia), tai Australija “negalės užtikrinti žaliavų (rūdų), suskystintų dujų bei maisto prekių tiekimo”. Vangas prieš Vong dėl vaizdo biškį pasilaužė, bet jau kitą dieną prmasis tanklaivis su aviaciniu kuru išplaukė į pietus. Nes globalioje ekonomikoje taip jau yra - visi susiję, ir net jei atrodo, kad gali adijalą traukti vien tik į save, greitai kažkas paaiškina kitaip.

Be jokios abejonės, prie Vango durų jau rikiuojasi ir kitų šalių, metų metais pirkusių naftos produktus, o dabar paliktų ant ledo, ministrai. Keli iš jų galės pakankamai aregumentuoti - negaliu pasakyti. Bet faktas, kad viską pasiimti sau niekaip neišeis, reiškiasi neišeis ir susimažinti naftos importą ilguoju laikotarpiu.

Na ir galiausiai didžiausias mamutas kambaryje yra faktas, kad vartojimas Kinijoje krenta ne dienom, o valandom, o tradicinių priemonių - skatinimų ir subsidijų - injekcijų šiems metams biudžete nėra numatyta. O aš nuo savęs pridėsiu visai atsitiktinai pagautą pastebėjimą: yra sakoma, kad toks senas krienas Fordas iniciavo penkių darbo dienų savaitę, kaip standartą, vedamas labai praktiškų priežasčių - kai žmogus sau turi tik sekmadienį, nafig jam mašina? Na nebent bažnyčia labai toli. Lygiai taip pat Mišelinas pradėjo dalinti žvaigždes restoranams - idant prancūzai jaustų poreikį toliau keliauti, ir sudėvėtų daugiau padangų. Kitaip sakant, dvylikos darbo valandų dienos ir šešių darbo dienų savaitės gal ir gerai individualiems gamintojams, bet sumoje labai stabdo vidinį vartojimą, kuris galėtų būti Kinijos ekonomikos net ne gelbėtojas, o tikrasis būdas aplenkti tris kartu mažesnę JAVų populiaciją.

Bet to nebus. Ačiū, kad skaitėte. Kam negaila, užmeskit ant kavos arba paremkite Substake (nuorodos žemiau). O paveikslėlis šį kartą - AIjajaus sukurta iliustracija mano apsakymui, smarkiai susijusiam su Bredberiu, kurį parašiau pernykščiui Lituanicon literatūros konkursui. Pakomentuokite, ar turite noro paskaityti - išpublikuosiu apsakymą ir čia. Vienok ne toks jau ir blogas gavosi - trečia vietą užėmė ;)

https://buymeacoffee.com/rubrika

Andrius Guzaitis

Sveiki atvykę rubrikon "Toli toli už jūrių marių". Čia šnekamės apie Kinijas, Japonijas, Filipinus, Iranus ir visa kita, kas yra toli, bet vienaip ar kitaip įdomu. Bet daugiausiai tai apie Kiniją.

#ToliToliUzJuriuMariu #Terminalas

Gyvenimo ratas

Turime tokį nuostabų “žiedinių naujienų” pavyzduką, kad net sunku sugalvoti, kur galva, o kur uodega. Pradėkime nuo Irano blokados. O tiksliau Hormūzo sąsiaurio blokados, kurią vykdo įvairios Irano grupuotės. Tikrai taip, tai nebėra koherentiškas Irano Revoliucinio Korpuso (IRGC) projektas - centrinė vadovybė neaiški, tiekimo ir babkių srautai trūkinėja, kiekvienas revoliucionieriuis už save. Todėl ir turime situaciją, kai neįmanoma nei susitarti, nei prigrasinti: du Indijos laivai papyzdžiui susimokėjo bbs žino kiek šaibų už teisę pasinaudoti aukščiau minėtu sąsiauriu be apšaudymo bonuso, bet paaiškėjo, kad ne tik pencynykai prapisa tūkstančius ir melejonus telefoniniams sukčiams. Ta IRGC, kuri dislokuota prie sąsiaurio ir vis dar turi pistolietų, pareiškė “fak jų sak maj dik” ir pradėjo šaudyti, nekreipdama dėmesio į paniškus kapitono Radžešo šauksmus VHF diapazone - šaibos, pasirodo, nukeliavo visai ne ten. Nu, bent jau taip paskui IRGC pasakė.

Juokai tačiau šonan - laivai neplaukia, ir Kinija konkrečiai (kaip ir daugelis kitų Pietryčių Azijos valstybių) yra ypač priklausoma nuo Persijos įlankos energetikos tiekimo (40%), o pastarasis šiuo metu nukritęs iki 40% naftos ir beveik 0% gamtinių dujų. Ir ta priklausomybė jau išeidinėja kampais: tik prasidėjus bardakui PRC uždraudė visoms perdirbimo gamykloms eksportuoti bet kokius naftos produktus, įskaitant mazutus, dyzelį, benzą, aviacinį kurą ir LPG. Nuo praeito pirmadienio įvesti kuro racionai gyventojams (talonai). Na o išmanantys žmonės kalba, kad jei nepavyks labai greitu laiku atstatyti naftos tiekimo apimčių, tai birželio 8 dieną bus visiškas pyzdauskas. Žinoma, kiekvienas tanklaivis, kurį pavyks atsivilioti iš Nigerijos, Rusijos ar JAVų tą datą šiek tiek nutolina, bet tik šiek tiek…

Žinoma, Kinijos Komunistų Parcija (CCP) numatė tokią galimybę, užtat ir pumpavo paskutinius penkis metus pinigus į visokiausią elektro energijos gamybą, o pagrinde atominę ir “atsinaujinančią” energetiką. Atominė, žinoma, neduoda visiškos laisvės, nes branduolinis kuras keliauja pagrinde iš Rusijos, bet dėl lėto ciklo bei itin mažos kubatūros vistiek yra mažiau paveikus, nei nafta/dujos. Ak taip, prisistatė Kinija ir šiluminių elektrinių, bet visos jos varomos akmens anglimi, kurios galima vietoje išsikasti.

Kur visa tai atvedė? Na, Kinija neabejotinai turi labiausiai išvystytą elektros gamybos tinklą, o konkrečiai “žalios” arba “atsinaujinančios” (vėjo ir saulės) energetikos srityje lenkia visą pasaulį kartu sudėjus. Ir net įvertinus išaugusį elektromobilių kiekį, ko gero nepasikartos 2022-23 metų tragedijos, kai elektra buvo normuojama… arba ne. Problerma tame, kad taip staigiai išaugintas tinklas turi daugybę perdavimo bėdų, o atsinaujinanti energetika labai nenori naujintis tada, kai tinklas labiausiai nori vartoti, tai iš jos naudos gerokai mažiau, nei ant popieriaus. Žinoma, su laiku tai išspręs visokie baterijų bankai, industrijos irgi prisitaiko dirbti, kai energija ypač pigi ir t.t. Bet jei Kinija toliau sieks fiziškai kontroliuoti duomenų apdorojimo centrus, nepadės ir dar vienas energetikos plėtimo penkmetis… Nes saulės ir vėjo jėgainių gamintojai taip išpūtė savo pajėgumus, jog pusę metų sėdi be darbo - per pirmus šešis mėnesius pagamino viską, ką pasaulis gali įsisavinti per metus. Logiška būtų pusę tų pajėgumų jei ne uždaryti, tai bent jau užšaldyti. Spėkit, kiek yra norinčių tai padaryti? Ir tai nepaisant to, kad per paskutinius tris mėnesius pats pačiausias Ši Vinipuchopvičius Dzinpinas buvo sukvietęs industrijos Crème de la Crème ant pokalbio, ir visaip laužė nustot “bereikalingai konkuruot”.

Kad jau pradėjom pliurpti apie duomenų centrus, katrie yra de facto smegenai vis labiau plintančio AIjajaus užkrato, tai reikia paminėti, jog nepaisant pakankamo elektros kiekio, nuo praeitos savaitės visi iki vieno Kinijos AIjajaus tiekėjai labai smarkiai prisuko kranelius - visoje nacijoje nebepakanka duomenų centrų pajėgumo… Tam priežastys yra lygiai dvi: pamenate, ne taip seniai Terminale aplojom Europoje sukurtą ir Kinijoje išplitusį AI agentą OpenClaw? Kas nežiūrėjot (gėda! Tuoj pat pažiūrėkit!), tai labai trumpai - taio tiesiog softas, kuris panaudodamas didžiųjų kompanijų modelius (pvz DeepSik, Alibaba ar tą patį OpenAI) gali ne tai, kad atsakinėti į klausimus, o vykdyti konkrečias užduotis, tokias, kaip “ė, lopas, padaryk pavedimą Sodrai!” (čia su sąlyga, kad savo agentui priskyrėte šaukinį “Lopas” ir davėte prieigą prie savo banko sąskaitos, kas rodo, jog šaukinys labiau tinka ir jums). Tas ir kiti agentai žiauriai išpopuliarėjo per paskutinius du mėnesius, nemaža dalimi dėl aktyvaus AI žaidėjų prastūminėjimo. Bėda tik ta, kad agentas savo funkcijose sunaudoja dešimtis ir šimtus kartų daugiau token’ų (skaityk - resursų) nei jau įprastiniu tapes “pokalbis”, ir tų resursų pradėjo stigti ne dėl elektros išnaudojimo, bet dėl paprasčiausio JAVinio elektronikos embargo…

Kad embargas veikia rodo ir Taivano paskelbti 2025 metų rezultatai - GDP augo net 7%, kas yra ir super netikėta (tai jums ne besivystanti, o jau brandi ekonomika), ir patvirtinta išorinių duomenų, ir spjūvis į veidą CCP kreidelėmis ant šikpopierio užrašytiems “5% GDP augimo”. Taivano valdžia sieja didžiąją kilimo dalį su beprotiškai augusiais TSMC ir susijusių industrijų pardavimais, kuriuos atitinkamai iškėlė pasaulinis duomenų apdorojimo centrų vajus. Bet, kaip matome, PRC to augimo ne tik, kad nepakako, bet netgi jaučiamas šioks toks atsilikimas…

Ir tai yra blogos naujienos Taivanui, nes PRC tik dar labiau didina spaudimą tiek karinėmis, tiek diplomatinėmis priemonėmis, idant gautų priėjimą prie (bent jau jų nuomone) gyvybiškai svarbių resursų. Tik dabar jau yra visiškai aišku, jog norėdami gerai pakariaut su Taivaniu ir, per consequentiam, JAVais, Japonija bei Filipinais, komunistinė vadovybė turės sugalvot, iš kur gauti dujų bei naftos. Žinote, laivai ir lėktuvai nemažai pastarosios suvalgo.

Va taip grakščiai pargįžome į temos pradžią, o paskutiniai viniai įkalti papasakosiu, jog ketvirtadienį oficialusis Vašingtonas oficialiai apkaltino Kinijos AIjajaus kūrėjus oficialiu pyzdinimu. Konkrečiai buvo pateikti kaltinimai, jog visi staiga “labai lengvai ir pigiai” atsiradę kiniški modeliai iš tiesų yra sukurti pasinaudojant amerikietiškais modeliais, gudriašikniškai apeidinėjant nuo “distiliavimo” proceso saugančius algoritmus. Office of Science and Technology Policy savo memorandume paskelbė, kad JAVų valdžia toliau sieks, cituoju: “visomis priemonėmis užsienio veikėjus traukti atsakomybėn už pramoninio masto duomenų išgavimo (distiliavimo) veiklą”. Kinijos valdžia, be abejo, pasipiktino ir oficialiai pareiškė, kad visuomet laikėsi ir vis dar laikosi tarptautinių autorinių teisių.

Kadangi mes neturime nu jokios galimybės patikrinti vienus ar kitus teiginius, čia, žinoma, požiūrio taškai gali būti du: arba JAViniai veikėjai meluoja, kad buvo pyzdinama, arba kiniški veikėjai meluoja, kad nebuvo pyzdinama. Paliksiu jums patiems nusispręsti, ar labiau pasitikite griausmingais OBBG administracijos kaltinimais (nes argi jie kada nors melavo??), ar Kinijos bendrai ir komunistų konkrečiai priesaikomis, kad niekados nekopijavo ir pramoninio špionažo nevykdė (tylėt, husarai!!).

2+2=5?

Kinijos ir Kambodžos URM ir KAM ministeriai, taip vadinamas “2+2 formatas”, susėdo aptarti “brutalių sukčiavimo ir prekybos žmonėmis tinklų, siautėjančių pasienio zonoje”. Taip jau gavosi, kad Kambodžoje operuoja ko gero didžiausi organizuoti sukčiai, kurie telefonu skamina (daugiausia) Kinijos piliečius, bet nesibodi pakratyti SIngapūrą, Indoneziją, Malaiziją ir visa kita, kur tik pasiekia telefonas. Specifinė specifika tokia, kad minėtiems darbams atlikti reikia ne tai, kad gerų, o tiesiog puikių bent vieno kinų kalbos dialekto žinių. Minėtosios organizacijos problemą sprendžią literaliai pyzdindamos po užsienį keliaujančius Kinijos Leudies Riaspublikos (PRC) piliečius, kurie paskui aktyviais fiziniais argumentais priverčiami po keturiolika valandų sėdėti prie ragelio kokioje nors malonioje Kambodžos vietoje be sveikatai kenksmingo kondicionuoto oro irgi kalorijų pertekliaus, ir skambinėti tautiečiams. Neįvykdžius plano “savanoriai” būna mušami per jautrias vietas, kartais rankomis, bet dažniausiai lazdomis ir kojomis.

Visas šitas sukčiavimas vidutiniu mastu be abejo reikalauja dviejų organizacijų pritarimo - tos šalies, kurioje fiziškai vyksta (Kambodžos), ir tos šalies, kurios piliečiai panaudojami ir išnaudojami (PRC). Ir jei Kambodža sėdi tokioje šiknoje, kad bet kurį valstybės tarnautoją galima nupirkti už pusę kiaulės arba vidutinio dydžio marinuotų daržovių stiklainį, tai PRC tvarkos ir įstatymo palaikymo agentūros, bent jau teoriškai, turėtų reikalauti kokiais trim nuliais didesnės zonos. Tikslių skaičių mes ko gero niekada nesužinosime, tačiau tikrai žinome, jog klyksmas ir riksmas dėl šitų skamerių fermų Pačioje Kinijoje truko bent paskutinius septynis metus. Ir ko gero būtų dar septynis trukę, bet fermeriai padarė dvi klaidas: nusprendė pafokusuoti JAVų “rinką” ir… vietoje eilinio turisto nusipyzdino kad ir antraplanį, bet pakankamai gerai žinomą aktorių. Nesu tikras, ar aktorius pirmiau paspruko, ar JAVų tarnybos davė per veido sritį iš karto dvimšešiems fermeriams, kurie buvo tiek kvaili, kad keliautų po pasaulį (buvo čia toks sulaikymas prieš pora mėnesių, tik nepamenu, ar atraportavau gerbiamiems skaitytojams), bet ledai, khem khem, pajudėjo… Aktorius sukėlė tokią smarvę vidiniuose soctinkluose, o JAVų tarnybų darbas - išoriniuose, kad Parcijai teko pripažinti problemą ir prižadėti išspręstri. Na o šis susitkimias turėjo būti dalis to sprendimo. Tik labiau panašu, jog sprendimas gal ir bus, bet pradžioje visiems “geriems asmenims” yra duota laiko “atsitraukti savus” - nukirsti ryšius, išvesti “investicijas”, fiziškai patraukti gimines ir artimuosius. O galbūt netgi ir perkelti operacijas. Nes konkrečias vietas, iš kur vyksta “veikla” bet kurią akimirką gali nurodyti Kambodžos telekomas ir pusė pasienio teritorijoje dirbančių policajų, o Kinijos PSB dar vakar galėjo surinkti “galvas” ir tas galvas dengiančius “lietsargius”...

___

Tai tiek šiandien. Iš nepaminėtų bet skanių naujienų, tai Japonijos PM’ė nusiuntė ritualinę auką prie Jasukuni altoriaus (gyvenantiems po akmeniu - skirto prisiminti visus Japonijos karius, žuvusius 19-20 amžių karuose, įskaitant ir Antrą Pasaulinį). Ta proga oficialusis Beidžinas pagimdė keletą kačiukų ir net leido sau pareikalauti “atšaukti auką”. Kas jiems turėjo žymiai labiau rūpėti, tai tūkstančio keturių šimtų Japonijos SDF narių dalyvavimas karinėse pratybose Filipinuose. Go figure.

Atsisveikinimui jau šiek tiek sentelėjusi policijos kratomo “skambučių centro” fotkė, tik ne iš Kambodžos, o Mianmaro. Esmės nekeičia - organizacijos tos pačios, metodai tie patys. Telefonus, jeigu ką, policija jau atėmė.

Ačiū, kad skaitėte, iki kitos savaitės.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Labas antras rytas iš eilės, kai rubrika “toli toli už jūrių marių” nevėluoja - motyvacija neabejotinai veikia. Nuoširdžiausias ačiū visiems, parėmusiems rubriką finansiškai, o dar to nepadariusiems, bet norintiems prisidėti prie pačių geriausių skaitytojų rato - nuoroda į BuyMeaCoffee kiek žemiau, na o Substacke jau ir taip esat, belieka keli mygtuko paspaudimai ;) Ir taip, nuo šiol dubliuosiu straipsnius Substack platformoje, bet tik dėl jūsų patogumo - visas turinys bus prieinamas visiems. Dar kartą ačiū esamiems ir būsimiems rėmėjams, ir keliaujam skaityti!

https://buymeacoffee.com/rubrika

Menas pavogti

Prieš pora savaitėlių Činijos Leudies Riaspublikoje (PRC) nuvilnijo naujas/senas skandalas. Tiksliau skandalas vilnijo nuo praeitų metų gruodžio bet apogėjų pasiekė prieš pora savaičių. O buvo taup: ultra turbo prestižiniame Beidžino meno aukcione buvo išstatytas Mingų dinastijos laikų ritinys, surašytas ir išpaišytas legendinio kaligrafo Čiu Jino, prašmatniu pavadinimu “Pavasaris Žianjane”. Numatyta pardavimo kaina - niekingi aštuom aštuoni liamai juanių, arba dvylika liamų JAVinio dolerio ekvivalente. Bet kaina nebuvo skandalo šaltinis - turtingieji savaip biesinasi, velniai jų nematė. Problema buvo (ir yra) tame, kad pagal aprašus ritinėlis turėjo saugiai drybsoti Nandžino Istorijau muziejaus saugykloje, drauge su dar šimtu trisdešimt kažkeliais super retais kūriniais, “paaukotais” legendinio kolekcionieriaus Pang Laichen šeimos dar 1959 metais (suprask: šeima išsipirko teisę nepatirti represijų). Ir vėlgi, gal nieko net nebūtų nutikę, bet minėtojo Pango anūkė užmatė aukciono anonsą, ir tuojau pat paskambino organams, reikalaudama stabdyti aukcioną, kelti sraigtasparnius irgi nacionalinį pasipiktinimą grobstymu. Mentai atvažiavo, nacionalinis pasipiktinimas tiesiog sprogo bomba Kinijos socialiniuose internetuose, o sraigtasparnius jau atleiskit, bet aš tiesiog išgalvojau. Naratyvinė tokia razinka.

Nandžino muziejus tuojau pat paskelbė gilų susirūpinimą likimu, biurokratija ir vos ne pačiu Konfucijumi, bet iš karto ryžtingai užsistojo savo garbiuosius kuratorius - mūsiškiai tai tikrai ne, mūsiškiai ne nė už ką! Klyksmas soctinkluose tačiau neblėso, ir musėt Partijos aukštumose buvo nuspręsta tautos nuraminimo vardan paaukoti aukelę. Čia biškį stabtelkim, nes jums trūksta konteksto - istorinių vertybių pardavimas iš valstybinių kolekcijų eiliniams savo ar tai užsienio piliečiams yra griežtai draudžiamas (kaip ir pas mus). Bet jis vyksta. Kartais pasinaudojant sudėtingomis skylių įstatyme panaudojimo schemomis, o kartais tiesiog naglu snukiu. Nes nepaisant komunistinio valdymo dešimtmečių ir Kultūrinės Revoliucijos bei Didžiojo Šuolio Pirmin (kurio metu pvz buvo nupyzdinta pusė Didžiosios Sienos plytų) siautėjimo, Kinijos istorija yra labai ilga, ir jei ne procentais tai grynuoju skaičiumi valstybiniai muziejai valdo labai didelį skaičių istorinių eksponatų. Didžioji dalis tų eksponatų guli saugyklose… arba ne. Nes norinčių ant židinio atbrailos pasidėti jei ne Mingų vazą, tai bent jau Terakotinio Kareivio makaulę atsiranda vis daugiau ir daugiau. Tiksliau norinčių gal ir tas pats skaičius, bet per paskutinius dvidešimtį metų labai išaugo galinčių už tą privilegiją susimokėti vieną kitą milijoną. O ten kur prasideda grobstymas, galite būti tikri, dalyvauja vieno ar kito rango partinis “stogas”...

Kaip jau turbūt patys matote, viešas aukelės vaidmuo teko kuratoriams-pyzdintuvams, bet Partijos akyse tikrosios aukos buvo pyzdintuvus pridengę viduriniojo sluoksnio nariai. Ir jei iš vienos pusės varbas varnui ir taip toliau, tai iš kitos pusės Partijos aukščiausias prioritetas yra pati Partija - dėl jos išgyvenimo galima paaukoti beveik bet kurį komunistą, gerą blogą ar vidutinį.

Deja auksinis momentas buvo pražiopsotas, skandalas plito, taigi teko paaukoti ne tik jau matomus nusidėjėlius, bet ire tuos, kurie dar nepagauti - siekiant užkimšti kolektyvnę koserę, porieš pora savaičių buvo suformuotas naujas organas su labai daug įgaliojimų, kurio darbas - vat tokių vat grobstytojų dūchinimas. Nepaisant labai nebrandaus amžiaus, organas jau pystelėįo pirmajį įsaką visoms muziejinėms struktūroms: “pilna inventorizacija!”.

Ir drebas suėmė tarnautojų širdis…

Aš leisiu sau būti visišku ciniku, nors nei šalia sėdėsiu, nei su batareika žibysiu, kaip ten tas įsakas bus įgyvendintas - esu tiesiog nepadoriai tikras, kad po plentvoliu bus pakišta kažkiek tai muziejininkų, kažkiektai partinių karjerų per anksti nutruks, bet iš esmės ilguoju laikotarpiu niekas nepasikeis. Nes ne pirma ta komisija, ir turbūt ne paskutinė…

Ragų nagų kontora

Remiantis Reuters ir The Moscow Times (ir kur aš nusiritau su šaltiniais…) Kinijoje siautėja nauja pand… Nu gerai, dar kol kas tik epi-demija. Lietuviškai tas brudas vadinasi “snukio ir nagų liga” (SNL). Kas (kaip ir aš) nesusidūręs, tai: “yra itin užkrečiama, ūminė virusinė porakanopių gyvulių (galvijų, kiaulių, avių, ožkų) liga, pasireiškianti karščiavimu ir pūsleliniu burnos bei nagų gleivinės uždegimu”. Ir nebijokite, žmonėms ji nepersiduoda (beveik…). Tačiau SNL ne juokais perpisa visą galvijų frontą, todėl kovos priemonės irgi yra itin drastiškos - privalomas visos bandos ir netgi gretimų bandų sunaikinimas.

Tai čia teorija. O apie ką reikia pasikalbėti, tai apie vienu metu paleistus pranešimus apie tos pačios ligos ir netgi tos pačios variacijos (SAT-1) protrūkį dviejose Šiaurės Kinijos provincijose: Yining County, Xinjiang, ir Gulang County, Gansu. Specialiai nelietuvinu pavadinimų, mažu kam nors kils nenumaldomas noras pasigūglinti lokacijas. O tingintiems tik paminėsiu, jog Yining nuo Gulang nutolusi daugiau, kaip du tūkstančius kilometrų, maždaug kaip Ispanija nuo Lietuvos. Ir būtent tame slypi istorijos razynka: o kaip čia taip gavosi, kad dviejose vietose iš karto? O kaip su tarpinėmis teritorijomis?

Ir žinote - Kinija bei užkrečiamų ligų raportavimo skaidrumas… Neprideda peno įtarioms mintims, a? Ir jeigu čia pagalvojote: “COVID-19!!”, tai iš tiesų suklydote. Kinija turi geresnę istoriją - 2018 metų rudenį šiaip ne taip prasimušė žinutė apie kiaulių maro epidemiją. Žinutę pabandė gesinti iš viršaus, bet jau buvo vėlu, tarp kiaulių augintojų, perdirbėjų, mėsos platintojų irgi elementarių pirkėjų prasidėjo panika. Ir tik vėliau paaiškėjo, jog oi ne be reikalo. Pasirodo maras siautėjo plačiai ir ilgai, bet visi vietiniai vadukai intensyviai slėpė informaciją, nes paskelbus ir gauni juodą ženklą kaip vadovas (personalinė vadovų atsakomybė šiaip jau visai gera koncepcija, aš skaitau), ir reikia iš karto 3km spinduliu naikinti visas kiaules, kas dažnu atveju reikši tūkstančius ir dešimtis tūkstančių gyvulių. Nu o tai ir nuostoliai tiek konkrečiam augintojui (kuris be abeji turi vienokius ar kitokius ryšius su Partija), tiek regiono ekonomikai.

Tas slapukavimas 2018 metais privedė iki belen kokio maro paplitimo, kuris finale pareikalavo didžiulio nuostolių naikinant ištisas fermas. Labiau su maisto pramone susiję gal dar netgi pamenat, kaip tuo metu pabrango kiauliena netgi Lietuvoje, dėl deficito miliardinėje populiacijoje.

Todėl ir dabar oi daug galvų laužo klausimas “o ką šį kartą nutylėjo Partija ir organai?”. Kaip jau minėjau, židiniai vienok tolokokai vienas nuo kito, vietinės vakcinos neveiksnios prieš SAT-1 variantą ir vis dar labai labai mažai informacijos… Jeigu epidemija išplis, teks naikinti ištisas gyvulių ir galvijų bandas, t.y. ne tik kiauleles, kaip maro atveju. Tai reikš globalinius pokyčius mėsos kainose (kurie patiks tik nepaveiktiems augintojams) ir, be jokios abejonės, LABAI didelius neramumus pačioje Kinijoje. Nes tai jau irgi buvo - žymiųjų 1989 metų neramumų priežastimi neretai nurodomas staigus maisto kainų miestuose padidėjimas.

Taigi viskas dabar priklauso nuo to, ar Kinijos valdantieji organai įsisavino 2018 metų pamokas, ar esami pranešimai iš tiesų yra tik lokalizuoti atvejai, kuriuos ne taip jau sunku (nors ir nepigu) suvaldyti. Turėtume atsakymus sužinoti poros savaičių bėgyje.

P.S. Kinijoje dėl gyventojų nubiednėjimo, paskutinius du metus mėsos pasiūla smarkiai viršija paklausą. Taigi jeigu esate sąmokslo teorijų šalininkas, manantis, jog visa epidemija skirta pasiūlos-paklausos subalansavimui - vėliavą jums į rankas ;)

___

Tiek šiandieną. Dar galima būtų paminėti, jog pagal oficialius duomenis pirmojo ketvirčio BVP pakilo nu lygiai 5%, nei daugiau, nei mažiau - kas sakė, kad planinė ekonomika neveikia?

Atsisveikindamas palieku jums įkvepiantį plakatą, kuriame pavaizduotas herojus-pionierius Žangas Juedžianas, kuris, deja, žuvo ankstyvoje jaunystėje atmušinėdamas avių vagies atakas. Labai sektinas pavyzdys.

https://buymeacoffee.com/rubrika

Na ir visiems, be abejo, skanaus skaitymo. Nuoroda vienkartinio pinigo padėjimui žemiau. Jeigu nuspręsite paremti - jauskitės laisvi remti jums tinkama suma, aš iš anksto ir vienodai stipriai dėkoju ir už penkiasdešimt centų, ir už desėtką eurų! Na ir stengsiuosi, kaip išgalėdamas grįžti prie kasavaitiniu publikacijų, bo čia jau kaip ir kontraktas gaunasi…

https://buymeacoffee.com/rubrika

P.S. Terminalas turėtų pasirodyti rytoj po pietų. Dėl techninių apribojimų manes ten galbūt neišvysit, bet nepergyvenkit - kitą savaitę tikrai pasimatysim!

Japonai žudo kinus

Na, bent jau taip apskelbė ir savaitė po incidento vis dar skelbia Kinijos žiniasklaida. O situacija buvo tokia: peiliu ginkluotas iš pareigų pasitraukęs Japonijos Savigynos Pajėgų (SDF) narys peršoko PRC ambasados tvorą Tokijuje, ir garsiai pareiškė, kad šiukšlėms jo šalyje ne vieta. Du apsauginiai su juo nesutiko, ir buvo lengvai sužeisti, na o paskui patriotą išsivežė Tokijaus policija. Pats pirmas patikrinimas parodė, kad narsoris iš SDF buvo išspirtas dėl psichinio susirgimo (detalės neatskleidžiamos).

Reikalas, aišku, labai negražus, ir Tokijaus bei Japonijos valdžia pateikė formalų atsiprašymą. PRC tačiau su įvykių interpretacija nesutiko. Be abejo, buvo tipiniai “giliai šokiruoti, plačiai sujaudinti ir macniai protestuojantys”, bet kas į juos kreipia dėmesį. Užtat vidinės ir išorinės žiniasklaidos propagandonai pasileido plaukus, ir ne tik pažastų, jau atleiskit už spalvingą metaforą. Gynybos Ministerijos spykeris pabrėžė “grėsmingą Japonijoje sparčiai plintančio kraštutinių dešiniųjų judėjimo gilaus įsiskverbimo į Japonijos savigynos pajėgas realybę”, na ir žinoma “tarptautinė bendruomenė turi išlikti itin budri, stebėdama Japonijos kurso akceleraciją dešinėn ir kontrolės praradimą sparčiai besiplečiančiose Japonijos savigynos pajėgose, suvokti rimtas neo-militarizmo plitimo Japonijoje pasekmes ir imtis priemonių, kad neo-militarizmas nepakenktų taikai ir saugumui regione ir už jo ribų”. Citatos maksimaliai tikslios, iš Gynybos Ministerijos oficialaus puslapio.

Kasdienė žiniasklaida kirto dar aukštesnį bėgį ir ėmė n-tajį kartą žiautaroti Beidžino skerdynių ir kitus Imperinės Japonijos Armijos vykdytus žiaurumus irgi svarstyti, argi čia ne pradžia, ne istorijos vingis??!!

Ko nu nei vienas portalas, laikraštis ar socialiai susirūpinęs influenceris neužsiminė, tai fakto, jog ne taip seniai dvejose skirtingose Kinijos vietose su peiliais buvo užpulti ne Japonijos diplomatai, o vaikai, ko pasekoje vienas mažametis buvo literaliai papjautas gatvėje, o viena kinė moteris žuvo gindama pilną japonų vaikų autobusą. Ir jeigu ką, tuomet tai buvo “izoliuoti incidentai”, nieko bendro neturintys su per visus kanalus pumpuojama nacionalin neapykanta.

Stairway to Heaven

Čongčingo provincijoje, Vušano mieste, atsidarė kažkelintas ten pasaulio stebuklas - “ilgiausias pasaulyje eskalatorius”. Toji nuostabybė pagal techninį pasą yra cielų devynių šimtų ir penkių metrų ilgio, irgi užkelia piliečius bei turistus į į maždaug dviejų šimtų kem metrų aukštį (plius minus aštuom aukštų dangoraižis). Kelia, tiesa, į vietinį kalną, ne į dangoraižį. Velniam jo reikėjo? Nuuu…. Dar vienas ilgiausias nacionalinis pasididžiavimas… Užtransportuoja žmones į minėtą kalną per dvimvieną minutę, kai važiuoti piko metu tris kart tiek užtrunka… Nu ir turbūt viskas?

Kodėl mums reikia žinoti apie šitą nesusipratimą, kuris tiesa sakant net nėra vientisas eskalatorius, o susideda iš kelių dalių, plius keturių liftų? Tiesa sakant, būčiau neatkreipęs net dėmesio, jei ne puiki proga paanalizuoti Kinijos “vidaus produkto” kėlimo strategiją su pilnai prieinamais skaičiais.

Pradėkim. Oficialiai skelbiamas statybos kaštas: dvidešimt trys (23 mil) liamai JAVinių dolerių ekvivalente. Tiek nuostabybė kainavo vienai iš labiausiai prasiskolinusių provincijų (pagal vakarietiškus standartus vietinė valdžia seniai turėjo paskelbti bankrotą). Pagal planą atskalatorium turėtų naudotis apie devyni tūkstančiai (~9000) personų per dieną, ir už kiekvieną prasilėkimą susimokėti po gana konfucišką trijų (3) juanių sumą, kas yra plius minus kešim dolerio centų (0,40 $). Jeigu neturit kalkuliatoriaus po ranka, tai tiesiog patikėkite manimi, jog suma sumarum tai yra kiek mažiau, nei vineas kablelis trys liamo (1,3 mil) pajamų per metus, vėlgi JAVinio dolco ekvivalente. Kitaip sakant nuostabybės statybos kaštai atsipirks per maždaug aštuoniolika (18) metų, ir čia neskaičiuojant infliacijos ir skolos procentų, kas prideda dar mažiausiai trisdešimt procentų prie to atsipirkimo. O jeigu įtrauksim į skaičiavimus elementarius atskalatoriaus operacinius kaštus - elektrą, aptarnaujančio personalo algas, detales, negautas pajamas dėl prastovų dėl remonto, irgi nekreipsim dėmesio į prarastas miesto pajamas iš mažiau naudojamų kelių mokesčių… Žodžiu ta nuostabybė net neketina atsipirkti ir liks gulėti miesto ir provincijos biudžete kaip vietinės reikšmės juodoji skylė.

Kiek yra tokių skylių Kinijoje? Turbūt net Konfucijus nežino. Partijos galvos kol kas tikrai ne. Iš mums prieinamų duomenų, ko gero geriausiai įvardinantis skaičius: maždaug du trečdaliai kolosaliojo greitųjų traukinių tinklo. Ir tai dar tikrai ne viskas.

Nors gal ir pasikarščiavau apkaltines partijos galvas nežinojimu. Vienok paskutiniuose dviejuose plenumuose buvo nuspręsta, kad šiemet magiškojo 5% augimo nebus. Bus tik gal 4%. Ir visa tai dar pora savaičių prieš Persijos įlankos naftos krizę.

P.S. Bankinė sistema irgi braška. Komerciniai bankai nusilpo dėl valdžios keliamų reikalavimų, o valstybiniai irgi ne itin geroje vietoje. Plius valstybinis finansavimas kaip taisyklė labai, labai smarkiai kenčia nuo švaistymo.

Trolių mutantai

Jau kaip ir pripratome prie pavadinimų “trolių ferma”, “botų armija” ir pan. Dažniausiai jie taikomi puikiai finansuojamiems masiniams soctinklų panaudojimams visuomenės nuomonės formavimui. Toli pavyzdžių neieškant - kaimyninės Pederacijos daugiametės pastangos, įskaitant Rumunijos rinkimus. Lygiai taip pat puikus Irano tarnybų ėjimas išnaudojant “badaujančių Palestiniečių” naratyvą irgi “nelegitimaus užpuolimo” kortą. Šiek tiek mažiau mūsų kraštuose žinoma apie masinius lygiai to pačio playbook’o panaudojimus Pietryčių Azijoje, tik ten, žinoma, dirigentas yra Kinijos Liaudies Respublika (PRC). Metodas paprastas - veidaknygėse, iksuose ir kitokiuose instagramuose prikuriama šimtai tūkstančių o tai ir milijonai feikinių paskyrų, per kurias algoritmizuotai pumpuojama reikiama info, “rašomi” komentarai ir t.t.

Kinijos viduje reikalai kiek kitokie. Ten labiau siautėja komerciniai troliai. Tiesa, ekosistema irgi kiek kitokia - norint susikurti bet kokią soctinklų paskyrą tenka pilnai save identifikuoti. Kitaip sakant net paskyros pavadinimais “Kęstas Nesakysiu” arba “Albi Nutė” privalo tiesiogine to žodžio prasme turėti fizinį pasą. Tačiau tai nestabdo botų fermų - pusiau legaliai ir visai nelegaliai prirenkama tie patys šimtai tūkstančių paskyrų, kurios paskui naudojamos… eemmm… na, kitaip nepavadinsi - šūdų drabstymui. Tikslai gali būti įvairūs: konkurentai gali užpirkti juodinimo kampaniją, gali kampanija būti vedama su tikslu “duok juanį, tai nustosiu”. Visaip ten būna. Tik vat neseniai patys soctinklai pakeitė monetizacijos taisykles, ir trolių fermos dėjo skersą ant išorinių pirkėjų - žymiai patraukliau pasidarė pačių tinklų skiriamos išmokos už sugeneruotą srautą. O srautą trolių fermos moka generuoti… tais pačiais šūdų drabstymais.

Žodžiu praeitą savaitę informacijos policija prigavo ir areštavo pora tokių fermų, kurios džiaugsmingai ajajaus pagalba generavo šūdinus atsiliepimus apie pora skirtingų e-automobilių gamintojų (vienas iš jų mušėsi į krūtinę ir mama prisiekinėjo, kad dėl to prarado penkis tūkstančius vienetų pardavimo, ir net išpirką siūlė, bet troliai neėmė…). Juokinga tai, kad abi “fermos” buvo Pop and Mom show, kuriuos vieši pranešimai apibūdino, kaip “vyresnio amžiaus ir žemesnio, nei vidutinio išsilavinimo”. Viena pora generavo virš liamo juanių įplaukų per mėnesį, kita gerokai kukliau, apie pora šimtų tūkstančių.

Soctinklai, be abejo, gali lengvai matyti tokius “šaltinius”, bet ne tik, kad nesiima priemonių, iki teisėsauga pradeda judinti, bet kaip šiuo atveju netgi moka pinigus. Srautas yra srautas, kas jį begeneruotų…

Teko girdėti, jog į mūsų socerdvę jau pradėjo “ateidinėti” Vietnamo trolių fabrikai, bet kol kas tik komerciniais pagrindais - dešimt centų už like’ą ir panašiai (kainą iš piršto išlaužiau, necituokit). Kaip jums, gal jau teko su tuo susidurti tiesiogiai?

Ar žinote kad…

…Kinija pradėjo “prekybos tyrimus”, nutaikytus į esamas ir naujai dėliojamas JAVų importo tarifų politikas. Specų nuomone tai yra labiau “įrankių ruošimas” kad ir nukeltam, bet artėjančiam Vinipuchovičiaus ir OBBG susitikimui.

…Taivano opzicinės KMT partijos lyderis nusibruko į kontinentinę Kiniją ir už rankos sveikinosi su genseku. Gensekas šypsojosi ir pritarė. Namuose ėjimas susilaukė labai kontroversiškų vertinimų. Reikia pripažinti, nors KMT palaiko “vienos Kinijos” idėją (vienok tai yra civilinį karą prakišusio Kuomintango palikuonys), bet net puse žodžio neprasitaria, jog sutiks būti valdomi komunistų. Sėkmytės jiems svajonėse, o žmonių apklausos rodo, kad tik labai maža mažuma sutiktų tapti PRC dalimi. Tačiau PRC propaganda vizitą vistiek išnaudos pilnumoje, galite būti tikri.

…PRC farmacinės kompanijos vis labiau ir labiau perima ne tik generinių vaistų gamybą, bet ir naujų preparatų kūrimą - pernai Vakarų ir Japonijos big pharma kompanijos sudarė virš septym R&D kontraktų Kinijoje. Tam labai daug įtakos turi net ne kaštų klausimas, o galimybė vykdyti testavimą su pacientais geroookai mažiau reguliuojamoje aplinkoje, plius yra didžiulis minėtų pacientų kiekis. Ir čia tas atvejis, kai galim piktintis kiek tinkami, bet jei neduok die apsirgsim, kažkaip nemanau, jog atsisakysim “neetiškai” sukurto vaisto…

…Nacionalinis Superkompiuterių Centras Tiandzine atseit buvo nuhakintas, ir daugiau, kaip dešimt petabaitų informacijos nupyzdinta. Tai čia pagal hakerio deklaracijas, kurias dar reikia patvirtinti (informacijos samplai atseit buvo pateikti įvertinimui). Turint omeny, kad centru aktyviai naudojosi PLA ginklų kūrėjai, pavogtame pakete gali būti visokio gėrio, įskaitant antibunkerines bombas, lėktuvnešius ir raketines sistemas. Laukiam tolimesnių patvirtinimų/paneigimų.

…Jau yra patvirtinta, kad Teheranas kaip minimum bandė iš Kinijos nusipirkti priešlaivinių sparnuotųjų raketų (neaišku, ar susitarė) ir šimtu procentų perkasi tonas ir vagonus “dvigubos paskirties” prekių.

___

Dėkoju už dėmesį. Iliustracijai panaudojau iš CNN nucybrintą botų fermos fotkę, ale straipsnis kiek senesnis, apie kitą incidentą. Tikiuosi, kad fermeriai neįsižeis…

Iki, ir jūsų patogumui dar kartą Užmesk ant Kavos nuoroda, jei Substacko piniginis aparatas mažiau priimtinas:

https://buymeacoffee.com/rubrika